Gan ilgokai nerasiau, tad tikriausiai dali ispudziu busiu jau uzmirses.
Tikriausiai reiktu pradeti nuo to, jog tai kol kas tai geriausia keliones dalis kuria patyreme iki siol. Saule, zydra jura, Prarastasis miestas - priezastys kodel mes cia uzsibuvome ilgiau..
Bet apie viska nuo pradziu. Isvykome is San Gil'io velai vakare ir praleide nakti autobuse ryte atsidureme prie Santa Martos. Tai vienas didesniu miestu prie Karibu juros Kolumbijos siaureje. Santa Marta yra vienas is tarpiniu marsrutu turistams, kurie nori nuvykti i Prarastaji miesta, i Tayrona parka, panardyti, ar siaip pasideginti sauluteje. Atvykome i pigiausia viesbutuka, kurio kokybe nedaug lenkia kalejimo lygi - netgi tualetas musu kambaryje buvo be duru :) Bet kadangi kambarys kainuoja apie 8 usd, skustis daug negalim... Pailsejome, papusryciavome, padareme pirmini zygi apie miesto centra, pasidomejome apie galimybes nuvykti i CIudad Perdida. Pirmines kainos i Prarastaji miesta musu nenudziugino. Lonely Planet buvome skaite, kad kaina turetu buti apie 150 USd uz 6 dienu kelione, taciau musu viesbutuke paklausus kiek kainuoja, atsake kad apie 250 USD. Padareme nedidele apklausa visose Santa martos turizmo agenturose ir niekur pigiau nei 250 USd nerade, uzsirezervavome kelione kitai dienai. Vakare dar pasivaiksciojome po Santa Marta, pavakarieniavome, susiruoseme kitos dienos zygiui ir nusivyle pacia Santa Marta nuejome miegoti.
Kitos dienos ryte papusryciavome ir sulauke savo gido issiruoseme i didiji zygi. Pirmas dvi valandas vykome dzipu iki dziungliu pradzios, apsipazinome su busimaisiais pakeleiviais - Lee ir Eliot'as is Londono, Ginger - is USA, Rico ir Monica is Sveicarijos. Pasistiprinome pries keliones pradzia ir i trasa.
Pirmos pora valandu atrode sunkokos. Lipome vien i stacia kalva, kartais pailsedami, kartais issimaudydami upelyje, kartais uzkasdami apelsina, o kartais tiesiog tarpusavyje besisnekuciuodami. Po 4 valandu pirmos dienos zygio atvykome i pirmaja nakvynes vieta. Atvykome gana anksti, apie 15.30, tad turejome laiko ir pamiegojimui, ir knygu paskaitymui, ir pasimaudymui upelyje bei drabuziu paskalbimui. Beje, pakeliui sutikome 4 zmoniu grupele (William ir Luisa is Londono, Marie ir Allice is Prancuzijos) keliaujancia i ta pacia puse, tad sutareme kad apsijungus bus linksmiau, ir nuo to laiko visi keliavome kartu. Sulauke vakarienes pasibendravome, kazkas pazaide kortomis, palengvinome kuprines isgerdami didziaja dali alaus ir ankstokai apie 19 h nuejome miegoti i hamakus. Kolumbijoje temsta apie 18-19 h, tad vidury dziungliu be elektros tamsoje nelabai ka daugiau ir galima veikti :)
Antra diena anksti prabude nuo ivariu gyvunu garsu papusryciavome ir issiruoseme i antraja keliones dali. Pirmos pora valandu man asmeniskai buvo pacios sunkiausios, ir kai kuriais momentais jau klausinejau saves kokio velnio as ten einu.. Bet po kiek laiko kai jau pradejome leistis nuo kalno, truputi palengvejo ir dar po kiek laiko pradejome svarstyti ar lengivau lipti i statu kalna, ar leistis nuo stataus kalno i apacia.. Pakeliui sutikome vietiniu dziungliu gyventoju, praejome pro ju gyvenvietes, viena kokiu 7 metu mergaite paleido i mane is banano, nes jai nelabai tikriausiai patiko kad as darau per daug fotografuoju jos broliukus ir sesutes :) Bekeliaudami vienoje vietoje pamateme nuo musu sprunkancia gyvate - turbut nezinojo kad mes jos tikriausiai bijome labiau nei ji musu :)
Apie 14 h atvyke i antraja tarpine stotele issirinkome hamakus kuriuose nalvosime, pasimaudeme, pribaigeme paskutini alu. Du anglu vaikinai suorganizavo kviza apie istorija, knygas, filmus ir sporta, tad galejome parungtyniauti tarpusavyje kas yra protingesnis ir gudresnis :) veliau kas pazaide kortomis, kas pasizvalge i svytincius jonvabalius nakti, ir pavalge vakariene vel visi suguleme i hamakus.
Trecia diena vel papusryciavome ir issiruoseme i paskutiniaja zygio dali. Zinojome, kad si diena bus ilgoka, nes turejome pereiti upe kelis kartus, zygiutoi gana pavojingias kalnu keliukais, taciau man asmeniskai si diena labiusiai patiko, nes pamateme daugoiausia ivarios gamtos. Po 5-6 valandu zygio atvykome iki paskutines stovyklavietes, is kurios iki galutinio tikslo buvo like tik 15 minuciu zygio ir 1200 laiptuku i kalna. Kadangi dauguma buvo gana pavarge, nusprendeme kad i Ciudad Perdida eisime ryte, kol dar nera karsta. Vakare prancuzaites suorganizavo kviza apie pranzucu kultura ir sali, tad vel parungtyniave tarpusavyje, pavakarieniave ir pazaide kortomis vel visi uzbaigeme diena.
Ketvirtos dienos ryte pasistiprine issiruoseme i paskutine stotele. Po ilgo laipiojimo laiptukais, per viena valanda atsidureme turbut graziausioje vietoje kokia esame mate - buvusi senoves taironos gyventoju miesta viduryje dziungliu. Isklauseme gido pasakojimo apie miesto istorija, jo atradima pries 30 metu, apie tai kaip turistai buvo pagrobti tenais pries 5-erius metus. Prisifotografave iki valios issiruoseme atgalios. Kelione atgalios buvo gana ilga, nes turejome grizti netik iki 3 nakvynes vietos papietauti, bet ir sugrizti iki 2 nakvynes vietos. Kadangi zinojome jog kelione tolima, tai visi isejo kas kada norejo ir ejo kokiu tik norejo greiciu. Tad gavosi taip, jog dauguma zmoniu galu gale ejo po viena per dziungliu takelius. As irgi ejau vienas ir didziaja dali kelio galvojau ar einu tikrai tuo takeliu, nes niekaip neprisiminiau tu vietu kuriomis atejome, ir pora kartu buvau mirtinai isgasdintas laukiniu kiauliu, kai jos pries pat mane issoko is krumu. Nors ta diena buvo ilga ir sunki, bet gana idomi. Grize buvo labai laimingi del to ka pamateme ir ka patyreme. Vakare vel visi pavakarieniavome, pabendravome, atsisveikinome su trimis anglais, kurie nusprende baigti kelione per 5 dienas ir suguleme miegui.
5 dienos rytas nebuvo dziuginantis - pirma karta per visa kelione smarkiai lijo, ir prabude pradejome mastyti kaip reikes parnesti sausa kuprine. Taciau kol papusryciavome lietus pasibaige ir iskeliavome jau beveik svieciant saulei. Taciau lietus takeliams padare savo - eiti buvo labai slidu, ir vietomis kai kas keliavo netgi keturimis :)
Pakeliui gidas pasiule aplankyti kokaino fabrikeli. Kadangi niekas gyvenime nebuvo ne tik kad ragaves, bet net neisivaizdavo kaip gaminamas kokainas, visi norejome pamatyti didziausios kolumbijos eksporto prekes gamyba (kolumbija tieka 80 % viso pasaulio kokaino :)
Praleide tenais valandele, pamateme kaip kalcis is kokos lapu istraukia pagrindini kokaino ingridienta, kuri sumaisius su benzinu, soda, kazkokia rugstimi galima isgauti gryniausia kokaina. Procesas ilgas ir sudetingas, kuri pamacius paragauti kokaino nelabai besinori.. Bet pamatyti visa procesa manau tikrai buvo verta, tuo labiau kad tikriausiai tai galejome pamatyti viena karta gyvenime.
Beje, kazkuri vakara gereme kokos lapu arbata. Vietiniai zmones ja geria nuolat, ir rekomenduoja ja turistams kurie turi problemu del buvimo aukstuose kalnuose. Arbata gana skani, ir tikriausiai pargabensiu paraugauti i Lietuva. Bijoti nera ko - kokos lapu arbata - legali ir neveza :)
Vakare atsidureme pirmojoje stovyklavieteje, ir pavalge, issimaude bei issiskalbe suprakaitavusius drabuzius upeje visi gana greitai sugule i savo hamakus.
Paskutine diena buvo gana greita, nes daugiausia leidomes nuo kalno, tad po kokiu 3 valandu jau buvome prie mus laukusio dzipo.
Grize atgalios i Santa Marta pasiimti savo didziuju kupriniu, nusprendeme vykti i Taganga - salia esanti kaimuka ant juros kranto.
Apibendrinant Ciudad Perdida - galima pasakyti kad vietomis buvo tikrai sunku, vietomis gana karsta (nors mums labai pasiseke del oro,), taciau galutinis vaizdas ir siaip visas zygis atperka visas kancias :)
Sekancias dvi dienas praleidome Tagangoje tinginiaudami. Sutikome buvusius keliones draugus is Ciudad Perdida, isgereme alaus, nuejome i vietini kluba vakare, suvalgeme didziules iskeptas zuvis ant juros kranto kaviniu, pasideginome sauleje, isgereme kelis litrus naturaliu sulciu.. Kazkodel Taganga visiems labai patiko, ir as pats noreciau cai grizti ilgesniam laikui. Esu kazkam pasakojes, kad noreciau gyvenime tureti nedideli viesbutuka, ir gyventi is jo rojaus kampelyje.. Taganga tam puikiai tinka, tad manau kad dar cia sugrisiu :)
Kitas tris dienas praleidome Tayronos nacionaliniame parke. Pries isvykdami skaiteme kad tenais yra graziausi kolumbijos papludimiai. Nuvyke pamateme tikrai ispudingus vaizdus. Baltas smelis, zydras vanduo, palmes papludymyje, melyni krabai begantys sleptis nuo taves, bandymai atidaryti kokoso riesuta su peiliu - beveik rojus - nuostabu. Taciau siek tiek nusivyleme aptarnavimo bei maisto kokybe nakvynes vietose.. Turbut patapom labai isrankus maistui pavalge yopatingai skaniu zuvu bei steiku Tagangoje :) taciau jei kas cia vyksite, nuvykti tikrai verta.
Grize praleidome paskutine nakti Tagangoje, nuejome i megstama restorana suvalgyti skaniausiu steiku, ir nors pries tai buvome planave panardyti sekancia diena, nusprendeme kad ryt isvykstame i Kartagena ir panardysime kur nors netoli nuo tenais..
Kartegenoje laukia mini vulkanas su purvo voniomis, poros salu aplankymas, nardymas ir bei siaip restoranu bandymas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą