Iquique 2010.07.01 - 2010.07.04

Atvykome i Iquique velai vakare. Susiradome musu norima hosteli, pavakarieniavome ir pasiplanavome ka cia nuveiksime. Nors veikti cia galima nemazai, nusprendeme

kad praleisime 2-3 dienas ilsedamiesi ir tinginiaudami. Daugiausia laiko paskyreme futbolo ziurejimui, nes kas dien buvo zaidziami du macai. Olandija - Brazilija

buvo idomu, taciau Gana - Urugvajus - tiesiog neitiketinas:)

Trys dienos praleistos cia - tikros atostogos. Miegas nuo 22 iki 9 ryto, futbolas du kartus per diena, truputis pasivaiksciojimo po miesta, shopping mallu

aplankymas, truputis alaus, truputis skanaus maisto. Life is beautifull :)

Vienas nelabai patinkantis dalykas Cileje - kainos. 3-4 kartus brangiau nei mes prate isleisti Pietu Amerikoje. Maistas restorane brangesnis nei Lietuvoje,

hotelis - 15 usd uz nakti zmogui - kai kur buvome iprate moketi tik 3 usd su pusryciais :)

Is tiesu cia jautiesi tarsi Europoje - keliai geri, autobusai nauji ir isvyksta laiku, zmones balti..

Chile - San Pedro de Atacama 2010.06.30-2010.07.01

Pries atvykdami i San Pedro planavome cia praleisti kokias tris keturias dienas, taciau atvykus truputi nusivyleme. Pirmiausia planavome vykti i netoliese esancius

geizerius, taciau po to kai pamateme geizerius Uyuni druskos ezere, nusprendeme kad Ciles puseje esantys - daug prastesni.

Tad San pedro de Atacama praleidome tik viena diena, aplankydami salia esanti Menulio sleni. Vadinamas jis menulio todel, kad slenio peizazas labai panasus i

menulio.. Nesu buves menulyje, taciau apsilankes Valey de la Luna pasijunti tarsi tikrai ten buves..

Is San pedro patraukeme link didelio, grazaus pajurio miesto - Iquiques.

Bolivija bendrai

Pirmos mintys saunancios i galva apie Bolivija - labai grazu, ir labai pigu.

Truputi skubedami aplankeme Bolivija, tad daug ka palikome. Tikrai grisime - norime dar pamatyti jaguarus bei spalvotasias varles,

pamatyti Uyuni per lietingaji sezona, kai visas druskos ezeras atrodo tarsi didelis didelis veidrodis..

Neaplankeme dar keletos dideliu miestu, neisbandeme Death Road - pavojingiausio kelio pasaulyje..

Salar de Uyuni 2010.06.27-2010.06.30

Anksti ryte sedome i 7 valandu autobusa vykstanti link Uyuni miesto - paskutines musu stoteles Bolivijoje..

Ir tikriausiai vieno ispudingiausio reginio visoje Pietu Amerikoje - didziausio pasaulyje druskos ezero..

Atvyke vakare susiradome kur nalvoti, ir aplanke kelias kelioniu agenturas issirinkome viena mums labiausiai patinkancia..

Sekancios dienos ryta - pirmyn i kelione..

Trumpai apie druskos ezera. Pries 100 milijonu metu, tai buvo Ramiojo vandenyno dalis, taciau slenkant zemes sluoksniams ir formuojantis Andu kalnams, vanduo buvo

atitvertanuo vandenyno, ir likes cia keliu kilometru aukstyje paliktas garuoti.

Per daugeli metu saule isgarino suru vandenyno vandeni ir paliko cia mazdaug 7-8 metru druskos sluoksni.. Viso ezero plotas yra daugiau nei 12 tukstanciu kvadratiniu

kilometru.. Vaziuodamas juo jautiesi tarsi vaziuotum ant milzinisko ziema uzsalusio ezero..

Pirma diena pradejome aplankydami traukiniu kapines. Uyuni 19 amziaus pradzioje buvo viena is Bolivijos traukiniu remonto vietu, o veliau - nebenaudojami

traukiniai buvo tiesiog palikti cia.. Tad dabar cia pilna senu aprudijusiu traukiniu, tyliai esanciu salia didziausio druskos ezero..

Veliau nuvykome prie druskos hotelio - vidury ezero pastatyto hotelio, kuris visas sumurytas is druskos luitu.. Kas esat mate ledo hotelius laplandijoje,

sis - labai panasus.. tik truputi siltesnis.. Papietave cia praleidome pora valandu darydami ivairias smaikscias nuotraukas.. Kadangi aplink viskas

"balta balta kur dairais", tai sukurti idomia nuotrauka yra gana nesudetinga.. Vienas atsistoja arciau kameros, kitas toliau - fotografas truputi pareguliuoja kas

kur turi stoveti - ir nuotrauka padaryta..

Velai vakare atvykome i pirmaja nakvynes viena. Kitos dienos ryta siaip ne taip islipe is lovos i didziuli salti, papusryciavome ir issiruoseme i kitas druskos

ezero izymybes. Nors tiesa sakant druskos ezeras jau pasibaige, ir vaziavome Atacamos dykuma, kuri yra sausiausia dykuma pasaulyje. Didziaja dali dienos praleidome

vaziuodami automobilyje, ir labiausiai uzstriges objektas buvo akmens medis (stone tree). Is didelio smelio gabalo vejo nupiestas medis.. Atrodo jog po keliolikos

metu sis medis gali sugriuti, tad paskubekit ji pamatyti :) Pries tai buvome sustoje prie vieno ezero, kuriame gyvena tukstanciai labai juokingu pauksciu - flamingu.

Juokingi jie del to, kad vaiksto dazniausiai tik grupeje, ir visi juda ta pacia kryptimi tuo paciu metu. Tad ziuredamas i ju vaiksciojima pagalvoji jog stebi

sinchroninio vaiksciojimo varzybas - vienas pasisuka i kaire, visa grupe pasisuka i kaire tuo pat metu. Pasisuka i desine - vel visi kartu.. Labai idomu stebeti :)

Vakare atvykome prie Spalvotojo ezero (laguna colorada). Deja, viso savo grozio jis neparode del didelio vejo, bet gidas pasakojo (ir mateme atvyrukuose), kad ezero

spalva gali buti ir oranzine, ir zalia, ir zydra.. Taip yra del ezere esanciu ivairiausiu mineralu..

Kadangi i nakvynes vieta atvaziavome gana anksti, o vakariene lauke tik uz kokiu 3 valandu, tai likusi laika prazaideme kortomis, artimiau susipazinome su kartu

keliavusiais Izraelio pilieciais ir pora prancuzu..

Kita diena turejome keltis apie 5 valanda ryto, nes norejome paziureti geizerius saulei kylant, taciau musu gidas pramiegojo, ir kita diena pradejome tik apie 8 ryto.

Be to, rytinis saltis buvo tikrai ispudingas - pirma karta gyvenime miegojau ne tik kad su keturiais dzemperiais, bet buvau uzsidejes kepure ir pirstines - del viso

pikto. Pasirodo - ne veltui. Vanduo kambaryje buvo susales, o gidas pasakojo kad nakti temperatura pasiekia ir - 15 mlaipsniu..

Pirmiausia nuvykome i Sol de Manena - ryto saules geizerius.. Didziuli lauka, kuriame pilna garuojanciu skyliu.. Prie kai kuriu net baisu prieiti arciau, nes girdi

kaip viduje verda didziulis plotas vandens.. Veliau nuvykome pasimaudyti i karstasias versmes. Po kiek laiko nuvykome prie dar vieno ezero - Laguna Verde,

esancia salia didziulio vulkano besiribojancio su Ciles- Bolivijos siena.. Tai buvo paskutine musu stotele Bolivijoje. Is cia - atvykome i pirmaja Ciles

stotele - San perdo de Atacama.

Potosi 2010.06.26-2010.06.28

Pirmadieni isvaziavome i Potosi - auksciausia miesta pasaulyje. Isitaises daugiau nei 4 km aukstyje yra ne tik auksciausias, bet 17 amziuje buvo netgi didesnis nei

Paryzius ar New York'as.. O zymus jis buvo del to, jog salia miesto yra isdyges beveik 5 km aukscio Sidabro kalnas, kuriame zmones kasa ji daugiau nei 400 metu.

Sekancios dienos ryta isvykome su organizuota gruope i viena is sachtu, uzsimoveme guminius, kombinzonus - ir pirmyn i kalna..

Darbo salygos kasykloje nepavydetinos - temperatura vietomis beveik 45 laipsniai karscio, pilna dulkiu, o kartais - netgi pavojingu duju..

Pasakojama kad per 400 metu siame kalne mire daugiau nei 8 milijonai zmoniu..

Dauguma kalnakasiu mirsta po 10-15 metu darbo jose, daugiausia del silicosis ligos.. Taciau dauguma ju kito pasirinkimo neturi, nes turi ismaitinti savo seima.

Liudniausia tai, kad kalnakasiais pradeda dirbti 14 metu vaikai..

Kasykloje praleidome mazdaug 2 valandas, aplankeme kalnakasiu garbinama Tio dieva (labiau velnia :), kuriam jie aukoja degtine, kokos lapus ir cigaretes..

Po vizito buvome labai laimingi islinde i dienos sviesa.. Ir dziaugemes kad tokio darbo netenka dirbti mums..

Idomiausia vizito dalis buvo dinamito susprogdinimas salia kasyklos.. Labai garsi bomba, kuria gali isigyti vos uz du dolerius..

Sucre, 2010.06.22-2010.06.25

Sucre, arba kitaip vadinamas baltasis miestas, yra vadinamas graziausiu Bolivijos miestu Bovijoje. Ne tik graziausiu, bet ir vienu svarbiausiu, nes cia Bolivija

atgavo savo nepriklausomybe.

Praleidome Sucreje tris dienas, bet negaliu prisiminti ka idomaus ten nuveikeme. Daugiausia laiko praleidome kavineje Pueblo de Chico (berniuko kaimelis lietuviskai).

Uzsukumoe cia netycia ieskodami pursyriu pirmaji ryta, o viskas baigesi tuo, kad vien tik cia valgeme.. Ne tik maistas buvo labai skanus, bet ir seimininkas buvo

labai draugiskas.. Viena popiete praleidome nuvaziave i dinozauru parka. Pries trisdesimt metu viena cemento gamykla pradejo kasti zaliava is vieno didelio kalno..

Bekasinedma cia atrodo keliu milijonu senumo dinozauru pedu ispaudus zemeje.. Kadangi viskas buvo uzkonservuota po zeme, viskas puikiai issilaike iki siol..

Pasiklausme gides pasakojimu apie dinozaurus, ir grizome atgalios - i Pueblo de Chico :) Miestas labai patiko, ir noretume cia sugrizti veliau..

Amazones pelkes, Rurenabake 2010.06.16-2010.06.21

Pirma karta isskristi i Amazones miesta Ruranabake nepavyko. Pastaruoju metu tenais daznai lijo, tad praleide puse dienos oro uoste turjome grizti atgalios ir tiketis

kad skrydis kita diena ivyks. Tad grizome i hoteli, pasivaiksciojome po La Paz, ir laukeme sekancios dienos.

Kita diena isskristi pavyko. Atvykome i Reyes miesta, nes Ruranabakeje smarkiai lijo. Po valandos kratymosi dziungliu keliukais pagaliau atsidureme mieste.

Nuejome i kelioniu agentura, patvirtinome kad rytoj vyksime i amazones pelkes. Likusi pusdieni pasivaiksciojome po Rurenabake, paziurejome Prancuzijos - Meksikos

futbolo maca, susiradome kur nakvoti, pamaloninome savo pilvukus sviezia zuvimi..

Sekancia diena isejome issiruoseme i kelione. Su mumis kartu vyko prancuzu pora, kurie beveik nekalbejo angliskai, tad nusiteikiau tris dienas klausytis tik

prancuzu pasnekesiu.. Susipazinome su mus lydesianciu gidu Oskaru, ir pasileidome i triju valandu kelione dzipu iki musu valteles, su kuria turejome vykti iki

nakvynes vietos. Tik pradeje plaukti uz kokiu penkiu minuciu pamateme pirma aligatoriu - kaimana - krokodilu seimos gyvuna, tik daug daug mazesni nei afrikoje

sutinkamas monstras. Nors jie daug mazesni, taciau pritupti salia pasidaryti nuotraukos turbut niekam nekyla noras, nes mazdaug 1.5 - 2.5 metru ilgio gyvunas

atrodo gana pavojingas. Ypac kai ji matai praverta burna (taip jie naikina bakterijas sauleje).

Pakeliui sutikome kelis simtus aligatoriu - nuo keliu savaiciu amziaus (mazdaug 20 cm ilgio), iki didziuliu senoliu.. Taip pat mateme tukstancius vezliu,

smagiai sutupusiu vorele ir besisildanciu sauleje..

Be to, sutikome daugybe didziausiu planetos ziurkiu seimos atstovu - kapibaru. Visiskai nepavojingi zmonems, nes valgo tik zole.. Taciau jos pacios yra gana

neblogas delikatesas aligatoriams.. Taip pat pamateme keliolika rusiu pauksciu, kuriu pavadinimu net nespejau isiminti.. Taciau isimintiniausias susitikimas buvo

su mazomes geltonomis bezdzionemis.. Labai jaukus, ir labai labai smalsus gyvunas.. Isoko i musu valti, apuoste ar neturime ko nors skanaus (gidas pasakojo, kad jos

labai megsta marihuanos lapelius, deja niekas neturejo :) Po mazdaug 3 valandu atvykome i nakvynes vieta papietauti. Susipazinome su musu vyreja, kurios

kulinariniai sugebejimai - tiesiog nustabus.. Be to, ji turejo atsivezusi dvieju metuku suneli Rafaeli. Stebejomes, kaip ji nebijo jo paleisti lakstyti palei upe,

kur pilna aligatoriu, ar siaip ivairiausiu voru, o kartais - ir gyvaciu..

Pavalge nuplaukeme paziureti saulelydzio, pazaideme tinklini, isgereme alaus, ir kai sutemo - plaukeme atgalios stebedami krokodilu akis nakties tamsoje.

Kai pasvieti i upe prozektoriumi, atrodo kad upe pilna mazu mazu zybureliu.. Kitos dienos ryta buvome pazadinti harley bezdzioniu.. Nezinau kaip jos vadinamos

lietuviskai, bet issiskiria tuo, jog saulei kylant jos pradeda labai garsiai skelbti kad svinta.. Pavalgeme pusrycius ir isvykome i anakondu paieska..

Uzsimoveme guminius, ir nukeliavome i didziule pelke, kurios gylys beveik visur iki keliu. Ir beveik visur vandens lygis virsyja guminiu auksti, tad praktiskai tris

valandas prabraideme pilnais guminiais purvino vandens.. Po keliolikos minuciu kitos grupes gidas surado maza anakonda - "tik" 1,5 metro ilgio.. Uzaugusios jos gali

buti ir daugiau nei 7 metru ilgio.. Po kokios valanos kitos grupes gidas surado truputi didesne, kuria isnese i sausuma ir kur amerikieciai ir zydai pradejo daryti

nuotraukas laikydami anakonda rankoje.. Musu gidui tai labai nepatiko, ir jis kazka ispaniskai sumurmejo visiems..

Veliau jis mums pasakojo, kad tai yra labai pavojinga anakondoms, nes turistai dazniausiai nezino kiek daug gali suspausti gyvuna, be to, dazniausiai ant ranku

turi prisipurske purskalu nuo uodu, ar uzsitepe saules kremu.. Tad taip galima prazudyti ne tik si, bet ir kitus juo mintancius gyvunus..

Po triju valandu braidziojimo po purvina vandeni, grizome atgalios.. Turiu pripazinti, kad si atrakcija manes nelabai suzavejo..

Grizome atgalios, papietavome, ir issiruoseme i roziniu delfinu paieska.. Pries atvykdamas nedaug ka zinojau apie juos, taciau Marion buvo pasakojusi, jog jie

gyvena tik amazoneje ir aplinkinese upese. Ir ju spalva tikrai yra rozine. Po kokius 5 minuciu nuo atplaukimo i ju buriavimosi vieta mums pavyko kelis pamatyti..

Nelabai jie buvo zaismingi, tad galejai pastebeti tik karts nuo karto iskylancia ju nugara.. Laimingi pamate kelis ju, uzbaigeme diena. Kitos dienos ryta anksti

prabude isplaukeme pasiklausyti bundancios gamtos. Pavyko pamatyti didziuli Toucana - kelis kartus didesni nei mateme Mindo mieste, Ekvadore..

Veliau papusryciave isplaukeme zvejoti piraniju. Idomi zuvis - imeti kabliuka su mazu gabaliuku mesos ir is karto pajunti kad ta mesa jau pradedama valgyti..

Taciau per poros valandu zvejyba man nepavyko istraukti nei vietos zuvies, nors beveik pavykusiu bandymu buvo nemazai.. Musu gidui pavyko suzvejoti pora, ir su

viena ju prisivilioti krokodila salia musu valties. Truputi paerzino ji, kuriam piranija yra vienas is skanumynu, tad pavykus nufotografuoti jo zaviaja burna

paleidome ja atgalios i vandeni.. Tuo uzsibaige musu triju dienu kelione i amazones pelkes (pampomis vadinamas). Tikrai labai ispudinga isvyka..

Nusprendeme, kad po kiek laiko grisime i Rurenabake tam, kad nu vyktumne i salymais esancias dziungles. Gidas pasakojo, kad per 15 dienu dziunglese gali sutikti

ne tik milijonus bezdzioniu, bet net pamatyti jaguara esanti vos uz keliu metru nuo taves.

Sekancia diena parskridome i La Paz be jokiu trikdziu, ir vakare sedome i autobusa vykstanti Sucre - graziausia Bolivijos miesta, ir konstitucine salies sostine.