San Gil 2010.02.20 - 2010.02.23

Ryte palike Villa de Layva isvykome i Tunja - is kur isedome i maza autobusiuka vaziuojanti i San Gil. Po keletos valandu gana idomios keliones atvyke i vieta susiradome savo couchsurfer'e - Zulma. Pirmaji vakara ji mums trumpai aprode miestuka, parode skaniausiu sulciu vieteles, dave paragauti kazkokia vietine degtine kuri nelabai kuo skyresi nuo arabu anyzines degtines. Turbut visuose karstuose krastuose zmones ja geria..

Kiek skaiteme Lonely Planet knyguteje, San Gil'is yra aktyvaus turizmo sostine Kolumbijoje. Jame gali isbandyti rafting'a, paradigling'a, caving'a ir visoki kitoki -ing'a kuriu reiksmiu pats nezinojau kol nepamaciau paveiksliukuose.

Mes pries vaziuodami i San Gil buvome nutare kad isbandysime rafting'a - plaukima sraunia upe gumine valtimi. Tad tai ir isbandeme antraja diena praleista San Gil'yje. Kadangi plaukeme pirma karta, pasieme pati lengviausia lygi, ir labai netiketai susirinkus grupei uz keliolikos minuciu nuo pasiteiravimo apie kainas isvaziavome prie upes. Su mumis plauke dar viena panele is Australijos (kuri beje labai isgyre musu Vilniu), ir porele is Kolumbijos.

Isklause instrukciju kaip elgtis valteleje, susokome i ja ir isbandeme pacia pirmaja kliuti.

Beplaukdami salia upes pamateme gyvunu, kuriu nebuvome mate - didziule iguana ir chameleona. Maziau srauniose vietose pasimaudeme, pazaideme keleta zaidimu ant valties - bandeme islaikyti liksvara atsistoje ant valties krastu, bet aisku kapitonas specialiai pajudindavo ja taip kad mes visi greitai ikrisdavome i upe.

Antras zaidimas buvo idomesnis, bet kartu ir siek tiek pavojingesnis. Susedome visi sesi i valties gala, kapitonas paeme virve uz priekio ir bandeme pastatyti valti piestu. Kadangi visi buvome nepatyre, tai valtis greitai apsiverte ir ji kaip tycia uzgriuvo ant manes. As atsiduriau po vandeniu ir kai pabandziau isnerti, nenuostabu kad nepavyko is pirmo karto. Is antro karto pavyko nustumti valti nuo saves ir isnerus pavyko ikvepti gryno oro tad viskas baigesi gerai - buvo smagu :)

Paplaukioje apie 1,5 h grizome i San Gil'i. Su Marion nusprendeme, kad jau esame patyre profesionalai ir Ekvadore isbandysime sudetingiausius lygius :) Kas nesate bande sios pramogos - rekomenduoju pabandyti!

Antra dienos puse prabego gana paprastai. Nuvaziavome pas musu couchsurferes drauge ispane, kuri mums iskepe neitiketinai skanu zuvies gerybiu ir ryziu patiekala - PAELLA.

Praleide pas ja keleta valandu susitikome kita couchsurferi, kuris irgi buvo mums pasiules nakvyne San Gil'yje. Sulaukeme jo sveciu - poreles is Pietu Korejos kuri keliauja po Pietu Amerika automobiliu. Gavome kvietima apsilankyti pas ispane pietu dar karta, nedvejodami ji priememe.

Sekancia diena isvaziavome i Barichara - maza kolonijini miestuka, kuris labai panasus i Villa de Layva. Skaiteme, kad jame buvo nufilmuoti keletas filmu, ir kad sis miestukas yra siek tiek prabangesnis nei Villa de Laiva. Nieko daug jame nepamate, praleidome gal 1,5 valandos ir grizome i San Gil'i, is kurio is karto isvaziavome prie Juan Curi krioklio, kuris yra net 180 metru aukscio. Kadangi nebuvau mates kriokliu pries tai, tai sis gana siauras man pasirode labai ispudingas. Taciau ispudingiausia tikriausiai buvo maudynes salia krioklio einanciame upelyje bei nedidelis pasivaiksciojimas upes akmenimis.

Trecia diena isvykome i Chucamoca kanjona. Is ryto truputi supykome ant mus vezusios autobuso kompanijos, nes pries tai buvo pasake kad kelione mums kainuos 7,5 k pesu (3,75 usd), veliau pasake kad kainuoja 10 k (5 usd), tad truputi pasigincyje, ir pamate kad nieko is ju neispesime buvome priversti nusileisti - tokia turistu dalia Pietu Amerikoje:) Nuvykus neteko nusivilti - ispudingo dydzio kanjonas, nuo kurio virsunes atsiveria nuostabus vaizdas net ir gana apsiniaukusia diena. Praleide kelias valandas grizome atgalios, susipakavome daiktus, pavalgeme ir issiruoseme i naktine kelione autobusu is San Gil'io i prie karibu pakrantes esancia Santa Marta. Beje, kai kurios kainos pietu Amerikoje tikrai stebina - 13 valandu kelione kainavo tik 25 usd.

Is Santa Martos planuojame keliauti i Ciudad Perdida - Prarastaji miesta - 6 dienu kelione pesciomis i toli nuo civilizacijos esanti buvusiu Taironos gyventoju miesta. Veliau praleisime keleta dienu Tairon'os nacionaliniame parke su nuostabiausiais Kolumbijos papludymiais ir tikriausiai iskeliausime i labiausiai turistu lankoma miesta Kolumbijoje - Cartagena.

Villa de Leyva 2010.02.18 - 2010.02.19

Apie 6 h atvyke prie savo autobuso i Villa de Leiva, laukeme jo gera valanda, nes del dideliu kamsciu Bogotoje jis smarkiai velavo.

Kai atvyko, lauke apie 2,5 h kelione i si miesteli kalnuotais keliais. Kiek skaiteme Lonely Planet knygoje, tai vienas graziausiu ispanu kolonijinio stiliaus miesteliu visoje Kolumbijoje.

Atvykus neteko nusivilti. Mazas apie 8000 gyventoju miestukas svytejo savo baltumu ir nameliu grazumu. Siek tiek gal primine Graikijos ar Italijos salu kaimelius, taciau is karto labai patiko.

Atvykus is karto nuejome i informacijos centra, kuriame mus atkalbejo nuo nakvojimo musu pasirinktame viesbutyje, ir rekomendavo esanti visai salia centro uz panasia kaina (20 usd). Nusprendeme nueiti jo paziureti, taciau beeinant prie musu priejo jaunas vyrukas kuris pasiule savo hosteli uz 15 usd, tad labai greitai apsigalvoje nuejome pas ji.. Viskas mums jame tiko, ir truputi pailseje isejome pasizvalgyti po miesteli.

Miestelis gana mazas, tad per pora valandu ji apejome, pavalgeme labai graziame restoranelyje, ir grizome atgalios ilsetis.

Rytojui susiplanavome kad eisime pesciomis i mazdaug 12-14 km zygi, aplankydami vietos izymybe - 120 mln metu senumo reptilija bei senoves indenu gyvenviete.

Sekancia diena iskeliavome. Atvykus apziureti reptilija pamateme daugiau nei tikejomes. Reptilija buvo tikrai ispudingo dydzio - apie 7 metru ilgio (be uodegos), kuri per ilga laika kazr dingo. Beje, knygoje skaiteme, kad ji buvo rasta tik pries 30 metu ir yra palikta toje pat vietoje kurioje yra ir dabar. Mums dar papasakojo, kad tai vienintele taip gerai issilaikiusi reptilija pasaulyje. Muziejuje dar buvo galima apziureti ir daugiau milijonu metu senumo gyvunu liekanu - delfino proteviu, suakmenejusiu sraigiu, suakmenejusiu kiausiniu..

Beje, siame regione suakmenejusiu sraigiu ar kitu mazu gyviu yra tiek daug, kad ju galima pastebeti tiesiog isklijuotu kai kuriu namu kiemu grindiniuose..

Grize atgal apsidziaugeme surade restoraneli, kuriame dienos pietus su sultimis kainavo tik ~ 3 usd :) yahoo !!!

Grizome namo, apraseme dienos ispudzius, pamiegojome, ir issiruoseme i vakarine dali. Si savaitgali Villa de Leiva miestelyje yra astronomijos paroda centrineje meiesto aiksteje. Nueje truputi nusivyleme, nes pagrindiniai eskponatai esantys didziuliame pripuciame kosminiame laive dar neatidaryti publikai - jie veiks tik rytoj. O prie kitu stovejo minios mazu vaiku. Aiksteje dar buvo pristatya teleskopu, taciau del debesuoto dangaus nei vienos zvaigzdes nesimate, tad nieko nepese patraukeme link vakarienes.

Surade mums tinkanti ir patinkanti restoraneli issirinkome nematyta patiekala - duonos kepalelyje patiekta kazka panasaus i musiski guliasa su salotomis. Nebuvo pats skaniausias musu ragautas patiekalas Kolumbijoje, taciau alkanas zmogus bet ka juk gali suvalgyti..

Ryt kelione i San Gil kur tikiuosi isbandyti nebandyta pramoga - raftinga (plaukima sraunia upe su valtimi), pamatyti nuostabu kanjona ir kita maza kolonijinio stiliaus miestuca Barichara.

Bogota - 2010.02.15 - 2010.02.17

Ryte atsikele Leticijoje susipakavome daiktus, atsisveikinome su Manahutu Jungle hostelio savininku, ir patraukeme su visa manta pusryciauti. Lektuvas 14,15, tad laiko turime marias.

Nuo viesbucio iki oro uosto yra apie 3,5 km, tad buvome pasiryze nukeliauti pesciomis, pries tai dar sustoje papusryciauti. Nueje maziau nei kilometra sustojome, isgereme kavos, suvalgeme kiausiniene ir nusprendeme kad truputi per karsta ir per sunku eiti toki atstuma su tokia manta - pas mane didzioji kuprine ~ 15 kg, mazoji - beveik 8. Pas Marion - didzioji - apie 12, mazoji apie 4. Tad sustabdeme trirati taksi, suderejome del kainos (2 usd) ir gana ankstokai nukeliavome i oro uosta.

Be jokiu nuotykiu ir ypatybiu truputi pavelave atskridome i Bogota. Bogotoje is karto nustebino gana saltas oras - Leticijoje buvome priprate prie 35 laipsniu karscio, tad Bogotoje vilkint tik maikutes ir sortukus 15 silumos atrode kaip ziema.

Bogotos oro uoste mus pasitiko Marion pazystamas 55 metu Pedro. Papasakojome kad miegosime pas Couchsurfer'i Edwin'a, jis butinai norejo suzinoti kur jis gyvena, kaip atrodo ir panasiai. Susiskambinome su Edwinu kai jau buvome miesto centre kur jis skelbesi gyvenas.. Taciau pasirodo jis gyveno visai kitoje Bogotos dalyje, kuri anot Pedro yra visiskai nesaugi. Tad jis pasisiule mus apgyventinti pas save. Mes aisku ilgai nedvejoje sutikome :)

Gailetis nebuvo ko - atskiras kambarys su atskira lova ir vonia, nuvezimas ir parvezimas iki miesto centro kiekviena diena, pora vakarieniu restorane tikrai nepasirode kaip trukumas :)

Parekomendavo ka turetume pamatyti mieste per pora dienu, pasnekejome apie Marion giminaicius, kuriuos jis buvo mates tik pries kelis metus, ir isvaziavome i miesto centra pavalgyti blyneliu. Crapes and Wafles brand'as Columbijoje gana populiarus, nes gamina tikrai ypatingus blynelius - Gusto blyninei tikrai yra kur pasistiebti :) Po kiek laiko Lonely Planet gide perskaiciau, kad jie idarbina tik vienisas motinas, tad susimasciau, kaip Lietuvoje butu priimtas toks restoranas, kuris ne tik kad gamina ypatingai skanu maista, bet ir atlieka grazia socialine funkcija.

Prie stalo Pedro mums papasakojo apie pradzioje gana komplikuotai atrodancia gatviu zymejimo sistema, bet prie kurios priprates kitokiu nebenori naudoti :)

Tad apie gatves trumpai parasysiu tiek - kas yra buve USA, matete, jog ten gatves pavadinimas miesto pradzioje yra 1 street, ir toliau vaziuojant gatves pavadinimai dideja. Tad jei esi ant 8 gatves, ir tau reikia nukeliauti iki 15, mazdaug isivaizduoji kur randiesi ir kiek laiko reikes iki reikiamos vietos keliauti. Kiek pametu statmenos sunumeruotoms gatves turedavo pavadinimus, bet susiorientuoti budavo gana lengva.

Kolumbijoje panasi sistema, tik tiek kad visos gatves yra sudarytos is skaiciu. Gatves einancios is Siaures i Pietus vadinasi Carreras, is Rytu i Vakarus - calles. Tad adresas susidaro is skaiciu sekos, pvz: Cl 23 No 5-43, kas reiskia, kad adresas yra 23 Calle gatveje, 43 metrai nuo 5 Carrera gatves einant link 6 carrera gatves. Atrodo gana komplikuotai, bet is tikruju yra gana logiska ir lengva bei galetu buti visur naudojama, nes bunant kur nors fabijoniskese surasti staneviciaus 55 yra gana sudetinga..

Kiek girdejau is vietiniu gyventoju, sia sistema i Kolumbija atnese Ispanai, taciau keisicausia tai kad pacioje Ispanijoje tokios sistemos nera.

Vasario 16, antradieni anksti ryte pakilome ir isvykome i vaiku globos centra kuriame dirba Pedro. Nuvykus mus pasitiko tenais dirbancios merginos ir papasakojo apie centro veikla - sukuria veiklos is mokyklos parejusiems vaikams is skurdesniu seimu, arba priima gatves vaikus, kurie arba neturi tevu, arba tevai jais nesirupina..

Is vaiku susilaukeme nemazai klausimu - kokiomis kalbomis kalbame, paprase jomis pakalbeti, papasakoti is kur esame ir ka darome Kolumbijoje. Po to jie mums padainavo, pazaide, ir isleido mus pasigrozeti miestu..

Pirma stotele buvo Monserati baznycia esanti ant vienos is auksciausiu kalvu Bogotoje. Apskritai Bogota yra kalnuotoje vietoveje ir yra viena is auksciausiai virs juros lygio esanciu sostiniu Pietu Amerikoje (2600 m).

Funikulieriumi uzkilus ant kalvos, atsivere labai grazus visos Bogotos vaizdas. Paciu tolimiausiu krasteliu nesimate, nes del didelio miesto (8 mln gyventoju) dideliu transporto kamsciu buvo gana nemazas smogas, taciau bendras vaizdas buvo labai geras. Gaila kad isvaziavome su tusciomis fotokameros baterijomis tad nuotrauku Facebook'e is sitos dienos nera..

Nusileidus nuo kalno, nuejome iki informacijos centro, paklausinejome ka galime pamatyti Bogotoje per pora dienu, isklauseme keisto anglisko akcenta turejusia moteriske ir isvykome jos ir Lonely planet rekomenduotais marsrutais.

Pirmiausia nuejome iki Bolivaro aikstes, aplink kuria yra katedra, prezidento rumai, miesto merija ir auksciausiasis teismas. Veliau pasukome i La Candalera rajona, kuriame gausu ispanu laiku gyvenamuju namu, gatveliu, baznyciu.

Po pietu nuejome iki planetariumo, pasisvaiksciojome apie parkus salia jo, apziurejome aplinkinius rajonus. Apie 17 h susitikome su vienu vaikinu Luis, kuris vienerius metus gyveno Prancuzijoje pas Marion teta.

Jis pakviete mus nuvykti i Meksikieciu restorana esanti prabangiame Zona Rosa rajone, kuriame gausu prekybos centru, restoranu, kaviniu, klubu..

Restorane pavalgeme meksikietisku tortiliju, isgereme sulciu ir grizome namo.

Kita diena nuvykome i aukso muzieju kuriame gausu aukso dirbiniu is ivairiu kapaviciu is ivairiu Kolumbijos regionu. Veliau grizome atgal i Bolivaro aikste, tik si karta su foto kamera :) Po kiek laiko pasivaikscioje aplink, patraukeme link Nacionalinio Kolumbijos universiteto esancio dideliame parke. Parkas pasirode gana grazus, taciau universiteto pastatai atrode gana skurdokai bei apipaisyti neskoningu (mano nuomone) grafiti piesiniu.. Idomu tai, kad aplink universiteta ivairiose vietose isikures lyg mini turgelis, kuriame patys studentai pardavineja Coca cola, apyrankes, saldainius, leidzia pakalbeti mobiliu telefonu ar uzsiima dar kokiu nors mini verslu.

Beje, mobiliaku nuomos verslas atrodo gana idomus. Kaip suprantu dauguma zmoniu neturi telefonu Kolumbijoje, tad gali prieiti prie sia paslauga siulanciu pilieciu, susiskambinti su draugu, sumoketi uz prakalbeti laika ir toliau dziaugtis gyvenimu :). Kazkas panaus i pas mus veikusias bet neprigijusias telefonu budeles, isskirus tai jog kalbi mobiliu telefonu ir sumoki uz prakalbeta laika. Kiek pastebejau, visoje Kolumbijoje tai yra gana populiaru, taciau lietuvoje tikriausiai neprigytu, nes kiekvienas pilietus turi bent po 2 mobiliakus :).

Vakare Pedro mus pasikviete i kita restorana, esanti ant vienos is Bogotos kalnu, nuo kurio atsiveria nuostabus naktines Bogotos vaizdas. Su mumis taip pat vakarieniavo Pedro dukra ir jos vyras. Kadangi jie kalbejo angliskai, tai issiaiskinau visus man idomius dalykus apie Kolumbija, apie Pietu Amerika, ir graziai atsisveikine susitareme kad dar susitiksime Bogotoje nes cia pamateme tik maza jos dalele.

Bendrai, Bogota atrodo ypatinga modernus ir grazus miestas, aplink kalnai, parkai, svarios gatves. Su Lima nelyginama :)

Taip pat atrodo gana nebrangus. Be to, Bogotoje pastebejau daug geru ir graziu dalyku, ir kurie, jei butu Lietuvoje, musu gyvenima pagerintu ir pagrazintu. Bet apie tai atskiras rasinys kai turesiu pakankamai medziagos jam:)

Ryte lauke ankstyvas autobusas i Villa de Leyva, tad diena baigesi 21 h.

Iquitos - Leticia 2010.02.12-2010.02.14

Antra diena Iquitos mieste nusprendeme aplankyti drugeliu ferma ir vietiniu gyventoju - ciabuviu - gyvenviete.

Pries tai dar nuejome i vietini turgu, kuriame galime nusipirkti visko - nuo gyvo gaidzio iki naturaliu vietoje spaustu sulciu. Nors sultys Peru neapsakomai skanios, paragauti turguje spaustu neisdrisome..

Veliau nuvykome prie uosto kur mus is karto apspito mazu laiveliu savininkai siulantys nuplukdyti i drugeliu ferma ir pas ciabuvius.

Pirmiausia nuvykome pas ciabuvius - Yahua genties gyventojus kur ant kranto mus pasitiko vyriausiasis genties gyventojas ir isdaze mus naturaliais dazais. Veliau jie mums pasoko, pamokino saudyti ju paciu gamintu ginklu. Sekesi visai neblogai - abu pataikeme i medini pauksti uz 10 metru is antro karto:)

Visi gyventojai pradejo siulyti nusipirkti savo gamintu prekiu - apyrankiu, karoliu, anakondos odas su visa jos galva, mazo tigriuko kailiuka uz 1,5 USd :)

Nusipirkome po kuklias apyrankes, susimokejome 10 USd uz ju turistams skirta sou ir isplaukeme pas drugelius. Bendrai tai buvome nusivyle tuo ka isvydome, nes nepameteme nei ju namu kur jie gyvena, nepapasakojo apie savo genties istorija. Apkritai atrode kad viskas padaryti tik parodyti turistams, bet kaip ir kiekvienoje salyje - tokiu turistams pilnu sou yra ir cia tad tikimes veliau ant panasiu kabliuku nebeuzkibti.

Nuplaukus pas drugelius ispudis buvo daug geresnis. Mums papaskaojo apie drugeliu vystymasi, parode skirtingu drugeliu kokonus, nuejome paziureti tikru drugeliu, aplankeme drugeliu draugus - jaguara (nors man jis labiau panasus i geparda:), bezdzionele, vezliukus, kitus gyventojus kuriu pavadinimu net nezinau. Jei pazystate - parasykite :)

Vakare aplankeme vietini karnavala ir isejome pakuotis ir anksti miegoti - nes laivas i Leticia uz 300 km buvo 6 ryto.

Plaukti Amazone upe greitaeigiu kateriu buvo gana smagu ir 9 valandos kelio neprailgo. Bendrai jokiu idomybiu nemateme, nors norejome pamatyti rozyni delfina arba bent jau krokodila. Kelis kartus buvo sustojes vienas is varikliu ir vienu metu jau maneme kad suksimes atgal ir nenuvaziuosime i Leticia laiku.

Atvyke i Leticia is keliu gyventoju suzinojome gera naujiena - bilietas i Bogota is leticios kainuoja apie 60 USd nors mes maneme kad reikes moketi apie 200 usd. Nuejome i Lonely planet rekomenduota hosteli (su baseinu, pauksciuku ciulbejimu ryte), palikome daiktus ir isejome pavalgyti bei pasizvalgyti po miesta.

Miestelis atrodo daug tvarkingesnis nei kad du aplanyti miestai Peru (nepaisant to kad Leticia iki 1922 priklause Peru). Zmones gatvese nesiulo dziungliu kelioniu, mototaxi ir kitu turistams skirtu dalyku - tuo tikriausiai daugiausia ir skiriasi vietiniu zmoniu kultura nuo Peruvieciu.

Beje, vakare trumpai pabuvojome ir Brazilijoje - Tabatingos miestelyje kuris yra salia Leticios ir i kuri einant is Leticios nera pasienio punktu.

Rytoj pamatysime kaip Leticia atrodo dienos sviesoje.

Visa diena prabimbinejome po Leticia, nubegome iki imigracijos pasiimti antspaudo, nusipirkome bilieta i Bogota rytoj. Pasimaudeme baseine, pamiegojome, isgereme nuostabiu Pietu Amerikos sulciu ir viskas:)

Ir dar - dar karta pasitvirtino kad gyveni ir mokaisi :) Pradejome valgyti restoranuose po 6 USD o po to sugebejome rasti ir po 2 USD, planavome bilietui i Bogota isleisti 220 USD, isleidome 65. Yahoooooo :)

Vienas dalykas kuris tikrai palieka ispudi Pietu Amerikoje - naturalios apie 1 USD kainuojancios sultys. Tikriausiai cia pacios skaniausios sultys kurias esu ragaves savo gyvenime. Jau nusprendziau kad grizes namo nusipirksiu sulciaspaude.

Pora nusivylimu - interneta rasti tikrai sunku. Ir vakarykste sriuba viename restorane nepatiko mano pilvukui.. Bet aciu poniai Rimai uz vaistu paketa ir teciui uz patarima tokiais atvejais naudoti degtine su pipirais. Suveike :)

Ryt - Bogota kelioms dienoms. Bus smagu :)

Madrid - Lima - Iquitos 2010.02.09 - 2010.02.11

Pagaliau sulaukeme checkin'o i Sao paulo, Brazilija, is kurio turetume skristi i Lima.

Stai cia prasidejo pirmieji musu nesklandumai priverte mus truputi pasijaudinti ir galvoti kaip reikes suktis is situacijos.

Mes nusipirkome bilietus is Madrido i Lima (per Brazilija) vasario 9 o skrydis atgal yra liepos 19 is Buenos Airiu i Paryziu,

tad mums chekininantis mus aptarnaves vyriskis mums pradejo kartoti, kad mes negalime ten vaziutoi nes Pietu Amerikoje

galime buti tik 3 menesius. Nepadejo nei aiskinimai kad kiekvienoje is saliu mes galime praleisti po tris menesius nei tai jog zinojom kad kai kurie lietuviai buvo praleide visus metus Pietu Amerikoje.

Jo pagrindinis argumentas buvo tai jog mes neturime bilietu skraidyti tarp Pietu Amerikos saliu.

Po kiek laiko mums besiaiskinant ka cia toliau daryti, jis nubego pasiteirauti mus skraidinancios aviakompanijos atstovu kaip yra is tikruju. Buvo paaiskinta, kad jei

Pietu Amerikoje busime ilgiau nei tris menesius turime sumoketi 20 USD kai busime Peru ir prasitesti viza dar

3 menesiams. Tad visos bedos dingo, nors praleidome gal koki 40 minuciu priduodami savo bagaza.

Atskridome i Peru, Lima.

Pirmas nezmoniskas karstis - 24 laipsniai tebuvo, taciau dregnumas labai didelis tad is karto jauciames lyg pateke i pirti.

Pirmas atsitiktinumas nekainaves mums bagazo: - priduodami bagaza Madride mums pasake kad ji atsiimsime Iquitos mieste, i kuri skrisime is Limos. taciau

issilaipinant Limoje sumasteme kad del viso pikto pasitikrinkime ar bagazas nebus iskrautas jau Limoje. Nuejome - ir radome :) svarstome kur jis butu dabar jei nebutume tenais atsidure..

Issilaipinus Limoje ir isejus i pagrindine sale pristojo bageles zmoniu siulanciu hotelius, taksi paslaugas ir visokius kitokius gerus ir nelabai dalykus.

Pasiteiravome informacijoje kaip griausia vykti iki miesto centro, pasirinkome Green taxi ir isvaziavome i Lima. Pirmi kilometrai priverte susimastyti kur mes cia patekome ir jeigu net Limoje taip yra, tai kaip yra Afrikoje.

Lusnynu rajonai atrode siaubingai, ir is tebevykstanciu statybu matosi kad tie lusnynu rajonai toliau sekmingai plesis. Taksistas prigrasino jokiu budu nevaikscioti po panasius rajonus ir netgi is centro iki papludimio

turime vaziuoti taksi nes kitu atveju galim netekti visko ka turime.

Pasivaiksciojom po Limos centra kuris atrodo gana saugus del begales stovinciu policinku (nors ir maigancius savo mobiliakus:). Nuejome i centrine katedra ir nusileide i jos pozymius paziurejome kaukoliu, kaulu, pasiklauseme gido pasakojimo apie katedra ir suliniu paskirti baznycios pozemiuose.

Pavalgeme savo pirmus pietus Peru - dienos pietus kainavo ~ 2 usd - tokiu kainu tikejomes ir ateity taciau gerokai nusivyleme kad maisto kainos kai kur net desnes nei Lietuvoje.

Veliau nuvykome iki Ramiojo vandenyno pakrantes ir pamateme begales banglentes bandanciu vaikinu.. Bangos atrode ispudingai dideles ir savo akimis pamateme kodel Lima yra vadinama banglentininku rojumi.

Parejome iki centrinio parko pamatydami didesne dali prabangaus Milafrole rajono, pamateme kelis kartus didesnes maisto kainas nei Limos centre, pavakarieniavome ir isvykome vakaroti i Limos oro uosta, nes skrydis i Iquitos - miesta Peru dziunglese - 4.50 ryto. Idomu tai, jog visi skrydziai i Iquitos vyskta arba anskti ryte arba velai vakare, nes Iquitos oro uostas buna uzdarytas nuo 7 ryto iki 18 h vakaro del to jog migruojantys pauksciai dienos metu gali sukelti nemazu problemu besileidziantiems lektuvams.

Vargais negalais sulauke lektuvo pasiguodeme vienas kitam jog tokiu baisiu bemiegiu naktu nenoretume daugiau tureti visos keliones metu. Nuo antradienio ryto iki ketvirtadienio ryto miegojome tik po kelias valandas ir tai tik lektuve..

Atskride i Iquitos ir su mototaxi atvyke i viesbuti greitai apsisprendeme kad cia vietoj vienos dienos apsistosime dvi ir pirmos dienos pirma puse praleidoma saldziai miegodami.

Atsikelus ~ 35 laipsniu karstis zudo is karto. Nuejome i turizmo informacija pasidometi ka galima nuveikti per pusantros dienos ir kaip nuvykti laivu iki Leticios. Paklause patarimu nuvaziavome i vietini zoologijos soda kuriame pamateme juru karves (Manatee)- gyvunus kuriu nebuvau mates savo gyvenime ir kuris pasakojama gali per diena suvalgyti 100 kg vandens augalu.

vakare grizome i miesto centra, nusipirkome bileitus i Kolumbija pavalgeme vakariene ir griztame ilsetis.. Anksti ryte reikia keltis i vietiniu zmoniu gyvenanciu dziunglese turgeli..

Direction - South America

Pries vaziuojant i kelione skaitinejau labai daug kelioniu blogu, kasdien sekiau buvusiu kolegu is Finastos (Rycio, Kotrynos, Gintuko) ispudzius kelionese ir galvojau visalaik ar man reikia rasyti toki bloga savo kelioneje ar ne. Buvau nusprendes kad nerasysiu, nes visalaik galvodavau kad esu labai prastas rasytojas ir truputi tinginys :) Paskutinemis dienomis Vilniuje draugai irgi ragino rasyti tad sekmadieni bevaiksciodamas po Vilniu apsigalvojau - rasysiu. Priezasciu daug, bet pagrindine - jums bus idomiau ir pats geriau viska atsiminsiu grizes, vaikams galesiu parodyti senatveje :)

Pries keliaujant susilaukiau labai daug pasipriesinimo is vyresnio amziaus giminaiciu ir tevu draugu: kodel, kam, baisu, pagrobs, is kieno pinigu vaziuoji, kur gyvensi..

Kad vaziuosiu nusprendziau jau labai senai. Keliauti man visada patiko, o kad kazkada vaziuosiu i didesne kelione sugalvojau pries tris su puse metu. Tuo metu mokiausi Suomijoje ir isgirdau apie Round The World Ticket. Pasidomejau, pasiskaitinejau, sakau - grizes i Lietuva padirbsiu, uzsidirbsiu, ir vaziuosiu. Pradejau dirbti, darbas labai patiko, akcijos kilo, pasaulis atrode rozemis klotas ir kazkaip pradejau pastebeti kad kuo toliau tuo sunkiau i tokia didele kelione issiruosti.

Bet gerai kad atejo krize :) ir viskas apsiverte aukstyn kojomis. Darbas pasidare rutiniskas, akcijos krito, Rytis su Kotryna isejo is darbo ir isvaziavo i Azija pusmeciui ir as su baltu pavydu sekdamas ju bloga sakau - reikia vaziuoti. Jei ne dabar - tai niekada.

Isejau is darbo rugsejo menesi ir isvaziavau i Paryziu pas Marion. Ji pradejo dirbti, galvojau as toliau tesiu savo pokerio karjera, ir metu begyje kur nors isvyksime. Taciau situacija pasikeite daug greiciau - po to, kai Marion neteko darbo. Pasnekejom ka galim toliau veikti, ka daryti - ir nusprendem kad dabar - tinkamiausias metas keliauti. Apie tokia didele kelione visada snekedavome, sakydavome reikia keliauti dabar kol nera vaiku, namu, paskolu :) nes po to busim priristi ir laisvo katino gyvenimas bus baigtas. Tad taip ir issivyste tokia kelione.

Kodel Pietu Amerika? Todel kad ten yra Machu Picchu :) Masteme apie savanoriavima Nepale, Marion norejo i Azija, taciau galiausiai sutareme del Pietu Amerikos. Machu Picchu visad buvo mano viena is svajoniu, kai kam net buvau sakes, kad vienas mano gyvenimo tiklsu yra nuvykti i Machu Picchu. Tad galiausiai issirinkome Pietu Amerika ir stai mes jau beveik beveik tenais.

Marsruta sudarinejome neypatingai mandrai. Prisimenu pacioje pradzioje kai sugalvojome kad vyksime i Pietu Amerika, sakiau Marion kad galime vykti bet kur, isskyrus Kolumbija. Marion mane atkalbinejo, sake kad ten ypatingai grazi salis, tad pasiskaitinejes internete apie saugumo, grozio, komforto santyki, sutikau vykti i Kolumbija ir dabar manau kad tai bus viena is graziausiu saliu Pietu Amerikoje. Pamatysim nuotraukose:)

Brazilija irgi atkrito, nes neypatingai mane ta salis traukia ypac paziurejus filma City of Gods.

Ilgokai skaitinejau bloga www.crossroad.lt kuri rase porele metus laiko keliavusi po Pietu Amerika, tad menka isivaizdavima apie salis Pietu Amerikoje susidariau. Kadangi mes turime siek tiek maziau nei 6 menesius kelionei, atsirinkome tas kurios mums labiausiai patiko: atskrisime i Lima, Peru, po to kita diena skrisime i Iquitos Peru dziunglese. Is ten laivu plauksime Amazones upe iki Leticia miesto kuris yra ant Brazilijos, Kolumbijos ir Peru sienos. Praleisime tenais viena kita dienele, pamaitinsime maliarinius uodus, paziuresime krokodilu ir roziniu delfinu, pazvejosime piraniju ir keliausime i Bogota, Kolumbija. O is ten specifinio plano neturime, tik zinome kad vyksime Lonely Planet rekomenduotu marsrutu i Kolumbijos virsu iki Kartagenos. Aplankysime Prarastaji miesta dziunglese, pasimokysime kaituoti, gal kur pakeliui isbandysime raftinga, snorklinga, ir visus kitus malonumus, ir leisimes zemyn link Ekvadoro pakeliui aplankydami kavos plantacijas ir kitas Kolumbijos grozybes.

Ekvadore Marion apie pora savaiciu savanoriaus Ecoturizmo sodyboje. Tuo metu as tikriausiai grisiu prie savo pagrindinio darbo - pokerio ir jei pora savaiciu bus sekmingos, vyksime i Galapagu salas, kurios yra ypatingai brangios (~1000 usd / zmogu / savaite). Palinkekit man sekmes:)

Is Ekvadoro grisime i Peru, vyksime i Machu Picchu, kuris tikiuosi jau bus atidarytas ir kuriame tikiuosi nebus ypatingai dideliu zmoniu spusciu, Taip pat norime pamatyti Nasca linijas, isbandyti surfinima, skanu Peru maista ir po to turetume leistis i Bolivija. Apie Bolivija dar nesam per daug apsiskaite, tik zinau kad norime nuvykti i druskos dykuma bei pamatyti Tikikakos ezera. Ir greiciausiai aplankysime Bolivijos dziungles, nes jos daug pigesnes nei dziungles Peru ar Kolumbijoje. Is Bolivijos leisimes i Chile. Chileje irgi neturime detalaus marsruto, tik zinome kad greiciausiai vyksime i Rapa Nui - Velyku salas. Apziuresime geizerius ir jei pavyks Marion ikalbeti - vyksime pasnowboardinti birzelio menesi.

Likus porai savaiciu iki skrydzio atgal (skrisime liepos 19 diena), patrauksime per Argentina link Buenos Airiu.

Kolumbijoje planuojame praleisti apie 1,5 menesio, Ekvadore apie 3 savaites, Peru, Chile, ir Bolivija - apytiksliai menuo kiekvienoje, ir likes laikas kelionei link oro uosto per Argentina.

Preliminarus keliones biudzetas yra apie 100 LTL dienai - mazdaug 20k LTL visai kelionei. Apie 20 % biudzeto isleidome bilietams, skiepams, draudimas, trukstamiems drabuziams ir keliones inventoriui. Jau matau kad reikes gana neblogai pasispausti tam kad tilptume i keliones biudzeta. O jei netilpsime, pokeris mus isgelbes :)

Taigi ko mes ten vaziuojame? Tikriausiai kaip ir visi zmones - norime pazinti nematytas salis, pazinti ju kultura, taciau svarbiausia tikriausiai yra pazinti vienas kita.

Stengsimes aprasyti kasdienius ispudzius ir nuotykius, idesime nuotraukas i Facebook'a ir sita bloga, jei kas esat keliave po sitas salis - pasidalinkite savo ispudziais komentaruose ar emailu.

Na kol kas tiek, kaip pirmas irasas gavosi gana ilgokas, tikiuos kiti bus trumpesni.

Linkejimai is Madrido

Aurimas