Nors sis nuotykis buvo pries 5 menesius, pacioje keliones pradzioje, taciau jis isliks atminty ilgam. Tokiu "atrakciju" kokias patyreme siandiena nebuvome paragave iki siol.
Bet apie viska is pradziu.
Kaip visada ryte atsikele susipakavome, papusryciavome ir issiruoseme i autobusu stoti. Nukeliavome iki artimiausio didesnio miesto Tunja, is kurio isedome i mikroautobusiuka kuris turejo mus nuvezti i San Gil. Suderejome del kainos, uzsikeleme didziasias kuprines ant mikroautobusiuko ir pajudejome keliones tikslo link.
Bevaziuojant uz koki 30 minuciu kazkaip keistai pamasciau - kas atsitiktu mano degtines buteliui, esanciam kuprineje ant mikroautobusiuko, jeigu mikriukas apsiverstu..
Bevaziuojant nusiaviau batus, pradejau klausytis ispanu kalbos kurso kai netiketai pries musu autobusiuka pastebejau atvaziuojanti dideli sunkvezimi. Musu vairuotojas
pradejo staigiai stabdyti ir paskutiniu momentu nusuko vaira i desine, kur buvo gal 1,5 metro plocio zoles gabalelis ir kuriuo galbut buvo sansu pravaziuoti sekmingai (~ 80 km / h greiciu). Taciau deja, salia buvo nedidelis skardis, gal 3 metru aukscio, ir mes labai labai greitai apsiverteme 270 laipsiu kulverstuku.. Keista, bet niekas nepanikavo, niekas nereke, viskas ivyko taip greitai, kad niekas net nespejo susiorientuoti kas ivyko. Staigiai visi apziziurejome ar visi sveiki gyvi, issimeteme daiktus lauk, islipome, ir pamate kad visi sveiki ir gyvi bandeme nusiraminti. Labai greitai atvaziavo policija, gal po kokiu 6 minuciu pasirode greitoji, isveze pora moteriskiu, nors man is sono atrode kad nieko niekam nenutiko..
Praleide gal valandele prie autobusiuko ir savo daiktu (kuriuos mums kai kurie bendrakeleiviai rekomendavo ypatingai saugoti), isstumeme autobusiuka ant kelio, sulaukeme pakeleivingo kito autobusiuko, kuris pasisiule mus pavezti.
Likusi keliones dalis buvo labai graziu krastovaizdziu, taciau kazkaip tuo metu susimasteme ka isgyvenome ir kuo viskas galejo baigtis.. Bet tikriausiai geriau dziaugtis kad esame sveiki, nei kad liudeti jog galejo kas nors nutikti...
Po tos keliones pradejome daug atsargiau rinktis autobusus su kuriais vaziuojame, ir beveik niekada nebevaziavome mikriukais.. Didesniame autobuse kazkaip saugiau jautiesi.. Ir vairuotojai juos vairuoja atsargiau..
Beje, degtines butelis taip pat sekmingai isgyveno. Taciau nuvaziaves i San Gil'i perpyliau ji i plastikini Coca-Colos buteliuka - kad kita karta nieko nenutiktu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą