Popayan, Tieradentro, San Augustin, Popayan - 2010.03.20 - 2010.03.27

Popayan - arba kitaip vadinamas baltasis miestas. Is visu kolonijinio stiliaus miestu (Villa de Leyva, Barichara, Cartagena), sis tikriausiai yra vienas graziausiu. Visi pastatai balti balti.. Ne daug ka galima nuveikti siame miestuke, taciau suzaveti jo grozio apsistojome pusantros dienos. Daugiausia laiko praleidome tinginiaudami prie tradiciniu sulciu, truputi pasivaiksciodami po aplinkines kalvas, is kuriu galima buvo matyti toli esanti vulkana bei visa miesta is aukstai.

Pirmadieni (03.22) issiruoseme i du archeologinius miestukus - Tieradentro ir San Augustin. Tieradentro yra mazdaug 80 km nuo Popayan, taciau kelione 30 metu senumu autobusu uztrunka apie 5 valandas, nes kelias eina vien zvirkeliu kalnu keliukais.. Siaip ne taip atidardeje iki Tieradentro, apsistojome jaukiame viesbutuke, ir issiruoseme i pirmaji zygi. Tieradentro yra zymus savo keliu tukstanciu metu kapavietemis, iskastomis ant auksciausiu vietoves kalnu, ir kurios yra istapytos to meto piesiniais.. Dazniausiai sios kapavietes yra 5-7 metru gylio, bet patekti i jas gana nesudetinga..

Pusdieni pasiszvalge po dali kapavieciu, grizome atgalios ir sekancia diena issiruoseme apziuretilikusias kapavietes. Nors archeologiniai paminklai nelabai mus suzavejo, bet gamta aplink - nuostabi.. Verta praleisti 5 valandas dulketame autobuse tam kad pamatytum tai..

Antra diena pasivaikscioje po Tieradentro, apie pietus isvykome i San Augustin - miestuka, kuris yra uz kokiu 120 km, bet kelione tesesi per tris autobusus ir uztrukome 8 valandas, brrrr...

Apsistojome viename pigiausiu viesbuciu kuriuos buvome mate iki siol - kambarys dviems - 7 USD/para. Nors po poros dienu gailejomes ji pasirinke, nes is gretimu kambariu girdejosi ivairiu :) kitu gyventoju garsu bei rytiniai gaidziu giedojimai neleisdavo ramiai ilsetis..

Kitos dienos ryta pusryciaudami susipazinome su Lucu - vietiniu gidu ikiriai siulanciu savo brangias paslaugas. Papaskojo mums ka galime daryti, ka pamatyti (dauguma dalyku jau zinojome anksciau :) San Augustino regione.

Pirma diena aplankeme archeologini parka, su 125 akmens skulpturu, kurios buvo rastos San augustino regione ir kurios buvo suveztos i si parka.

Antra diena pasinaudojome Luco paslaugomis ir dzipu isvykome i kitus aplinkinius parkus kuriuose skulpuros yra tose vietose kur jos ir buvo rastos. Pekeliui sustojome paziureti du didziulius keliu simtu metru aukscio krioklius, sustojome prie Magdelena upes, kuri siaip yra kokiu 10 metru plocio, bet keliose vietose prateka pro 1-2 metro plocio kanalus, vandens isgrauztus tarp didziuliu akmenu..

Trecia diena buvo ispudingiausia - arkliais isvykome i likusias 4 skulpturu vietas. Nors ryte smarkiai lijo, ir jojome per lietu, taciau ispudis buvo nepakartojamas. Nedaug abu esame jodineje arkliais, tad "nepagaileje" 10 usd uz 5 valandu jodinejima arkliais po skulpturu parkus, praleidome nuostabia diena ir pamateme vienas is graziausiu skulpturu visame San Augustino regione.

Susizavejome ideja joti arkliais i Ekvadora - 3 savaites keliones Kolumbijos kalnais.. Gaila kad sioje kelioneje neturime tam laiko, bet manau ateityje grisime i Kolumbija ir igyveninsime sia ideja. Gal kas nori prisijungti? :)

Medellin, Zona Cafeteria 2010.03.15 - 2010.03.19

Anksti ryte atvykome i Medellin - trecia pagal dydi Kolumbijos miesta (3 mln gyventoju). Gerai kad kartu su mumis vyko vienas ispanas, kuri sutiko San Bernardo salose, nes kitaip Medellin autobusu stoti butume pramiegoje :)

Apie 7 ryto isgere kavos, issiaiskine kaip nuvykti iki miesto centro, atvykome i musu nakvojimo vieta - couchsurfer'i Lenin'a (cia jo tikras vardas :)

Susipazine su juo ir pamiegoje keleta valandu jo namuose, isvykome pasizvalgyti po miesta. Nuejome pavalgyti pietu i Zona Rosa (moderniaja miesto dali su daug kaviniu), pasivaiksciojome po pora parku, rekomenduotu Lonely planet gido, isgereme begales sulciu ir vakare grizome namo. Pas Lenin'a susipazinome su jo broliu Santiago, kuris pazadejo mus pavedzioti po miesta sekancia diena.

Anksti ryte atvykes Santiago nuveze mus prie metro, kuriuo nuvykome prie CableCar - keltuvu, panasiu i slidinejimo keltuvus, kurie yra metro dalis ir kuris nuveza i kalnuotas miesto vietoves. Is keltuvu matesi vargingiausios miesto dalys - lusnynai arba Favela's ispaniskai. Atrode "idomiai" svelniai tariant..

Kita dienos dali praleidome botanikos parke, Botero skulpturu parke, nuvykome prie senoviniu namu rajono pasiziureti prabangiu kolonijinio stiliaus namu..

Nelabai suzaveti Medellin, kitos dienos ryta isvykome i Zona Cafeteria - Kavos trikampi esanti tarp Medellin, Cali ir Bogotos miestu.

Kavos regione nusprendeme apsistoti Armenia mieste, nes tenais turejome couchsurfing'o kontakta (beje, Kolumbijoje labai daug miestu pavadinimu, kuriuos mes zinome kaip valstybiu pavadinimus: Armenia, Costa rica, Montenegro, Panama, Florida, etc..).

Apsistojome pas couchsurferi Camilo. Kadangi atvykome labai velai, tai pirma vakara tik pabendravome su Camilo, pasiklauseme rekomendaciju apie supancius rajonus, ir sekancia diena nusprendeme nuvykti i Salento - miesteli esanti salia Palmiu slenio. Salento miestukas nors ir nedidelis, bet labai zavus ir gyvybingas. Nuvykus mus pasitiko keli uzsienieciai turistai belaukiantys transporto i Palmiu sleni Cocoro. Pasieme tradicine porcija sulciu stovedami ant dzipo galo isvykome i nuostabuji sleni.

Vaizdai atrode kaip is atvyruko - 60 metru aukscio palmes ant zaliu zaliu kalnu.. Pasivaikscioje po sleni keleta valandu, isgereme tradicinio karsto sokolado su naminiu suriu ir trumpam dar karta sustoje Salento, grizome i nakvynes vieta. Valley of Cocora - patenka tarp musu triju geriausiu vietu Kolumbijoje - rekomenduojam visiems !

Kita diena isvykome i Camilo rekomenduota Coffee Finca - kavos ukininko ferma, kur mums papasakojo visa kavos auginimo procesa, pavaisino tradicine Kolumbietiska kava, pamokino kaip auginti, skinti, gvalbyti bei gaminti bei gerti tikra kava..

Grize likusia dienos dali praleidome Armenia miestelyje, ir nepamate jame nieko ypatinga, kita diena isvykome i Popayan.

Cartagena, Tolu, San Bernardo salos - 2010.03.08 - 2010.03.14

Palike Taganga atvykome i Cartagena. Buv0ome skaite kad tai labai grazus miestas Kolumbijos siaureje, bet kad bus tiek grazus, tikrai nesitikejome. Limoje mateme tik viena kolonijinio stiliaus aikeste, Villa de Leyba ir Barichara buvo mazi miesteliai kolonijinio stiliaus. Cartagena turi visa dideli senamiesti, primenanti senus ispanu laikus. Namukai ivairiu spalvu, balkonai ispuosti gelemis, gatvese daug jaukiu kavinukiu ir musu megstamu sultiniu (vietu, kur parduoda naturalias sultis).

Kadangi i Cartagene atvykome apie 16 h, tai daug laiko vaikscviojimui po miesta neturejome. Susiradome vieta pavalgyti, susiradome jauku viesbutuka, susiplanavome kelias dienas i prieki, trumpai pasizvalgeme po miesta ir grizome ilsetis. Kita diena buvome sumaste vykti i vulkana El totumo. Is ryto buvome sugalvoje kad vyksime viesu transportu, taciau viesbutyje mus prigasdino kad ten nuvykti labai sudetinga, ir kadangi pasiule ne ka brangesne alternatyva organizuotoje grupeje, tai ilgai nemaste sutikome. Pirma pusdieni pasizvalgeme po Cartagenos senamiesti, pridareme keleta nuotrauku, pasidomejome apie galimybes nuvykti i netoli esancias saleles. Apie 14 h musu jau lauke autobusas i El totumo vulkana. Is tikro tai ne toks ugnikalnis koki visi matome per televizoriu. Sis yra tik kokiu 25 metru aukscio, ir jo krateryje kunkuliuoja ne lava, o kremo tirstumo zemes sumaisytos su vandeniu.

Negalejome patiketi, kai mums pasake kad kraterio gylis yra 2300 metru, bet dugno pasiekti patys nelabai ir butume galeje, nes ikritus i ta purva, neimanoma i ji panerti, nes fizikos jegos stumia tave lauk. Pasibuve tose purvo voniose keliasdesimt minuciu ir prisijuoke iki valios is savo isvaizdos, is nesugebejimo pajudeti, islipome, prisifotografavome, nusiploveme purvus salia esanciame ezereleyje ir vakarop grizome i viesbuti.

Sekancia diena musu lauke kelione laivu i San Bernardo salas. Kadangi jos nuo kranto yra apie 40 km, tai dideliu laivuku plaukeme kokias 3 valandas. Bet kankintis buvo verta - tokio zydrumo vandens nebuvome mate iki siol, tad didziaja dali laiko salose praleidome fotografuodami aplinkines mazytes saleles, zydra jura ir besimaudydami patys.

Grizdami porai valandu sustojome Playa Blanca pliaze, kuris anot Lonely planet yra vienas graziausiu Columbijoje. Papludimys buvo gana grazus, taciau didelis burys turistu esanciu jame didelio zavesio mums nepridejo. Be to, nors vanduo ir buvo zydras taciau nelabai skaidrus. Bet kadangi tai buvo bene vienintele vieta, kur galejome isbandyti snorkeling'a (povandeninio pasauliuo stebejimas plaukiant ant vandens pavirsiaus), tai tas pora valandu ir praleidome snorkelindami. Abu su Marion uzsikreteme snorkelinimo liga, tad nusprendeme kad po Cartagenos vyksime i kitas San Berdardo saleles, kur yra maziau turistu, ir kur papludymiai ir pliazai yra daug grazesni.

Grizome vakare gana pavarge, taciau laimingi nuo pamatytu vaizdu. Trecia dienos dali praleidome lankydami ligonines, nes Marion turejo pasidaryti kazkokias pazymas del vizos i Australija, tad ypatingai daug Kolumbijos ligoninese nepamateme ;)

Antra dienos dali praleidome prie vienos is Cartagenos piliu, taciau nepanore moketi didelio iejimo mokescio, apejome tik aplink ja. Beeidami pamateme ispudinga vaizda - 10 mazdaug 70 cm ilgio iguanu lipanciu pilies sienomis i virsu. ZAVU..

Vakare pasizvalgeme po naktine Cartagena, pavalgeme ir grizome atgalios. Sekancia diena isvaziavome i Tolu - uz kokio 150 km esanti miestuka, is kurio plaukia laiveliai i kitas San Bernardo salas. Apie 11 h nuvyke i autobusu stoti, buvome uzpulti autobusiu siulytoju, ir issirinke mums patikimiausiai atrodanti sutareme del kainos (nuderejome 33 %:), ir isgirde kad autobusas yra su kondicionieriu, isvyks is karto ir be sustojimu atvyksime i vieta per maziau nei tris valandas. Deja.. autobusas buvo tragiskas, kondicionieriu atstojo atidaryta langas, o keliones metu pakeiteme 3 transporto priemones.. Ir negana to vietoj planuotu maziau nei 3 h, uztrukome apie 6.. Nuvyke dar nusivyleme rekomenduotais viebuciais, nes kainos buvo dvigubai didesnes nei kad rasyta knygoje.. Tad teko su sunkiomis kuprinemis pasislaistyti beieskant pigios nakvynes vietos. Galu gale suradome mums tinkanti, skubiai pavalgeme, susiradome informacijos apie nuvykima i San Bernardo salas, ir grizome nakvoti. Anksti ryte isskubejome i laiviuka, pries tai pasieme butiniausius daiktus vykstant i sala vienai arba dviems dienoms. Is pradziu nebuvome apsisprende kuriam laikui mes tenais vykstame, taciau nuvyke nusprendeme kad racionaliau apsistoti dviems dienoms. Nuvyke susiradome kur apsistoti pigiau (buvome gave pasiulymu ir uz 200 usd nakciai :). Pavalgmee ir issiruoseme isbbandyti snorkelinima sioje saloje. Pirmas blynas buvo gana neblogas - milijonas 5 cm ilgio zuvyciu plaukianciu priesais tavo nosi.. Dar kiek laiko beziuredami zemyn pamateme dvi didziules kokiu 7 - 10 kg zuvis, siek tiek panasias i lydekas, bet sviesesniu spalvu. Pasimaude ir pasnorkline pradejome galvoti ka dar galime gero nuveikti, bet nieko ypatingo mazoje saloje nesuradome.. Isbandeme vietos gyventoju spaudziamas sultis, ir kadangi temo apie 18 h, bei musu nakvojime vietoje nebuvo elektros, tai miegojimas prasidejo gana anksti.

Antra diena isplaukeme snorkelinti i salia musu viesbutuko esancius koralus. Tai ka pamateme suzavejo dar labiau - didziules zvaigzdes gulincios ant dugno, juodi gumulai su ilgiausiais spygliais, bei ivairiausiu dydziu ir spalvu zuvu gausybe. Viena atrode ypatingai grazi - kokiu 30 cm ilgio ir turinti visas vaivorykstes spalvas.. reiks susirasti wikipedijoje jos pavadinima..

Antroje dienos puseje susiradome valtele kuri galetu mus parplukdinti i Tolu, kuriame buvome pasilike savo didziasias kuprines. Grizome per ypatingai dideles - gal 1 metro aukscio bangas. Nors plaukimas 15 vietu motorine valtimi is pradziu atrode gana smagus, bet po kiek laiko nebebuvo taip juokinga, ir dziaugemes kai grizome atgal be jokiu problemu. Grize greitai pavalgeme, isgereme skaniausiu sulciu (bananu ir avieciu), susiradome informacijos apie autobusus i Medelline ir greitai apsisprendeme kad tenais vyksime sianakt. Laukia 10 valandu, ir kokie 800 km kelio visa nakti. Miegoti nebus lengva :(

Is ten dar nenusprendeme kur vyksime, bet geiciausiai po truputi judesime i Ekvadoro puse Kolumbijoje praleisdami dar kokias 2-3 savaites.

Santa Marta - Ciudad Perdida - Taganga - Tayrona Park'as 2010.02.24 - 2010.03.07

Gan ilgokai nerasiau, tad tikriausiai dali ispudziu busiu jau uzmirses.

Tikriausiai reiktu pradeti nuo to, jog tai kol kas tai geriausia keliones dalis kuria patyreme iki siol. Saule, zydra jura, Prarastasis miestas - priezastys kodel mes cia uzsibuvome ilgiau..

Bet apie viska nuo pradziu. Isvykome is San Gil'io velai vakare ir praleide nakti autobuse ryte atsidureme prie Santa Martos. Tai vienas didesniu miestu prie Karibu juros Kolumbijos siaureje. Santa Marta yra vienas is tarpiniu marsrutu turistams, kurie nori nuvykti i Prarastaji miesta, i Tayrona parka, panardyti, ar siaip pasideginti sauluteje. Atvykome i pigiausia viesbutuka, kurio kokybe nedaug lenkia kalejimo lygi - netgi tualetas musu kambaryje buvo be duru :) Bet kadangi kambarys kainuoja apie 8 usd, skustis daug negalim... Pailsejome, papusryciavome, padareme pirmini zygi apie miesto centra, pasidomejome apie galimybes nuvykti i CIudad Perdida. Pirmines kainos i Prarastaji miesta musu nenudziugino. Lonely Planet buvome skaite, kad kaina turetu buti apie 150 USd uz 6 dienu kelione, taciau musu viesbutuke paklausus kiek kainuoja, atsake kad apie 250 USD. Padareme nedidele apklausa visose Santa martos turizmo agenturose ir niekur pigiau nei 250 USd nerade, uzsirezervavome kelione kitai dienai. Vakare dar pasivaiksciojome po Santa Marta, pavakarieniavome, susiruoseme kitos dienos zygiui ir nusivyle pacia Santa Marta nuejome miegoti.

Kitos dienos ryte papusryciavome ir sulauke savo gido issiruoseme i didiji zygi. Pirmas dvi valandas vykome dzipu iki dziungliu pradzios, apsipazinome su busimaisiais pakeleiviais - Lee ir Eliot'as is Londono, Ginger - is USA, Rico ir Monica is Sveicarijos. Pasistiprinome pries keliones pradzia ir i trasa.

Pirmos pora valandu atrode sunkokos. Lipome vien i stacia kalva, kartais pailsedami, kartais issimaudydami upelyje, kartais uzkasdami apelsina, o kartais tiesiog tarpusavyje besisnekuciuodami. Po 4 valandu pirmos dienos zygio atvykome i pirmaja nakvynes vieta. Atvykome gana anksti, apie 15.30, tad turejome laiko ir pamiegojimui, ir knygu paskaitymui, ir pasimaudymui upelyje bei drabuziu paskalbimui. Beje, pakeliui sutikome 4 zmoniu grupele (William ir Luisa is Londono, Marie ir Allice is Prancuzijos) keliaujancia i ta pacia puse, tad sutareme kad apsijungus bus linksmiau, ir nuo to laiko visi keliavome kartu. Sulauke vakarienes pasibendravome, kazkas pazaide kortomis, palengvinome kuprines isgerdami didziaja dali alaus ir ankstokai apie 19 h nuejome miegoti i hamakus. Kolumbijoje temsta apie 18-19 h, tad vidury dziungliu be elektros tamsoje nelabai ka daugiau ir galima veikti :)

Antra diena anksti prabude nuo ivariu gyvunu garsu papusryciavome ir issiruoseme i antraja keliones dali. Pirmos pora valandu man asmeniskai buvo pacios sunkiausios, ir kai kuriais momentais jau klausinejau saves kokio velnio as ten einu.. Bet po kiek laiko kai jau pradejome leistis nuo kalno, truputi palengvejo ir dar po kiek laiko pradejome svarstyti ar lengivau lipti i statu kalna, ar leistis nuo stataus kalno i apacia.. Pakeliui sutikome vietiniu dziungliu gyventoju, praejome pro ju gyvenvietes, viena kokiu 7 metu mergaite paleido i mane is banano, nes jai nelabai tikriausiai patiko kad as darau per daug fotografuoju jos broliukus ir sesutes :) Bekeliaudami vienoje vietoje pamateme nuo musu sprunkancia gyvate - turbut nezinojo kad mes jos tikriausiai bijome labiau nei ji musu :)

Apie 14 h atvyke i antraja tarpine stotele issirinkome hamakus kuriuose nalvosime, pasimaudeme, pribaigeme paskutini alu. Du anglu vaikinai suorganizavo kviza apie istorija, knygas, filmus ir sporta, tad galejome parungtyniauti tarpusavyje kas yra protingesnis ir gudresnis :) veliau kas pazaide kortomis, kas pasizvalge i svytincius jonvabalius nakti, ir pavalge vakariene vel visi suguleme i hamakus.

Trecia diena vel papusryciavome ir issiruoseme i paskutiniaja zygio dali. Zinojome, kad si diena bus ilgoka, nes turejome pereiti upe kelis kartus, zygiutoi gana pavojingias kalnu keliukais, taciau man asmeniskai si diena labiusiai patiko, nes pamateme daugoiausia ivarios gamtos. Po 5-6 valandu zygio atvykome iki paskutines stovyklavietes, is kurios iki galutinio tikslo buvo like tik 15 minuciu zygio ir 1200 laiptuku i kalna. Kadangi dauguma buvo gana pavarge, nusprendeme kad i Ciudad Perdida eisime ryte, kol dar nera karsta. Vakare prancuzaites suorganizavo kviza apie pranzucu kultura ir sali, tad vel parungtyniave tarpusavyje, pavakarieniave ir pazaide kortomis vel visi uzbaigeme diena.

Ketvirtos dienos ryte pasistiprine issiruoseme i paskutine stotele. Po ilgo laipiojimo laiptukais, per viena valanda atsidureme turbut graziausioje vietoje kokia esame mate - buvusi senoves taironos gyventoju miesta viduryje dziungliu. Isklauseme gido pasakojimo apie miesto istorija, jo atradima pries 30 metu, apie tai kaip turistai buvo pagrobti tenais pries 5-erius metus. Prisifotografave iki valios issiruoseme atgalios. Kelione atgalios buvo gana ilga, nes turejome grizti netik iki 3 nakvynes vietos papietauti, bet ir sugrizti iki 2 nakvynes vietos. Kadangi zinojome jog kelione tolima, tai visi isejo kas kada norejo ir ejo kokiu tik norejo greiciu. Tad gavosi taip, jog dauguma zmoniu galu gale ejo po viena per dziungliu takelius. As irgi ejau vienas ir didziaja dali kelio galvojau ar einu tikrai tuo takeliu, nes niekaip neprisiminiau tu vietu kuriomis atejome, ir pora kartu buvau mirtinai isgasdintas laukiniu kiauliu, kai jos pries pat mane issoko is krumu. Nors ta diena buvo ilga ir sunki, bet gana idomi. Grize buvo labai laimingi del to ka pamateme ir ka patyreme. Vakare vel visi pavakarieniavome, pabendravome, atsisveikinome su trimis anglais, kurie nusprende baigti kelione per 5 dienas ir suguleme miegui.

5 dienos rytas nebuvo dziuginantis - pirma karta per visa kelione smarkiai lijo, ir prabude pradejome mastyti kaip reikes parnesti sausa kuprine. Taciau kol papusryciavome lietus pasibaige ir iskeliavome jau beveik svieciant saulei. Taciau lietus takeliams padare savo - eiti buvo labai slidu, ir vietomis kai kas keliavo netgi keturimis :)

Pakeliui gidas pasiule aplankyti kokaino fabrikeli. Kadangi niekas gyvenime nebuvo ne tik kad ragaves, bet net neisivaizdavo kaip gaminamas kokainas, visi norejome pamatyti didziausios kolumbijos eksporto prekes gamyba (kolumbija tieka 80 % viso pasaulio kokaino :)

Praleide tenais valandele, pamateme kaip kalcis is kokos lapu istraukia pagrindini kokaino ingridienta, kuri sumaisius su benzinu, soda, kazkokia rugstimi galima isgauti gryniausia kokaina. Procesas ilgas ir sudetingas, kuri pamacius paragauti kokaino nelabai besinori.. Bet pamatyti visa procesa manau tikrai buvo verta, tuo labiau kad tikriausiai tai galejome pamatyti viena karta gyvenime.

Beje, kazkuri vakara gereme kokos lapu arbata. Vietiniai zmones ja geria nuolat, ir rekomenduoja ja turistams kurie turi problemu del buvimo aukstuose kalnuose. Arbata gana skani, ir tikriausiai pargabensiu paraugauti i Lietuva. Bijoti nera ko - kokos lapu arbata - legali ir neveza :)

Vakare atsidureme pirmojoje stovyklavieteje, ir pavalge, issimaude bei issiskalbe suprakaitavusius drabuzius upeje visi gana greitai sugule i savo hamakus.

Paskutine diena buvo gana greita, nes daugiausia leidomes nuo kalno, tad po kokiu 3 valandu jau buvome prie mus laukusio dzipo.

Grize atgalios i Santa Marta pasiimti savo didziuju kupriniu, nusprendeme vykti i Taganga - salia esanti kaimuka ant juros kranto.

Apibendrinant Ciudad Perdida - galima pasakyti kad vietomis buvo tikrai sunku, vietomis gana karsta (nors mums labai pasiseke del oro,), taciau galutinis vaizdas ir siaip visas zygis atperka visas kancias :)

Sekancias dvi dienas praleidome Tagangoje tinginiaudami. Sutikome buvusius keliones draugus is Ciudad Perdida, isgereme alaus, nuejome i vietini kluba vakare, suvalgeme didziules iskeptas zuvis ant juros kranto kaviniu, pasideginome sauleje, isgereme kelis litrus naturaliu sulciu.. Kazkodel Taganga visiems labai patiko, ir as pats noreciau cai grizti ilgesniam laikui. Esu kazkam pasakojes, kad noreciau gyvenime tureti nedideli viesbutuka, ir gyventi is jo rojaus kampelyje.. Taganga tam puikiai tinka, tad manau kad dar cia sugrisiu :)

Kitas tris dienas praleidome Tayronos nacionaliniame parke. Pries isvykdami skaiteme kad tenais yra graziausi kolumbijos papludimiai. Nuvyke pamateme tikrai ispudingus vaizdus. Baltas smelis, zydras vanduo, palmes papludymyje, melyni krabai begantys sleptis nuo taves, bandymai atidaryti kokoso riesuta su peiliu - beveik rojus - nuostabu. Taciau siek tiek nusivyleme aptarnavimo bei maisto kokybe nakvynes vietose.. Turbut patapom labai isrankus maistui pavalge yopatingai skaniu zuvu bei steiku Tagangoje :) taciau jei kas cia vyksite, nuvykti tikrai verta.

Grize praleidome paskutine nakti Tagangoje, nuejome i megstama restorana suvalgyti skaniausiu steiku, ir nors pries tai buvome planave panardyti sekancia diena, nusprendeme kad ryt isvykstame i Kartagena ir panardysime kur nors netoli nuo tenais..

Kartegenoje laukia mini vulkanas su purvo voniomis, poros salu aplankymas, nardymas ir bei siaip restoranu bandymas.