Is Cuencos pajudejom link Vilcabambos. Iki jos buvo 8 valandos kelio, tad sugalvojome sustoti kur nors pusiaukelej, kad nereiketu tiek laiko praleisti autobuse.
Sustojome Saraguro miestelyje, kuris garseja graziomis apylinkemis ir vietiniais zmonemis devincius tradicinius drabuzius. Kai atvaziavome, lijo lietus,
tad apylinkiu nelabai galejome pamatyti,taciau zmones savo drabuziais tikrai issiskyre. Jie buvo visiskai skirtingi nuo tu, kuriuos mateme Otavalo,
ar Quilotue kaimeliuose. Moteru skrybeles visiskai kitokios, o beveik visi vyrai devejo truputi per trumpas kelnes.
Po pietu isejome paziureti vietiniu kriokliu, bet nesugebejome ju surasti :(
Kitos dienos ryta dar norejome paziureti kaip vietiniai zmones mezga megztinius, gamina skrybeles ir panasius dalykus, taciau po valandos kelio iki vietinio
meistro, nieko nerade tenais grizome atgalios ir isvaziavome i Vilcabamba.
Vilcabamba Ekvadore garseja kaip ilgiausia gyvenimo trukme turinciais gyventojais. Rasoma, kad kai kurie sugeba nugyventi ir 120 metu, o 100 metu nieko nestebina.
Be to, del savo ypatingai graziu apylinkiu ir gero oro pritrauke nemazai uzsienieciu - ne tik turistu, bet ir tu, kurie nusprende praleisti visa gyvenima cia.
Atvykus is karto matyti, jog miestelis labai svarus, graziai sutvarkytas. Labai daug sviesaus gymio zmoniu - turistu ir vietiniu. Pagrindine kalba
vietiniuose restoranuose - anglu, nes dauguma ju priklauso arba amerikieciams, arba anglams.
Vienas restorano savininkas papasakojo, kad cia yra nemazai angliakalbiu zmoniu, be to yra ir meksikieciu, olandu, vokieciu, prancuzu seimu.
4000 zmoniu miestelyje yra netgi dvi anglu-ispanu kalbos mokyklos vaikams. Ideali vieta praleisti visa gyvenima :)
Buvau rases, kad Kolumbijoje radau vieta (Taganga), kur noreciau gyventi, galbut tureti viesbutuka, ar kazka panasaus. Ekvadore tokia vieta turbut bus
Vilkabamba. Aplinkui labai grazu, nemazai panasios kulturos zmoniu (europieciu, amerikieciu), nemazai turistu, grazi aplinka. Nekilnojamo turto kainos mazos,
maistas geras. Be to, kas nenoretu nugyventi 120 metu :)
Vilkabamboje planavome praleisti tik viena diena, taciau neatsilaikeme, ir praleidome dvi su puse. Viena diena isejome i 5 valandu zygi vietiniais kalniukais
link grazaus krioklio. Idomiausias ivykis uzklupes sio zygio metu - is niekur nieko atsiradusi didele gyvate, kuri smagiai prasmuko tarp Marion koju,
ir po jos klyksmo issigandusi nudume kazkur i zolynus:)
Antra diena praleidome siaip vaiksciodami po miesteli, apziurinedami vietinius restoranelius, susipazindami su ju savininkais, ar siaip apziurinedami
vietinius gyventojus. Manau mes cia dar sugrisime, galbut - ir ilgesniam laikotarpiui :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą