2010 m. vasario 14 d., sekmadienis

Madrid - Lima - Iquitos 2010.02.09 - 2010.02.11


Pagaliau sulaukeme checkin'o i Sao paulo, Brazilija, is kurio turetume skristi i Lima.
Stai cia prasidejo pirmieji musu nesklandumai priverte mus truputi pasijaudinti ir galvoti kaip reikes suktis is situacijos.
Mes nusipirkome bilietus is Madrido i Lima (per Brazilija) vasario 9 o skrydis atgal yra liepos 19 is Buenos Airiu i Paryziu,
tad mums chekininantis mus aptarnaves vyriskis mums pradejo kartoti, kad mes negalime ten vaziutoi nes Pietu Amerikoje
galime buti tik 3 menesius. Nepadejo nei aiskinimai kad kiekvienoje is saliu mes galime praleisti po tris menesius nei tai jog zinojom kad kai kurie lietuviai buvo praleide visus metus Pietu Amerikoje.
Jo pagrindinis argumentas buvo tai jog mes neturime bilietu skraidyti tarp Pietu Amerikos saliu.
Po kiek laiko mums besiaiskinant ka cia toliau daryti, jis nubego pasiteirauti mus skraidinancios aviakompanijos atstovu kaip yra is tikruju. Buvo paaiskinta, kad jei
Pietu Amerikoje busime ilgiau nei tris menesius turime sumoketi 20 USD kai busime Peru ir prasitesti viza dar
3 menesiams. Tad visos bedos dingo, nors praleidome gal koki 40 minuciu priduodami savo bagaza.

Atskridome i Peru, Lima.
Pirmas nezmoniskas karstis - 24 laipsniai tebuvo, taciau dregnumas labai didelis tad is karto jauciames lyg pateke i pirti.
Pirmas atsitiktinumas nekainaves mums bagazo: - priduodami bagaza Madride mums pasake kad ji atsiimsime Iquitos mieste, i kuri skrisime is Limos. taciau
issilaipinant Limoje sumasteme kad del viso pikto pasitikrinkime ar bagazas nebus iskrautas jau Limoje. Nuejome - ir radome :) svarstome kur jis butu dabar jei nebutume tenais atsidure..

Issilaipinus Limoje ir isejus i pagrindine sale pristojo bageles zmoniu siulanciu hotelius, taksi paslaugas ir visokius kitokius gerus ir nelabai dalykus.
Pasiteiravome informacijoje kaip griausia vykti iki miesto centro, pasirinkome Green taxi ir isvaziavome i Lima. Pirmi kilometrai priverte susimastyti kur mes cia patekome ir jeigu net Limoje taip yra, tai kaip yra Afrikoje.
Lusnynu rajonai atrode siaubingai, ir is tebevykstanciu statybu matosi kad tie lusnynu rajonai toliau sekmingai plesis. Taksistas prigrasino jokiu budu nevaikscioti po panasius rajonus ir netgi is centro iki papludimio
turime vaziuoti taksi nes kitu atveju galim netekti visko ka turime.
Pasivaiksciojom po Limos centra kuris atrodo gana saugus del begales stovinciu policinku (nors ir maigancius savo mobiliakus:). Nuejome i centrine katedra ir nusileide i jos pozymius paziurejome kaukoliu, kaulu, pasiklauseme gido pasakojimo apie katedra ir suliniu paskirti baznycios pozemiuose.
Pavalgeme savo pirmus pietus Peru - dienos pietus kainavo ~ 2 usd - tokiu kainu tikejomes ir ateity taciau gerokai nusivyleme kad maisto kainos kai kur net desnes nei Lietuvoje.

Veliau nuvykome iki Ramiojo vandenyno pakrantes ir pamateme begales banglentes bandanciu vaikinu.. Bangos atrode ispudingai dideles ir savo akimis pamateme kodel Lima yra vadinama banglentininku rojumi.
Parejome iki centrinio parko pamatydami didesne dali prabangaus Milafrole rajono, pamateme kelis kartus didesnes maisto kainas nei Limos centre, pavakarieniavome ir isvykome vakaroti i Limos oro uosta, nes skrydis i Iquitos - miesta Peru dziunglese - 4.50 ryto. Idomu tai, jog visi skrydziai i Iquitos vyskta arba anskti ryte arba velai vakare, nes Iquitos oro uostas buna uzdarytas nuo 7 ryto iki 18 h vakaro del to jog migruojantys pauksciai dienos metu gali sukelti nemazu problemu besileidziantiems lektuvams.
Vargais negalais sulauke lektuvo pasiguodeme vienas kitam jog tokiu baisiu bemiegiu naktu nenoretume daugiau tureti visos keliones metu. Nuo antradienio ryto iki ketvirtadienio ryto miegojome tik po kelias valandas ir tai tik lektuve..

Atskride i Iquitos ir su mototaxi atvyke i viesbuti greitai apsisprendeme kad cia vietoj vienos dienos apsistosime dvi ir pirmos dienos pirma puse praleidoma saldziai miegodami.
Atsikelus ~ 35 laipsniu karstis zudo is karto. Nuejome i turizmo informacija pasidometi ka galima nuveikti per pusantros dienos ir kaip nuvykti laivu iki Leticios. Paklause patarimu nuvaziavome i vietini zoologijos soda kuriame pamateme juru karves (Manatee)- gyvunus kuriu nebuvau mates savo gyvenime ir kuris pasakojama gali per diena suvalgyti 100 kg vandens augalu.

vakare grizome i miesto centra, nusipirkome bileitus i Kolumbija pavalgeme vakariene ir griztame ilsetis.. Anksti ryte reikia keltis i vietiniu zmoniu gyvenanciu dziunglese turgeli..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą