La Paz 2010.06.13 - 2010.06.15

Atvykome i si miesta ir truputi nusivyleme tuo ka pamateme. Miestas gana didelis, daugybe gatves prekiauviu - kai kas si miesta vadina netgi dideliu turgumi..

Tad truputi pasivaikscioje viena kita dienele, pradejome ieskoti kokiu budu geriausia nuvykti i Bolivijos dziungles. I dziungles planavome vykti jau Kolumbijoje, taciau dziungliu turai Bolivijoje gerokai pigesni, tad pasilikome sia atrakcija keliones galui.

Pasiteiravome keliose kelioniu agenturose apie dziungliu zygius, ir issirinke viena mums labiausiai patinkanti nusprendeme kad vyksime tenais paziureti krokodilu, kaimanu, anakondu, roziniu delfinu, bei jei pasiseks - gal suzvejosime viena kita piranija :)

Rurenabaque miestas Bolivijos dziunglese yra gal uz 400 km, taciau autobusu vykti reikia maziausiai 18 valandu, tad ilgai dvejoje atsisakeme sio malonumo, ir nusprendeme kad skrisime tenais.

Grisime i La Paz po 5 dienu, ir keliausime toliau - Potosi, Sucre ir didziausia Bolivijos atrakcija - druskos ezera.

Bolivija, Copacabana 2010.06.11 - 2010.06.12

Is Puno iki Bolivijos sienos tik trys valandos kelio, tad labai nesiskubindami pajudejome link Copacabanos miestelio, esancio irgi salia Titikakos ezero.

Taciau bevaziuodami supratome kad norime paskubeti, nes Prancuzija zaide pirmaji savo maca Pasaulio cempionate. Kirsdami siena pamateme kad macas tik prasidejo, trumpai pasienietis kazka pamurmejo apie futbola, gavome 30 dienu pabuti bolivijoje, ir pagalvojome kad tai gali buti per mazai. Paklauseme pasieniecio ar butu galima gauti daugiau, jis mums atsake - uz kelis butelius limonado be jokiu problemu :)

Pagalvoje jog nelabai verta, nes viso turime 36 dienas likusias iki isvykimo is Buenos Airiu, atsisakeme sio pasiulymo.

Atvykome i Copacabana. Labai grazu miesteli esanti vos 9 km nuo Peru - Bolivijos sienos. Issiruoseme rinktis viesbutuko. Anksciau ji rinkdavomes pagal kaina, tai ar turi interneta ir karsta vandeni - si karta pagrindinis kriterijus buvo ar turi televizoriu.

Greitai toki rade nusipirkome alaus ir pamateme antraja puse Prancuzijos - Urugvajaus maco.

Veliau pasidomejome kaip nuvykti iki Saules salos Titikakos ezere, susiradome geriausia pasiulyma ir kita diena isplaukeme link tos salos. Sala tikrai daug grazesne nei Taquilos sala Peru puseje. Turejome apie 4 valandas pereiti is salos siaures iki salos pietu puses, tad beeidami apie 10 km palei Titikakos ezera su vaizdu i netoliese esancius snieguotus kalnus greitai prastumeme si laika.

Grizdami dar uzsukome i plaukiojancias salas, bet sios pasirode tikrai labai juokingos palyginus su tokiomis paciomis Peru. Salos pastatytos 10 metru nuo kranto, jose pilna plastikiniu kedziuar siaip visokiausiu siuolaikinio pasaulio atributu. Atrodo viskas labai dirbtina ir skirta tik turstams.

Tad tie kas planuojate buti prieTitikakos ezero - rekomenduojame is Peru puses aplankyti tik plaukiojancias salas, o is Bolivijos - pamatyti Saules sala.

Vakare grize isbandme tradicine Titikakos zuvi - upetaki (kazkodel galvojau kad jis auga tik upeje :), ir sekancios dienos ryta isvykome i Bolivijos efektyvia sostine - La Paz (konstitucine sostine yra Sucre).

Beje, La Paz ya auksciausias miestas pasaulyje - 3600 m virs juros lygio.

Peru - bendri ispudziai...

Kelione i Peru prasidejo nelabai idomiai, tad pirma savaite ar dvi, buvome labai nusivyle Peru. Nieko grazaus, jautiesi gana nesaugiai, zmones nedraugiski, tad norejosi kuo greiciau is cia sprukti.

Taciau veliau atvykus Pietu Peru, nuomone pradejo pamazu keistis. Sandboardingas, surfingas, Nazca linijos, Machu Picchu, Cuzco - manau sie dalykai tikrai yra nepakartojami ir vien del ju verta iskenteti visas Peru blogybes..

Puno - Titikakos ezeras 2010.06.08 - 2010.06.11

Atvykome i Puno miesta, is kurio galima uzsisakyti laivelius link didziausiu Titikakos atrakciju - plaukiojanciu salu.

Kitos dienos ryte gan velokai atsibude pajutome kad esame tikrai labai aukstai. Kambaryje temperatura manau nesieke 10 laipsniu, tad islipti is lovos tikrai buvo labai sunku. Nueje link uosto, supratome kad siandiena salu pamatyti negalesime, nes laivai isplaukia bent pora valandu anksciau. Apsiklausinejome ka galetume nuveikti per diena, ka galima pamatyti ezere, nusprendeme kad nuvyksime i Silustani miesteli salia kurio yra keistos Inku laiku kapavietes. Atvyke pamateme jas - cilindro formos, is akmenu pastatytus keliu metru aukscio statinius, kuriuose buvo laidojama visa seima su jai priklausanciais gyvunais ar siaip buvusiu jos turtu.

Deja, isvykdami palikome kamera viesbutyje, tad nuotrauku is cia padaryti negalejome :(

Kita diena isplaukeme link Titikakos salu. Is pradziu aplankeme plaukiojancias salas - labai netradicinis gyvenimo budas pasirinkas Uros genties zmoniu.

Inku laikais Uros genties zmones taip bande pabegti nuo karinguju Inku. Is nendriu pasistate salas ezere, nuleido inkarus, ir laimingai juose gyvena iki siol. Salas atnaujinti reikia kas menesi, nes nendres vandenyje greita puva, tad cia budami nuolatos turi ka veikti :) Be to, reikia ir zuvies maistui pasigauti, ir siais laikais daugybe turistu priimti :)

Idomu tai, kad Titikakos vandeni zmones gali gerti, nepaisant to kad plaukiojanciu salu gyventojai i ezera atlieka visus savo gimtinius reikalus.

Kiekviena seima turi savo salele, kuri yra keliu simtu kvadratiniu metru dydzio, turi kelis ar keliolika nameliu, viena boksta komunikavimui su kitomis netoli esanciomis salomis. Is viso taip gyvena apie 1200 zmoniu Peru puseje. Siu salu lankymas tikrai paliko dideli ispudi, o be to - pavyko laimeti viena turistams skirta atrakcja - reikejo atspeti kiek metru yra nuo salos pavirsiaus iki ezero dugno. Teisingas atsakymas - 15 metru. Prizas - ju ranku darbo pakabukas :)

Praleide apie pusvalandi plaukiojanciose salose, issiruoseme i Taquilas salas (skamba panasiai kaip Tekilos, bet tai vienintele sasaja:)

Po gana ilgos keliones atvykome i Taquilas salas, is kuriu tikejomes ne maziau nei is plukiojanciu salu, taciau nieko panasaus jose nepamateme. Gyventojai nelabai draugiski, ypac vaikai. Pastatai saloje nelabai ispudingi, o centrine aikste netgi tragiska ir nelabai tvarkinga..

Tad nusivyle sia salele, nusprendeme baigti savo kelione Peru, ir sekancia diena isvykti i Bolivija. Pagalvojome, kad gal salos is Bolivijos puses turetu geriau atrodyti.

Tad pasibuve Peru kiek ilgiau nei menesi, birzelio 12 isvykome i Bolivija.

Arequipa - Colca kanjonas 2010.06.05 - 2010.06.08

Praleide nakti autobuse, atvykome i Arequipa. Peru daznai vadinama Baltaji miesta, nes dauguma pastatu cia pastatyta is baltu vulkaniniu akmenu.

Beje, is pacios Arequipos miesto matosi didziulis Misti vulkanas su balta sniego kepure ant pacios virsunes.

Pailseje po varginancios naktines keliones antra dienos dali paskyreme apziureti pacia Arequipa. Miestas grazus, bet ne toks ispudingas kaip Cuzco. Bet viena vieta yra ypatingai nuostabi - Monesterio de Santa Catalina. Buvusi didziule vienuoliu sventykla, kurioje dabar like tik kelios desimtys vienuoliu.

Tai tarsi miestas mieste, su siauromis gatvelelimis mazais namukais, baznyciomis ir fontanais.. Bunant Peru, sia vieta pamatyti manau yra butina :)

Vakare nusprendeme kad kita diena vyksime link Colca kanjono. Antro giliausio kanjono pasaulyje - daugiau nei 3 km gylio. Idomu tai, kad giliausias yra tik 150 metru gylesnis, ir yra gal tik 60 km nutoles nuo Colca kanjono. Beje, sie kanjonai yra netgi dvigubai gilesni nei populiarus Didysis Kanjonas Amerijoke.

Pasirinkome Colca kanjona, nes iki jo atvykti buvo daug paprasciau - "tik" 6 valandos autobuse. Iki giliausiojo - net 12 kalnu keliukais..

Vakare atvykome i Cabanakonde miesteli, is kurio kitos dienos ryta pradejome musu nedideli zygi link graziausios kanjono vietos - Kondoro kryziaus.

Paeje apie 3 valandas, pavaziave gal 10 minuciu atsidureme salia sios grazios vietos. Rytais sakoma galima pamatyti ir retaji Andu Kondora.. Deja mes jo cia nemateme, bet buvome mate kitur - ir Ekvadore, ir Santa Cruz zygyje..

Vakare velai grizome i Arequipa, ir sekancia diena isvaziavome link Titikakos ezero - vieno aukscio ezeru pasaulyje - beveik 4 km aukstyje.

Cuzco 2010.06.02 - 06.04

Kaip minejau anksciau, Cuzco mums yra vienas graziausiu miestu Pietu Amerikoje, tad cia praleidome keleta dienu nieko ypatingo neveikdami. Tuo labiau, kad netycia pataikeme ant kazkokios religines sventes, kur daugum miesto gyventoju vilkejo tradicinius ir labai neiprastus drabuzius, kaukes, soko pagal ivairia muzika, nese aplink centrine aikste sunkius Jezaus ir Marijos atvaizdus. Vaizdai buvo labai neiprasti, bet labai idomus.

Isbandeme tradinici Peru patiekala - Juru kiaulyte. Europoje jis auginamas kaip naminis gyvunas, o Peru jis auginamas kaip tradicinis patiekalas. Nelabai mus jis suzavejo, nes kaulu siame patiekale daugiau nei mesos..

Viena diena pora valandu praleidome nuostabiai grazioje Qorikancha sventoveje, kurioje yra islikusios ispudingos Inku pagamintos akmenu sienos. Kai ziuri i jas nelabai suvoki kaip jie 14-15 amziuje sugebedavo keliu metru ilgio, ir beveik metro plocio plytas pagaminti, ar jas uzkelti i keliu metru auksti.

Beje, rasoma, kad kai Ispanai atsidure Cuzco mieste, dauguma sienu buvo padengtos daugiau nei 700 kg aukso, taciau Ispanu uzkariautojai greitai si auksa issiunte i pacia Ispanija..

Pratinginiave kelias dienas Cuzco mieste, pazadejome sau kad cia tikrai dar grisime, ir penktadieni vakare issiruoseme i Arequipa - kita grazu Peru miesta.

Olanteytambo, Morey, Salinas drusku kasyklos 2010.05.31 - 2010.06.01

Atvykome i Olanteytambo velai vakare. Paskubomis susiradome kur pernakvoti, pavalgyti, ir susideliojome sekancios dienos plana: kelios valandos Olanyteytambo, po to Morey pakeliui sustojant i Salinas drusku kasyklas.

Olanteytambo grozis dienos sviesoje neitiketinas - senoviniai lyg viduramziu laiku pastatai visame miestelyje su daugybe tradicinius drabuzius vilkinciais vietiniais gyventojais.

Viena moteriske pasisiule nufotografuoti ja su jos mazu sunumi (ne uz dyka aisku :). Kai padareme jos nuotrauka ir istieseme jai 1 soli (~ 1 Ltl), buvo labai nepatinkinta ir paprase 5 :)

Mandagiai jai pareiskeme kad arba ji ima sita 1, arba negauna nieko, nuejo kazka burbedama mums :).

Musu viesbucio savininkas dar trumpai mums papasakojo apie Olanteytambo, parode Inku laiku seno zmogaus atvaizda kalne, papasakojo kad Inku laiko sventove atvaizduoja lama kalne.

Pasivaikscioje nuvykome i neiprastas druskos kasyklas Salinas miestelyje.

Druska isgaunama is prabegancio upelio vandens nukreipiant ji i specialiai paruostas terasas kalno slaituose, ir veliau ta nukreipta vandeni paliekant isgaruoti sauleje. Atrodo gana neiprastai..

Is Salinas patraukeme link Morey kuris garseja savo amfitetrais, kurie tikima buvo tarsi agrikulturos laboratorijos, nes kiekviename amfitetro lygyje yra skirtingos temperaturos, ir taip Inkos galejo isbandyti kuriame lygyje tam tikri augalai auga geriausiai.

Vakare grizome i Cusco, o sekancia diena issiruoseme i Pisac. Is pradziu Pisac miestelyje norejome aplankyti salia esancius griuvesius, taciau atsidure centrineje aiksteje ir pamate didziuli turgu, praleidome puse dienos tenais.

Tai turbut vienas graziausiu turgu matytu visoje Pietu Amerikoje..