2010.05.26 - 2010.05... Cuzco, Machu Pichu

Penktadieni isvykstame i Machu Pichu - turbut viena is isimintiniausiu vietu visos keliones metu. Daugiau naujienu apie tai - po kokiu keturiu penkiu dienu.

Beje, Cuzco - vienas graziausiu miestu Pietu Amerikoje. Norisi pasilikti cia ilgiau..

2010.05.24-2010.05.25 Nasca

Is Huacachinos isvykome i garsiaja Nazca. Zinojome kad bus brangu, bet neaplankyti sios vietos butu nuodeme.

Atvyke is karto buvome uzpulti daugybes zmoniu siulanciu skrydzius, taciau atsispyre ju pagundoms nuejome link viesbucio.

Isikure pradejome pigiausio skrydzio paieskas. Nors agenturu mieste kelios desimtys, visos kaip susitarusios siulo ta pacia kaina - 60 usd zmogui.

Ir vienur bandome deretis, ir kitur, visi nenuleidzia ne skatiko..

Skaiteme kad salia oro uosto gali buti pigiau, tad nutereme nueiti pasidometi tenais. Bet ir ten tas pats. Pagaliau vienas vyrukas po inirtingu derybu nuleido mums po 5 usd, ir sutare kad jis ryte paims is viesbucio, santykinai laimingi grizome i miesta.

Kita ryta prabude prisimineme, kad geriau pusryciu nevagyti, nes skrisime mazu lektuveliu, o skrandziai prie mazu lektuvu skrydziu nera labai priprate..

Atvykus i oro uosta labai greitai isedome i keturvieti lektuveli - du pilotai ir mes. Pakilome i ora, ir pamateme pirmaja figura - mazdaug 50 metru ilgio bangini. Kadangi pamatyti nebuvo labai lengva, nesugebejome visko nufotografuoti.. O be to, kai lektuvelis pasikreipe desinen, o po to kairen, musu skrandziai pradejo rodyti keistus simptomus, tad ir nuotraukos nebelabai rupejo - galvojom kad tik greiciau baigtusi sis skrydis :)

Pamateme apie 12 figuru, taciau visoje dykumoje ju yra daug daugiau.. Dauguma figuru yra virs 100 metru ilgio, tad stebiesi kaip pries tukstanti ar du tukstancius metu zmones sugebejo

jas nupiesti. Taciau dykumoje galejai pamatyti ir keliu kilometru ilgio tiesiausiu liniju, kurios atrode dar labiau neimanomos nupiesti..

Pamate visas figuras, grizome atgalios. Abu perbale, bet atlaikeme sia trumpa kelione..

Pamatyti figuras tikrai verta, gal tik skrydis siek tiek per trumpas..

Grizome i viesbuti, paziurejome vietini cirka - musu viesbucio seimininkes zentas susimuse priesais esanciame name. Moteriskes irgi gana aktyviai dalyvavo sioje pramogoje :)

Kadangi musu autobusas i Cuzco buvo apie 21 h, turoje apie 11 valandu laiko, kuri reikejo kazkaip prastumpti. Is pradziu nuvykome uz 30 km esancia Chauchilla kapaviete, kur kazkada buvo gyvenviete o dabar liko tik kapaviete su daugybe mumiju ar ju likuciais..

Grizus likusi laika praslampinejome po turistu parduotuves, restoranus, ar siaip pyragu kepykleles..

Laukia 15 valandu autobusas i Cuzco, is kurio turetume vykti i pagrindini keliones akcenta - Machu Pichu.

2010.05.23 Huacachina

Atvykome i Huacachina. Neitiketinai atrodanti oaze viduryje smelio kopu.

Viduri mazo kaimuko yra netgi nedidelis ezerelis, o aplink kiek tik akys mato - didziules didziules, gal du tris kartus aukstesnes nei Nidos, kopos..

Miestelyje pilna turistu, rankose laikanciu smelialentes. Tuo sis miestelis ir garseja, kad gali isbandyti sia pramoga. Del to cia atvykome ir mes..

Bet pries isbandant smelialentes, patyreme kai ka ekstremalesnio. Sedejome kambary, kai netiketai pajutome kad virpa kambario langai, po to pajutome kad netgi

grindys juda. Suprate kad tai zemes drebejimas, isbegome i lauka, bet po keliu sekundziu viskas baigesi. Niekas nesugriuvo, niekas neduzo, niekas neissigando - visai smagu :)

Po pietu pasiziurejome kur galima issinuomoti sandboarda, susiradome paprastus praktiskai uz dyka. Marion pasieme viena is ju, nes ji beveik nebuvo bandziusi snieglentes.

O kadangi as jauciausi esas snieglentes profas, nusprendziau kad man reikia geresnio sandboardo. Susiradome vienoje vieno profesionalias smelialentes - nors is tikro tai ta pati snieglente, netgi su tikrais sunkiais snowboardo batais.

Po sunkaus pusvalandzio uzkopeme i didziule kopa, ir pirma karta atsistojau ant lentos.

Pirmu kartu buvau nusivyles - lenta neslysta, o kai slysta, pasuskti i sona negaliu, nes ji susmigus giliai i smeli.. O tiek kanciu ideta kol uzkopeme ant tos kopos :(

Nusileide nuejome i kita vieta kur slidinejo dauguma zmoniu, ir ten vaizdas visai kitoks. Lenta slysta, gali palavyruoti, netgi persokti koki nedideli tramplyna.

Tikriausiai slydimas priklauso nuo to, kurioj vietoj slidineji, nes jei smelis per daug purus, nelabai kaip pavyks nusileisti.

Smagi si pramoga, bet vistik neprilygsta snieglentei - viskas leciau, sunkiau, gal tik sie tiek minksciau griuti..

2010.05.21 - 2010.05.22 Pisco, Islas Balestas

Po zygio ir po kokiu 15 valandu naktines keliones autobusu atvykome i Pisco.

Dauguma keliautoju atvyskta i si miesta tik del vieno dalyko - Islas Ballestas - Balestos salu, kurios dar vadinamos ubagu Galapagos salomis. Taip vadinama todel, kad siose salose galima pamatyti maza dali Galapagos gyvunijos uz mazdaug 12 usd :) Neblogas deal'as palyginus su 1500 usd Galapagos salose..

Be siu salu siame mieste tikrai nebutu ka veikti. Tuo labiau, kad miestas buvo sugriautas po 2007 metu zemes drebejimo, ir netgi centrineje miesto aiksteje galima pamatyti pusiau nugriuvusi baznycios boksta. Niurus miestas. Ir ypatingai brangus Peru standartais..

Daug laiko nesvaistydami, apejome keleta agenturu ieskodami geriausios kainos saloms.

Po nedideliu derybu suderojome mums tinkama kaina, pasijuokeme is keliu vyruku primygtinai ir gana agresyviai siulanciu ju paslaugas. Vienas ju supykes kad neperkame keliones is jo mums iseinant pasake - "muchos problemos maniena" (turesit daug problemu rytoj).

Deja, problemu nebuvo, buvo tik labai labai daug ispudziu. Is pradziu pamateme kopoje nupiesta didziule ar tai zvakide, ar kaktusa, ar dar kazkoki zenkla, kuris sako gali buti susijes su Nasca linijomis, o gal tiesiog piratai pries 500 metu tokiu budu nurode kur yra pasleptas ju lobis..

Veliau atvykome iki salu, kuriose pilna pilna ivairiausiu pauksciu. Sezono metu galima pamatyti tukstancius juru liutu besideginanciu sauluteje, taciau si karta pamateme tik kelis.. Be to, dar mateme nedideliu pingvinu bei daugybe pelikanu. Pauksciu toje saloje - tukstanciai, tad alpink beplaukiojantys turistai turi saugotis is virsaus krentanciu "gerybiu" - salia musu sedejes anglas nukentejo net du kartus, o mums pasiseke :)

Po salu turo sustojome Paracas miestelyje, ir nusprendeme vykti i Paracas nacionalini parka.

Prieje prie iejimo isigijome bilieta, susistabdeme pakeleivinga masina kuri nuveze mus i uz 7-8 km esanti zveju kaimeli.

Papietavome, pabendravome su barmenu, kuris buvo labai susidomejes Lietuva ir netgi ismoko pora fraziu lietuviskai :) Nelabai jos jam pravers tikriausiai, nes per keleta metu nesutiko nei vieno lietuvio..

Veliau uzlipome ant auksciauios kopos is kurios matosi visos aplinkines kopos ir nusprendeme grizti atgalios.

Parkas nera labai ispudingas, vien smelis ir zydra vandenynas aplink.. Taciau pamatyti manau verta..

Grizdami susistabdeme vietinius zvejus kurie parveze mus iki viesbucio ir sekancia diena susiruoseme isbandyti dar viena ekstremalesne pramoga - sandboardinga, arba lietuviskai - smelialente :)

2010.05.16 - 2010.05.20 Huaraz - Santa cruz zygis

Atvykome i Huaraz, miesta Peru kalnuose. Miestas neatrodo labai grazus, taciau apylinkes ispudingos - vien kalnai, kuriu virsunes padengtos sniegu.

Atvyke apsilankeme keliose kelioniu agenturose noredami suzinoti ka galime idomaus nuveikti, ir beveik jau buvome nusprende kad praleisime cia tik viena diena nuvykdami prie graziu zydruju ezeru, esanciu snieguotu kalnu papedese. Taciau besivaiksciodami spontaniskai nusprendeme kad iseisime i keturiu dienu Sant Cruz zygi, kuris vadinamas vienu graziausiu zygiu pasaulyje.

Sumokeje po mazdaug 80 usd uz 4 dienas, sekancios dienos ryta isejome i zygi.

Pirma diena buvo gana varginanti, nes praleidome kokias 4 valandas vaziuodami prastu keliu link keliones pradzios. Atvyke papietavome, ir po kokiu 4 valandu zygiavimo atsiradome pirmojoje stovyklavieteje.

Pirma diena nieko ispudingo nemateme - dideli kalnai, upes, zole, karts nuo karto - kelios besiganacios karves ar asilai..

Antra diena buvo labai varginanti - pakilome i 4750 metru virs juros lygi, tad beeinant oro kartais tikrai trukdavo, tad sustodavome pailseti labai daznai. Taciau kai pakilome i auksciausia keliones taska, vaizdai buvo nepakartojami - ledynai esantys gal uz kokiu 30 minuciu kelio nuo musu, zydri ezerai balto sniego fone, upes vinguriuojancios tarp didziuliu kalnu.

Su anglu ir kanadienciu, kurie keliavo kartu, nusprendeme kad tai yra galimybe paliesti kalnu sniega, tad ilgai nesvarste nusprendeme kad nepraleisime sios progos.

Nors gidas sake kad mums reikes apie 2 valandu nueiti iki sniego, mes nelabai juo patikejome, ir po 40 minuciu kaip mazi vaikai dziaugemes liesdami didziulius zydrus ledo luitus esancius ant kalnu..

Nors kelias buvo labai sudetingas didziuliais akmenimis, taciau tikrai buvo verta tai patirti..

Beje, ta diena pamateme gana reta dalyka - Andu kondora - didziuli ereliu gimines pauksti, kurio issplestu sparnu plotis yra virs dvieju metru. Kai buvome Ekvadore, buvome ji mate tik ereliu parke. Gidas pasakojo, kad paskutini karta ji mate tik pries metus. Tikrai mums pasiseke, nes ju like ne tiek jau ir daug - Ekvadore ju yra like gal tik apie 40, o Peru, pora simtu daugiau..

Nuo auksciausio zygio tasko takas buvo vien i pakalne, tad palengva palangva iveikeme paskutines dvi dienas ir taip uzbaigeme tikrai grazu 4 dienu pasivaiksciojima. Beje, pakeliui pamateme karve esancia vidury ezero - taip ir nesupratome ka ji ten daro :)

Zygio metu pamateme gal 10 kalnu virsuniu, esanciu aukstesniu nei 6 km. Tarp ju pamateme ir maza dali graziausiu pasaulio kalnu vadinama Altamayo. Kadangi rytas buvo debesuotas, virsunes nemateme, tad taip ir nesupratome kodel jis vadinamas graziausiu.

Ateiciai pasiliekame dar didesni zygi esanti salia Huaraz - 10 dienu Huayhuash zygi snieguotais kalnais.

Kas busit Peru - butinai rekomenduoju pabandyti bent Santa Cruz zygi!

Grize pailsejome viesbutyje ir issiruoseme i naktini autobusa vykstanti link Limos. Limoje planuojame uzsibuti kuo trumpiau - tiek kiek reikes is vieno autobuso persesti i kita. Is cia vykstame i Pisco.

2010.05.11 - 2010.05.15 Trujilljo, Huanchaco

Ryte sukirte po dideli hamburgeri isvykome i Trujilljo, kuris garseja daugybe archeologiniu vietu. Nors Trujillo miestas yra ganetinai grazus Peru standartais, nusprendeme apsistoti netoliese esanciame Huanchaco miestelyje. Jis yra salia vandenyno, kuriame galima pasurfinti, pasimaudyti saltame vandenyne, ar siaip pasigrozeti didziulemis ramiojojo vandenyno bangomis.

Pirma diena praleidome lankydami archeologines vietas esancias aplink musu miesteli. Pirmiausia nuvykome i buvusi Chan chan miesta, kuris kazkada buvo didziausias is molio pastatyas miestas. Dabar jo like tik likuciai, taciau netgi ir likusiso didziules sienos atrodo ispudingai..

Veliau nuvykome i Huaca Esmeralda ir Arco iris sventyklas, taciau jos jau nelabai prilygo Chan chan'ui.

Sekancia diena nuvykome i salia Trujillio esancias sventyklas Huacas del Sol y Luna - Saules ir Menulio sventyklas. Didziules kazkada buvusios piramides, kurias mirus valdovui jas apstatydavo is naujo, tad mazdaug kas 50-70 metu jos vis didejo ir didejo. Bet po kiek laiko del nuolatiniu karu pradejo nykti.. Nepaisant to, kad amziu amzius jos nyko, archeologia sugebejo atkasti buvusius piesinius, kurie anot gido yra originaliai islike..

Kita diena isbandeme banglentes - niekada nebuvome to dare, tad buvo labai smalsu.

Pasisamdeme mokytoja porai valandu, ir kol jis buvo salia buvo visai smagu. Arteja banga, jis pastumia banglente ir atrodo kad ja pagauti yra labai lengva. Abiems pavyko ant jos atsistoti is pirmo karto.

Taciau kai mokytojas mus paliko vienus, pagauti bangos deja nebepavyko.. O ir siaip tai labai daug jegu reikalaujantis sportas - nuplaukti apie 100- 150 metru pries bangas atima visa energija kuria turi :(

Tad po poros valandu pasikankinimo nusprendeme, kad tai toks sportas, kuris reikalauja per daug pastangu del per mazo pasitenkinimo.. Snieglente daug lengviau, greiciau, ilgiau, paprasciau.. Bet - skaudziau :)

Nusprendeme kad siame graziame miestelyje mums jau uzteks pasibuti, ir vakare isvyksime i tolimesni keliones taska, taciau nuvyke i autobusu stoti valanda pries isvykstant autobusui suzinojome, kad autobusas yra pilnas, ir mums vietu jau nebera. Nebuvome prate prie tokiu dalyku Ekvadore, ar Kolumbijoje, tad net nepagalvojome kad autubusu bilietus reikia nusipirkti is anskto.

Bet kita vertus, nenusimineme labai, nes vel grizome i Huanchaco, kur praleidome viena diena tinginiaudami - vaiksciodami po prekybos centra, paziurejome Robin Huda, pavalgeme hamburgeriu - ir vakare pagaliau isvykome ten kur planavome - i Huaraz.

Chiclayo 05.09-05.10

Pasibuve Mancoroje dvi dienas, nusprendeme kad vykstame toliau i Chiclayo. Praleide 7 valandas autobuse ir visa kelia aplink matydami tik dykumas bei didelius lusnynus salia Piura miesto, atvykome i Chiclayo.

Buvome labai nustebe, kai miesto centre pamateme modernius pastatus ir grazia pagrindine aikste ir ja supancius senovinius pastatus. Visiskai kitokia Peru nei kad mateme Limoje, Iquitos, ar kirte siena.

Ateje i viena viesbuti, pamateme kad ju oficialios kainos yra apie 20 usd uz kambri, pasakeme kad mums tai per daug, ir jau ejome link kito viesbucio, kai seimininke pribegusi paklause kiek norime moketi.

Nieko nesitikedami pasakeme kad galime moketi tik 10 usd uz kambari, ir ji kaip mat sutiko. Apsidziauge sita nuolaida visai gerame viesbutyje, isejome pasizvalgyti po miesta.

Kitos dienos ryta apsilankeme centriniame turguje, kuriame galima nusipirkti ne tik vista ar zuvi, bet ir sudziovinta iguana, ivairiausiu vezanciu grybuku ar kaktusu. Buvome sulauke pasiulymo ir isigyti zoles, bet atsisakeme. Si karta :)

Veliau nuvykome i Sipan - viena is daugybes Peru archeologiniu vietu. Pasizvalge po muzieju, ir kazkada ispudingai atrodziusias piramides, nuvaziavom i kita archeologine vieta Lambayeque.

Apsilankeme viename muziejuje, kuriame pilna ivairiausiu radiniu is aplink buvusiu kapavieciu. Be to, pamateme ir sena moters mumija, kuri atrode labai ispudingai.

Norejome dar apsilankyti ir kitame ,muziejuje, taciau jis pirmadieniais - uzdarytas, tad tik nuejome i miesto centra kur pamateme ilgiausia balkona visoje Peru - net 67 metru ilgio, 400 metu senumo.

Gaila kad pastatas remontuojamas, tad nuotrauku nepadareme..

2010.05.07 Sienos kirtimas, Mancora

Vakare palikome Vilcabamba ir apie 23 h nakties isedome i naktini autobusa vykstanti link Peru.

Praleide nakti autobuse, kuriame oro temperatura buvo ne ka mazesne nei kad pirtyje, anksti ryte atvykome i Peru - Ekvadoro pasieni.

Knygoje ir internete buvome skaite, kad tai baisiausias sienos kirtimas visoje Pietu Amerikoje. Tad priejus ivairiems vyrams siulantiems mus nuvesti i imigracijos ofisa

bandeme buti atsargus. Nelabai suprantu kodel, bet imigracijos/muitiniu ofisai yra ypatingai nepatogiose vietose pastatyti.

Ekvadoro imigracija yra pries ivaziuojant i pasienio miesteli, tad nuo autobuso turejome pasiimti taksi ir nuvaziuoti iki jo 4 km. Atlike formalumus, grizome iki valstybes skiriancios upes, nuo kurios mus vezes taksistas liepe pasiimti kita taksi ir jokiu budu nevaikscioti pesciomis.

Cia pat prie musu prisistate draugiskai atrodantis vyrukas, kuris pazadejo mus nuvezti iki Peru imigracijos ofiso, kuris yra mazdaug uz 4 km nuo tilto i Peru puse.

Perejus tilta iskarto jautiesi nelabai saugiai. Miestelis atrodo ypatingai skurdus, daugybe jaunuoliu zvelgenciu i vargsus du turistus :)

Perejus tilta policija patikrino musu pasus, ir liepe niekur nevaziuoti su tuo mums paslaugas siulanciu vyruku. Bet po kiek laiko priejo kitas policinkas, jie kazka pasikalbejo,

ir pasake kad galime su juo vaziuoti.

Viskas atrode gerai, bet tik mums isedus i automobili, is niekur nieko atsirado dar vienas ale "Ekvadoro gyventojas, kuris vaziuoja i Peru", tad jis paklause ar nieko pries

jei jis vaziuos kartu iki imigracijos puses. Nelabai man patiko si ideja, bet nieko nesake nuvaziavome.

Atvyke i imigracijos ofisa gavome antspauda, ir isejus mums jis pasisiule nuvezti iki sekancio Tumbes miestelio, esancio gal kokie 25 km nuo sienos. Paklauseme kiek kainuoja,

ir jis sumurmejo kazka apie 1,5 USD, kas pasirode visai nebloga kaina. Bet kaip minejau anksciau, pigus buna tik suris spastuose. Taip ir atsitiko.

Nuotykiai prasidejo iskarto pajudejus uz miestelio, kai abu vyrukai sutartinai pradejo mums kartoti, kad turime i imigracijos kortele ideti po 100 USD kiekvienas ir parodyti tai armijos vyrukams, kurie mus greitai sustabdys ir paziures ar tikrai turime

bent po 100 usd ivaziuodami i Peru. Mums nelabai patikimai atrode si ideja, tuo labiau kad jie dar liepe ideti ir kreditines korteles, tad mandagiai atsisakeme ir sakeme kad parodysime jei kareiviai musu tikrai to paprasys. Taciau pravaziavome armijos posta ir nebuvome sustabdyti, tad viskas praejo paprastai.

Po kiek laiko, vairuotojas pasake, kad mums kelione kaionuos 35 usd, ir kad nelabai turime pasirinkimo, nes autobusai cia nevaziuoja, ir arba mokame tuos 35 usd, arba jis sukasi atgal ir veza mus prie imigracijos.

Pradejome aiskinti kad tokiu pinigu tikrai nemokesime, ir kad jis buvo kalbejes apie 1,5 usd is kiekvieno.

Jis nusileido iki 20 usd, ir ale "Ekvadorjos pilietis" sumokejo jam 35 usd nes jis vaziuoja siek tiek toliau.

Pagalvojome, kad alternatyvos laukia nelabai kokios - islipti nelabai saugu, grizti atgal irgi baisoka, nes galbut jie mus nuves kur kitur ir atims viska ka turime. Tad sutikome sumoketi 20 usd uz abu.

Bevaziuojant prasidejo dar vienas ju bajeris, kur jie sake kad visus pinigus turime issikeisti i ju siulomas 20 usd kupiuras, nes Peru tik tokias tepripazista. Velgi atsisakome sio dosnaus pasiulymo, motyvuodami tuo, kad neturime pinigu.

Paskutinis ju bajeris buvo atvaziavus prie autobuso, kur jie pasake, kad pinigus turime sumoketi masinoje, nes gatveje perduoti 20 usd yra nesaugu. Velgi atsisakeme sio pasiulymo, bijodami kad gali musu kuprines isvaziuoti be musu :( Tad islipome lauk is automobilio, pasieme kuprines is bagazines, ir perdave pinigus nuskubejome prie autobuso.

Tad ne kokia pirmoji pazintis su Peru - nemazai baimes, bet su laiminga pabaiga.

Priejus prie autobuso paklauseme ar vaziuoja i Mancora, vairuotojas is pradziu pasake kad taip, bet po to prie musu prisoko keli vyrukai kurie sake kad siame autobuse yra "mucho kontrabanda" ir siule vaziuoti su jais. Ir autobuso vairuotojas pradejo pasakoti kad jis is tikruju jis nevaziuoja i Mancora, tad visa situacija pasirode gana keistoka. Vis del to isimeteme kuprines i autobusa ir nusprendeme kad sis autobusas turi vaziuoti i Mancora. Po poros valandu atsidureme tenais - populiariame karstame pajurio miestelyje.

Mankoroje paleidome dvi dienas tinginiaudami, ragaudami juros gerybiu patiekalus bei maudydamiesi ramiajame vandenyne.

Beje, viena vakara ivyko dar vienas idomus nuotykis - sedejau lauke kai atbego Marion ir pasake, kad musu kambaryje yra skorpionas. Negalejau tuo patiketi, bet nuejes tikrai pamaciau nedideli skorpiona vaiksciojantis ant grindu.

Labai ilgai nesicackines pasiemiau peili ir perpjoviau ji per puse - vienas is musu turejo mirti. Kadangi as to nelabai pageidavau, garbe zuti atiteko jam :)

Ekvadoras - trumpai

Pries atvykdama i Ekvadora nieko is jo nesitikejau. Nieko nebuvau girdejes, nieko nebuvau sakites, tad jokiu vilciu i ji nedejau.

Bet po menesio praleisto cia turiu pripazinti - kad cia tikrai labai grazu ir idomu. Visiskai skiriasi nuo Kolumbijos. Jei kolumbija atrodo moderni ir

pazengusi salis, tai cia labai daug tradicinius drabuzius vilkinciu zmoniu ir kiek skurdesne salis. Taciau ne per daug skurdi kad jaustumeisi nesaugus.

Bekeliaudamas suzinojau kad Ekvadoras yra pirma valstybe pasaulyje pagal bananu eksporta. Keista- bet per visa kelione niekur tu bananu nemateme :)

Labiau nuliudino gal tai, kad sulciu pasirinkimas restoranuose yra daug mazesnis nei Kolumbijoje. Taciau nudziugino zemesnes kainos, ir autobusu vairuotoju

atsargumas :)

Tikrai zinau, kad cia dar daug ko nepamateme, ir tikrai cia grisiu - bent jau i Galapagos salas. O gal ir uzkopti i viena ar kita didesni ugnikalni.

Saraguro - Vilcabamba 2010.05.03 - 2010.05.06

Is Cuencos pajudejom link Vilcabambos. Iki jos buvo 8 valandos kelio, tad sugalvojome sustoti kur nors pusiaukelej, kad nereiketu tiek laiko praleisti autobuse.

Sustojome Saraguro miestelyje, kuris garseja graziomis apylinkemis ir vietiniais zmonemis devincius tradicinius drabuzius. Kai atvaziavome, lijo lietus,

tad apylinkiu nelabai galejome pamatyti,taciau zmones savo drabuziais tikrai issiskyre. Jie buvo visiskai skirtingi nuo tu, kuriuos mateme Otavalo,

ar Quilotue kaimeliuose. Moteru skrybeles visiskai kitokios, o beveik visi vyrai devejo truputi per trumpas kelnes.

Po pietu isejome paziureti vietiniu kriokliu, bet nesugebejome ju surasti :(

Kitos dienos ryta dar norejome paziureti kaip vietiniai zmones mezga megztinius, gamina skrybeles ir panasius dalykus, taciau po valandos kelio iki vietinio

meistro, nieko nerade tenais grizome atgalios ir isvaziavome i Vilcabamba.

Vilcabamba Ekvadore garseja kaip ilgiausia gyvenimo trukme turinciais gyventojais. Rasoma, kad kai kurie sugeba nugyventi ir 120 metu, o 100 metu nieko nestebina.

Be to, del savo ypatingai graziu apylinkiu ir gero oro pritrauke nemazai uzsienieciu - ne tik turistu, bet ir tu, kurie nusprende praleisti visa gyvenima cia.

Atvykus is karto matyti, jog miestelis labai svarus, graziai sutvarkytas. Labai daug sviesaus gymio zmoniu - turistu ir vietiniu. Pagrindine kalba

vietiniuose restoranuose - anglu, nes dauguma ju priklauso arba amerikieciams, arba anglams.

Vienas restorano savininkas papasakojo, kad cia yra nemazai angliakalbiu zmoniu, be to yra ir meksikieciu, olandu, vokieciu, prancuzu seimu.

4000 zmoniu miestelyje yra netgi dvi anglu-ispanu kalbos mokyklos vaikams. Ideali vieta praleisti visa gyvenima :)

Buvau rases, kad Kolumbijoje radau vieta (Taganga), kur noreciau gyventi, galbut tureti viesbutuka, ar kazka panasaus. Ekvadore tokia vieta turbut bus

Vilkabamba. Aplinkui labai grazu, nemazai panasios kulturos zmoniu (europieciu, amerikieciu), nemazai turistu, grazi aplinka. Nekilnojamo turto kainos mazos,

maistas geras. Be to, kas nenoretu nugyventi 120 metu :)

Vilkabamboje planavome praleisti tik viena diena, taciau neatsilaikeme, ir praleidome dvi su puse. Viena diena isejome i 5 valandu zygi vietiniais kalniukais

link grazaus krioklio. Idomiausias ivykis uzklupes sio zygio metu - is niekur nieko atsiradusi didele gyvate, kuri smagiai prasmuko tarp Marion koju,

ir po jos klyksmo issigandusi nudume kazkur i zolynus:)

Antra diena praleidome siaip vaiksciodami po miesteli, apziurinedami vietinius restoranelius, susipazindami su ju savininkais, ar siaip apziurinedami

vietinius gyventojus. Manau mes cia dar sugrisime, galbut - ir ilgesniam laikotarpiui :)

Cuenca - 2010.04.30 - 2010.05.02

Is Alausi atvykome i Cuenca - viena graziausiu Ekvadoro miestu. Jis tikrai grazus, taciau mums Quito senamiestis atrode daug ispudingesnis.
Pirma diena pasivaiksciojome aplink, isbandeme vietinius restoranus. Buvume nustebinti vieno Jordanietisko restorano interjeru ir jo dienos pietumis. 2 USD uz dienos pietus - patys geriausi per visa kelione.
Veliau suzinoje kad Marion laimejo byla pries savo buvusi darbdavi, ir suzinoje jog is jo gaus nemaza kruva pinigu, nusprendeme tai atsvesti viename prancuzu
restoranu, kuriame eilini karta norejosi isbandyti Fillet Mignon - nenusivyleme :)
Kitos dienos ryta isvaziavome i netoliese esanti nacionalini Cajas parka. Pasivaikscioje tenais aplink nedidelius ezerus ir kalnus, grizome atgalios.
Nelabai suzaveti Cuencos, nusprendeme jog kita diena judesime link Vilcabambos.