Kelione i San Gil 2010.02.20

Nors sis nuotykis buvo pries 5 menesius, pacioje keliones pradzioje, taciau jis isliks atminty ilgam. Tokiu "atrakciju" kokias patyreme siandiena nebuvome paragave iki siol.

Bet apie viska is pradziu.

Kaip visada ryte atsikele susipakavome, papusryciavome ir issiruoseme i autobusu stoti. Nukeliavome iki artimiausio didesnio miesto Tunja, is kurio isedome i mikroautobusiuka kuris turejo mus nuvezti i San Gil. Suderejome del kainos, uzsikeleme didziasias kuprines ant mikroautobusiuko ir pajudejome keliones tikslo link.

Bevaziuojant uz koki 30 minuciu kazkaip keistai pamasciau - kas atsitiktu mano degtines buteliui, esanciam kuprineje ant mikroautobusiuko, jeigu mikriukas apsiverstu..

Bevaziuojant nusiaviau batus, pradejau klausytis ispanu kalbos kurso kai netiketai pries musu autobusiuka pastebejau atvaziuojanti dideli sunkvezimi. Musu vairuotojas

pradejo staigiai stabdyti ir paskutiniu momentu nusuko vaira i desine, kur buvo gal 1,5 metro plocio zoles gabalelis ir kuriuo galbut buvo sansu pravaziuoti sekmingai (~ 80 km / h greiciu). Taciau deja, salia buvo nedidelis skardis, gal 3 metru aukscio, ir mes labai labai greitai apsiverteme 270 laipsiu kulverstuku.. Keista, bet niekas nepanikavo, niekas nereke, viskas ivyko taip greitai, kad niekas net nespejo susiorientuoti kas ivyko. Staigiai visi apziziurejome ar visi sveiki gyvi, issimeteme daiktus lauk, islipome, ir pamate kad visi sveiki ir gyvi bandeme nusiraminti. Labai greitai atvaziavo policija, gal po kokiu 6 minuciu pasirode greitoji, isveze pora moteriskiu, nors man is sono atrode kad nieko niekam nenutiko..

Praleide gal valandele prie autobusiuko ir savo daiktu (kuriuos mums kai kurie bendrakeleiviai rekomendavo ypatingai saugoti), isstumeme autobusiuka ant kelio, sulaukeme pakeleivingo kito autobusiuko, kuris pasisiule mus pavezti.

Likusi keliones dalis buvo labai graziu krastovaizdziu, taciau kazkaip tuo metu susimasteme ka isgyvenome ir kuo viskas galejo baigtis.. Bet tikriausiai geriau dziaugtis kad esame sveiki, nei kad liudeti jog galejo kas nors nutikti...

Po tos keliones pradejome daug atsargiau rinktis autobusus su kuriais vaziuojame, ir beveik niekada nebevaziavome mikriukais.. Didesniame autobuse kazkaip saugiau jautiesi.. Ir vairuotojai juos vairuoja atsargiau..

Beje, degtines butelis taip pat sekmingai isgyveno. Taciau nuvaziaves i San Gil'i perpyliau ji i plastikini Coca-Colos buteliuka - kad kita karta nieko nenutiktu :)

Buenos Aires 2010.07.14 - 2010.07.19

Praleide ilgas 20 valandu autobuse pagaliau atvaziavome i Buenos Aires - paskutine musu marsruto stotele, is kurios uz 5 dienu skrendame i Paryziu, o liepos 29 diena parskrisiu i Lietuva. Kelione baigsis ir reikes galvoti ka veikti toliau :(

Nors planavome aplankyti kelis miestukus esancius salia Buenos Airiu, taciau BA taip patiko, jog cia praleidome paskutines 5 dienas..

Per pirma diena isimylejomoe Buenos Aires. Nors miestas didziulis, ir mes nelabai megstame didelius miestus, taciau architektura cia uzburianti.. Primena Madrida ar Paryziu.. Daug parku, labai graziu kaviniu ir labai fainu parduotuveliu visur.. Graziausias rajonas - La Boca - visas spalvotas, pilna tango sokeju, siulanciu pasidaryti nuotrauka su jais.. O didziausias ivykis - sutiktas Diego Maradona. Pasidariau keleta nuotrauku prisiminimui - check on Facebook :)

Nesvarbu kad tai buvo tik Maradonos antrininkas, atrode lyg tikras :) Pasakojo jog yra tik 4 menesiais vyresnis uz tikraji, ir truputi aukstesnis..

Isbandeme garsiuosius Argentinos steikus.. Isbandeme Argentinietiska vyna, kuris, beje, pigesnis nei Coca-Colos buteliukas :)

Taip pat verta pridurti, jog graziausiai atrodancios merginos yra Argentinoje.. Ir ju ispanu kalba tokai juokinga - atrodo lyg svepluoja, ir tuo sveplavimu issiskiria is kitu Pietu Amerikos saliu..

Praleidome cia 5 dienas, taciau nepamateme visko.. Gaila kad turejome tik kelias dienas. Manau lengvai butu galima praleisti bent pora menesiu..

Chile bendrai

Labai brangu. Modernu. Grazu. Patagonija. Tokios asociacijos man kyla pagalvojus apie Chile.
Kadangi aplankeme tik siaurine Chiles dali, ir nepamateme Patagonijos bei Velyku salos - sugrizti cia tiesiog butina..
Bet turbut reikia atvaziuoti kai cia buna vasara (o pas mus ziema), nes tada galima truputi pasidziaugti vandenynu, nes dabar cia - gana saltoka.. Pigus ir skanus vynas - dar viena priezastis del kurios cia galima sugrizti..
Tik truputi reikia patobulinti ispanu kalbos zinias. Ir priprasti prie skirtingo akcento ir kiek skirtingo zodyno - net Marion sunkiai sekesi suprasti dauguma dalyku..

Valparaiso - Vina del Mar 2010.07.10 - 2010.07.12

Valparaiso - tik pora valandu nuo Santiago. Skaiteme kad miestas, esantis ant vandenyno kranto yra labai grazus. Nors planavome cia uztrukti tik viena diena,

miestas Marionlabai patiko, tad apsistojome dvi naktis.

Nors tai yra miestas-uostas, ir vandenyno pakrante nera grazi, taciau namukai mieste labai spalvoti ir vaikscioti tarp ju labai malonu.

Be to, apsistojome netoli menininko rajono, tad buti cia tikrai patiko.

Apsilankeme zymaus poeto Narudos namuka, uzlipome arba uzvaziame i kelis kalniukus, nuo kuriu atsiveria puikus miesto vaizdas.. Kaip visada paziurejome futbola -

Viva Ispanija :)

Trecios dienos pusdieni skyreme salymais esanciam kitam miestui - Vina del MAr. Nors miestai yra salia, taciau skirtumas tarp ju didziulis.. Vina del Mar atrodo

daug prabangesnis, papludymiai labai grazus, o parku gausumas ir grazumas tiesiog nerealus..

Pasiblaske cia puse dienos grizome i Santiago, o sekancios dienos ryta laukia 23 h kelione i Buenos Aires.

Santiago 2010.07.08 - 2010.07.09

Po 7 valandu autobuso atvykumo i Chiles sostine. Pirmas ispudis - labai modernus miestas. Naujas metro, dangoraiziai isipaise tarp senoviniu pastatu.. Kai kurios

gatves primena Londona ar Paryziu.

Pirma vakara tik pavakarieniavome centre, o kita diena paskyreme miesto apziurejimui.. Nuejome iki centrines turgavietes, kuriame yra gal 50 juros gerybiu restoranu,

ir kur kas antrame zingsnyje tave kviecia apsilankyti kiekviename is ju.. Deja nebuvome labai alkani, tad siu skanumynu neisbandeme.

Veliau nuejome iki Cerro Monte Lucia - gana aukstos vietos miesto centre, nuo kurio atsiveria visas miesto vaizdas. Is vienos puses - balti snieguoti Andu kalnai,

is kitos - nuo smogo apsiniaukes miesto centras..

Apsilankeme poroje kaviniu, pamateme gana idomia kavines versija. Visos padavejos - tobulos figuros merginos devincios trumpas sukneles. Aplink vien veidrodziai,

kad visas grozybes galetum apziureti is visu pusiu :) Jokiu stalu aplink - vien tik baras, kuris beje irgi atviras - kad neuzdengtu graziu merginu koju..

Turbut nenuostabu kad dauguma klientu tose kavinese - vien vyrai.. Idomu ar toks verslo modelis veiktu Lietuvoje? :)

La Serena 2010.07.05 - 2010.07.07

Praleidome net 18 valandu autobuse kol atvykome is Iquiques iki La Serenos. La Serenoje apsistojome pas couchsurferi Christiana.

Jis truputi papasakojo apie Chile, lankytinas vietas La Serenoje, bet daugumas ju neaplankeme :(

Kaip ir Iquiques mieste, dali laiko praleidome stebedami futbola, ragaudami vietini alu bei maista..

Viena diena apsilankeme japoniskame sode, kurio ezere plaukiojo keliu kilgramu dydzio auksines zuveles. Gaila kad neturejom meskeres, butu visai nebloga vakariene :)

Palyginus su Iquique La Serena nera labai grazus miestas, tad is cia patraukeme i sostine Santiago.

Iquique 2010.07.01 - 2010.07.04

Atvykome i Iquique velai vakare. Susiradome musu norima hosteli, pavakarieniavome ir pasiplanavome ka cia nuveiksime. Nors veikti cia galima nemazai, nusprendeme

kad praleisime 2-3 dienas ilsedamiesi ir tinginiaudami. Daugiausia laiko paskyreme futbolo ziurejimui, nes kas dien buvo zaidziami du macai. Olandija - Brazilija

buvo idomu, taciau Gana - Urugvajus - tiesiog neitiketinas:)

Trys dienos praleistos cia - tikros atostogos. Miegas nuo 22 iki 9 ryto, futbolas du kartus per diena, truputis pasivaiksciojimo po miesta, shopping mallu

aplankymas, truputis alaus, truputis skanaus maisto. Life is beautifull :)

Vienas nelabai patinkantis dalykas Cileje - kainos. 3-4 kartus brangiau nei mes prate isleisti Pietu Amerikoje. Maistas restorane brangesnis nei Lietuvoje,

hotelis - 15 usd uz nakti zmogui - kai kur buvome iprate moketi tik 3 usd su pusryciais :)

Is tiesu cia jautiesi tarsi Europoje - keliai geri, autobusai nauji ir isvyksta laiku, zmones balti..

Chile - San Pedro de Atacama 2010.06.30-2010.07.01

Pries atvykdami i San Pedro planavome cia praleisti kokias tris keturias dienas, taciau atvykus truputi nusivyleme. Pirmiausia planavome vykti i netoliese esancius

geizerius, taciau po to kai pamateme geizerius Uyuni druskos ezere, nusprendeme kad Ciles puseje esantys - daug prastesni.

Tad San pedro de Atacama praleidome tik viena diena, aplankydami salia esanti Menulio sleni. Vadinamas jis menulio todel, kad slenio peizazas labai panasus i

menulio.. Nesu buves menulyje, taciau apsilankes Valey de la Luna pasijunti tarsi tikrai ten buves..

Is San pedro patraukeme link didelio, grazaus pajurio miesto - Iquiques.

Bolivija bendrai

Pirmos mintys saunancios i galva apie Bolivija - labai grazu, ir labai pigu.

Truputi skubedami aplankeme Bolivija, tad daug ka palikome. Tikrai grisime - norime dar pamatyti jaguarus bei spalvotasias varles,

pamatyti Uyuni per lietingaji sezona, kai visas druskos ezeras atrodo tarsi didelis didelis veidrodis..

Neaplankeme dar keletos dideliu miestu, neisbandeme Death Road - pavojingiausio kelio pasaulyje..

Salar de Uyuni 2010.06.27-2010.06.30

Anksti ryte sedome i 7 valandu autobusa vykstanti link Uyuni miesto - paskutines musu stoteles Bolivijoje..

Ir tikriausiai vieno ispudingiausio reginio visoje Pietu Amerikoje - didziausio pasaulyje druskos ezero..

Atvyke vakare susiradome kur nalvoti, ir aplanke kelias kelioniu agenturas issirinkome viena mums labiausiai patinkancia..

Sekancios dienos ryta - pirmyn i kelione..

Trumpai apie druskos ezera. Pries 100 milijonu metu, tai buvo Ramiojo vandenyno dalis, taciau slenkant zemes sluoksniams ir formuojantis Andu kalnams, vanduo buvo

atitvertanuo vandenyno, ir likes cia keliu kilometru aukstyje paliktas garuoti.

Per daugeli metu saule isgarino suru vandenyno vandeni ir paliko cia mazdaug 7-8 metru druskos sluoksni.. Viso ezero plotas yra daugiau nei 12 tukstanciu kvadratiniu

kilometru.. Vaziuodamas juo jautiesi tarsi vaziuotum ant milzinisko ziema uzsalusio ezero..

Pirma diena pradejome aplankydami traukiniu kapines. Uyuni 19 amziaus pradzioje buvo viena is Bolivijos traukiniu remonto vietu, o veliau - nebenaudojami

traukiniai buvo tiesiog palikti cia.. Tad dabar cia pilna senu aprudijusiu traukiniu, tyliai esanciu salia didziausio druskos ezero..

Veliau nuvykome prie druskos hotelio - vidury ezero pastatyto hotelio, kuris visas sumurytas is druskos luitu.. Kas esat mate ledo hotelius laplandijoje,

sis - labai panasus.. tik truputi siltesnis.. Papietave cia praleidome pora valandu darydami ivairias smaikscias nuotraukas.. Kadangi aplink viskas

"balta balta kur dairais", tai sukurti idomia nuotrauka yra gana nesudetinga.. Vienas atsistoja arciau kameros, kitas toliau - fotografas truputi pareguliuoja kas

kur turi stoveti - ir nuotrauka padaryta..

Velai vakare atvykome i pirmaja nakvynes viena. Kitos dienos ryta siaip ne taip islipe is lovos i didziuli salti, papusryciavome ir issiruoseme i kitas druskos

ezero izymybes. Nors tiesa sakant druskos ezeras jau pasibaige, ir vaziavome Atacamos dykuma, kuri yra sausiausia dykuma pasaulyje. Didziaja dali dienos praleidome

vaziuodami automobilyje, ir labiausiai uzstriges objektas buvo akmens medis (stone tree). Is didelio smelio gabalo vejo nupiestas medis.. Atrodo jog po keliolikos

metu sis medis gali sugriuti, tad paskubekit ji pamatyti :) Pries tai buvome sustoje prie vieno ezero, kuriame gyvena tukstanciai labai juokingu pauksciu - flamingu.

Juokingi jie del to, kad vaiksto dazniausiai tik grupeje, ir visi juda ta pacia kryptimi tuo paciu metu. Tad ziuredamas i ju vaiksciojima pagalvoji jog stebi

sinchroninio vaiksciojimo varzybas - vienas pasisuka i kaire, visa grupe pasisuka i kaire tuo pat metu. Pasisuka i desine - vel visi kartu.. Labai idomu stebeti :)

Vakare atvykome prie Spalvotojo ezero (laguna colorada). Deja, viso savo grozio jis neparode del didelio vejo, bet gidas pasakojo (ir mateme atvyrukuose), kad ezero

spalva gali buti ir oranzine, ir zalia, ir zydra.. Taip yra del ezere esanciu ivairiausiu mineralu..

Kadangi i nakvynes vieta atvaziavome gana anksti, o vakariene lauke tik uz kokiu 3 valandu, tai likusi laika prazaideme kortomis, artimiau susipazinome su kartu

keliavusiais Izraelio pilieciais ir pora prancuzu..

Kita diena turejome keltis apie 5 valanda ryto, nes norejome paziureti geizerius saulei kylant, taciau musu gidas pramiegojo, ir kita diena pradejome tik apie 8 ryto.

Be to, rytinis saltis buvo tikrai ispudingas - pirma karta gyvenime miegojau ne tik kad su keturiais dzemperiais, bet buvau uzsidejes kepure ir pirstines - del viso

pikto. Pasirodo - ne veltui. Vanduo kambaryje buvo susales, o gidas pasakojo kad nakti temperatura pasiekia ir - 15 mlaipsniu..

Pirmiausia nuvykome i Sol de Manena - ryto saules geizerius.. Didziuli lauka, kuriame pilna garuojanciu skyliu.. Prie kai kuriu net baisu prieiti arciau, nes girdi

kaip viduje verda didziulis plotas vandens.. Veliau nuvykome pasimaudyti i karstasias versmes. Po kiek laiko nuvykome prie dar vieno ezero - Laguna Verde,

esancia salia didziulio vulkano besiribojancio su Ciles- Bolivijos siena.. Tai buvo paskutine musu stotele Bolivijoje. Is cia - atvykome i pirmaja Ciles

stotele - San perdo de Atacama.

Potosi 2010.06.26-2010.06.28

Pirmadieni isvaziavome i Potosi - auksciausia miesta pasaulyje. Isitaises daugiau nei 4 km aukstyje yra ne tik auksciausias, bet 17 amziuje buvo netgi didesnis nei

Paryzius ar New York'as.. O zymus jis buvo del to, jog salia miesto yra isdyges beveik 5 km aukscio Sidabro kalnas, kuriame zmones kasa ji daugiau nei 400 metu.

Sekancios dienos ryta isvykome su organizuota gruope i viena is sachtu, uzsimoveme guminius, kombinzonus - ir pirmyn i kalna..

Darbo salygos kasykloje nepavydetinos - temperatura vietomis beveik 45 laipsniai karscio, pilna dulkiu, o kartais - netgi pavojingu duju..

Pasakojama kad per 400 metu siame kalne mire daugiau nei 8 milijonai zmoniu..

Dauguma kalnakasiu mirsta po 10-15 metu darbo jose, daugiausia del silicosis ligos.. Taciau dauguma ju kito pasirinkimo neturi, nes turi ismaitinti savo seima.

Liudniausia tai, kad kalnakasiais pradeda dirbti 14 metu vaikai..

Kasykloje praleidome mazdaug 2 valandas, aplankeme kalnakasiu garbinama Tio dieva (labiau velnia :), kuriam jie aukoja degtine, kokos lapus ir cigaretes..

Po vizito buvome labai laimingi islinde i dienos sviesa.. Ir dziaugemes kad tokio darbo netenka dirbti mums..

Idomiausia vizito dalis buvo dinamito susprogdinimas salia kasyklos.. Labai garsi bomba, kuria gali isigyti vos uz du dolerius..

Sucre, 2010.06.22-2010.06.25

Sucre, arba kitaip vadinamas baltasis miestas, yra vadinamas graziausiu Bolivijos miestu Bovijoje. Ne tik graziausiu, bet ir vienu svarbiausiu, nes cia Bolivija

atgavo savo nepriklausomybe.

Praleidome Sucreje tris dienas, bet negaliu prisiminti ka idomaus ten nuveikeme. Daugiausia laiko praleidome kavineje Pueblo de Chico (berniuko kaimelis lietuviskai).

Uzsukumoe cia netycia ieskodami pursyriu pirmaji ryta, o viskas baigesi tuo, kad vien tik cia valgeme.. Ne tik maistas buvo labai skanus, bet ir seimininkas buvo

labai draugiskas.. Viena popiete praleidome nuvaziave i dinozauru parka. Pries trisdesimt metu viena cemento gamykla pradejo kasti zaliava is vieno didelio kalno..

Bekasinedma cia atrodo keliu milijonu senumo dinozauru pedu ispaudus zemeje.. Kadangi viskas buvo uzkonservuota po zeme, viskas puikiai issilaike iki siol..

Pasiklausme gides pasakojimu apie dinozaurus, ir grizome atgalios - i Pueblo de Chico :) Miestas labai patiko, ir noretume cia sugrizti veliau..

Amazones pelkes, Rurenabake 2010.06.16-2010.06.21

Pirma karta isskristi i Amazones miesta Ruranabake nepavyko. Pastaruoju metu tenais daznai lijo, tad praleide puse dienos oro uoste turjome grizti atgalios ir tiketis

kad skrydis kita diena ivyks. Tad grizome i hoteli, pasivaiksciojome po La Paz, ir laukeme sekancios dienos.

Kita diena isskristi pavyko. Atvykome i Reyes miesta, nes Ruranabakeje smarkiai lijo. Po valandos kratymosi dziungliu keliukais pagaliau atsidureme mieste.

Nuejome i kelioniu agentura, patvirtinome kad rytoj vyksime i amazones pelkes. Likusi pusdieni pasivaiksciojome po Rurenabake, paziurejome Prancuzijos - Meksikos

futbolo maca, susiradome kur nakvoti, pamaloninome savo pilvukus sviezia zuvimi..

Sekancia diena isejome issiruoseme i kelione. Su mumis kartu vyko prancuzu pora, kurie beveik nekalbejo angliskai, tad nusiteikiau tris dienas klausytis tik

prancuzu pasnekesiu.. Susipazinome su mus lydesianciu gidu Oskaru, ir pasileidome i triju valandu kelione dzipu iki musu valteles, su kuria turejome vykti iki

nakvynes vietos. Tik pradeje plaukti uz kokiu penkiu minuciu pamateme pirma aligatoriu - kaimana - krokodilu seimos gyvuna, tik daug daug mazesni nei afrikoje

sutinkamas monstras. Nors jie daug mazesni, taciau pritupti salia pasidaryti nuotraukos turbut niekam nekyla noras, nes mazdaug 1.5 - 2.5 metru ilgio gyvunas

atrodo gana pavojingas. Ypac kai ji matai praverta burna (taip jie naikina bakterijas sauleje).

Pakeliui sutikome kelis simtus aligatoriu - nuo keliu savaiciu amziaus (mazdaug 20 cm ilgio), iki didziuliu senoliu.. Taip pat mateme tukstancius vezliu,

smagiai sutupusiu vorele ir besisildanciu sauleje..

Be to, sutikome daugybe didziausiu planetos ziurkiu seimos atstovu - kapibaru. Visiskai nepavojingi zmonems, nes valgo tik zole.. Taciau jos pacios yra gana

neblogas delikatesas aligatoriams.. Taip pat pamateme keliolika rusiu pauksciu, kuriu pavadinimu net nespejau isiminti.. Taciau isimintiniausias susitikimas buvo

su mazomes geltonomis bezdzionemis.. Labai jaukus, ir labai labai smalsus gyvunas.. Isoko i musu valti, apuoste ar neturime ko nors skanaus (gidas pasakojo, kad jos

labai megsta marihuanos lapelius, deja niekas neturejo :) Po mazdaug 3 valandu atvykome i nakvynes vieta papietauti. Susipazinome su musu vyreja, kurios

kulinariniai sugebejimai - tiesiog nustabus.. Be to, ji turejo atsivezusi dvieju metuku suneli Rafaeli. Stebejomes, kaip ji nebijo jo paleisti lakstyti palei upe,

kur pilna aligatoriu, ar siaip ivairiausiu voru, o kartais - ir gyvaciu..

Pavalge nuplaukeme paziureti saulelydzio, pazaideme tinklini, isgereme alaus, ir kai sutemo - plaukeme atgalios stebedami krokodilu akis nakties tamsoje.

Kai pasvieti i upe prozektoriumi, atrodo kad upe pilna mazu mazu zybureliu.. Kitos dienos ryta buvome pazadinti harley bezdzioniu.. Nezinau kaip jos vadinamos

lietuviskai, bet issiskiria tuo, jog saulei kylant jos pradeda labai garsiai skelbti kad svinta.. Pavalgeme pusrycius ir isvykome i anakondu paieska..

Uzsimoveme guminius, ir nukeliavome i didziule pelke, kurios gylys beveik visur iki keliu. Ir beveik visur vandens lygis virsyja guminiu auksti, tad praktiskai tris

valandas prabraideme pilnais guminiais purvino vandens.. Po keliolikos minuciu kitos grupes gidas surado maza anakonda - "tik" 1,5 metro ilgio.. Uzaugusios jos gali

buti ir daugiau nei 7 metru ilgio.. Po kokios valanos kitos grupes gidas surado truputi didesne, kuria isnese i sausuma ir kur amerikieciai ir zydai pradejo daryti

nuotraukas laikydami anakonda rankoje.. Musu gidui tai labai nepatiko, ir jis kazka ispaniskai sumurmejo visiems..

Veliau jis mums pasakojo, kad tai yra labai pavojinga anakondoms, nes turistai dazniausiai nezino kiek daug gali suspausti gyvuna, be to, dazniausiai ant ranku

turi prisipurske purskalu nuo uodu, ar uzsitepe saules kremu.. Tad taip galima prazudyti ne tik si, bet ir kitus juo mintancius gyvunus..

Po triju valandu braidziojimo po purvina vandeni, grizome atgalios.. Turiu pripazinti, kad si atrakcija manes nelabai suzavejo..

Grizome atgalios, papietavome, ir issiruoseme i roziniu delfinu paieska.. Pries atvykdamas nedaug ka zinojau apie juos, taciau Marion buvo pasakojusi, jog jie

gyvena tik amazoneje ir aplinkinese upese. Ir ju spalva tikrai yra rozine. Po kokius 5 minuciu nuo atplaukimo i ju buriavimosi vieta mums pavyko kelis pamatyti..

Nelabai jie buvo zaismingi, tad galejai pastebeti tik karts nuo karto iskylancia ju nugara.. Laimingi pamate kelis ju, uzbaigeme diena. Kitos dienos ryta anksti

prabude isplaukeme pasiklausyti bundancios gamtos. Pavyko pamatyti didziuli Toucana - kelis kartus didesni nei mateme Mindo mieste, Ekvadore..

Veliau papusryciave isplaukeme zvejoti piraniju. Idomi zuvis - imeti kabliuka su mazu gabaliuku mesos ir is karto pajunti kad ta mesa jau pradedama valgyti..

Taciau per poros valandu zvejyba man nepavyko istraukti nei vietos zuvies, nors beveik pavykusiu bandymu buvo nemazai.. Musu gidui pavyko suzvejoti pora, ir su

viena ju prisivilioti krokodila salia musu valties. Truputi paerzino ji, kuriam piranija yra vienas is skanumynu, tad pavykus nufotografuoti jo zaviaja burna

paleidome ja atgalios i vandeni.. Tuo uzsibaige musu triju dienu kelione i amazones pelkes (pampomis vadinamas). Tikrai labai ispudinga isvyka..

Nusprendeme, kad po kiek laiko grisime i Rurenabake tam, kad nu vyktumne i salymais esancias dziungles. Gidas pasakojo, kad per 15 dienu dziunglese gali sutikti

ne tik milijonus bezdzioniu, bet net pamatyti jaguara esanti vos uz keliu metru nuo taves.

Sekancia diena parskridome i La Paz be jokiu trikdziu, ir vakare sedome i autobusa vykstanti Sucre - graziausia Bolivijos miesta, ir konstitucine salies sostine.