Ryte atsikele Leticijoje susipakavome daiktus, atsisveikinome su Manahutu Jungle hostelio savininku, ir patraukeme su visa manta pusryciauti. Lektuvas 14,15, tad laiko turime marias.
Nuo viesbucio iki oro uosto yra apie 3,5 km, tad buvome pasiryze nukeliauti pesciomis, pries tai dar sustoje papusryciauti. Nueje maziau nei kilometra sustojome, isgereme kavos, suvalgeme kiausiniene ir nusprendeme kad truputi per karsta ir per sunku eiti toki atstuma su tokia manta - pas mane didzioji kuprine ~ 15 kg, mazoji - beveik 8. Pas Marion - didzioji - apie 12, mazoji apie 4. Tad sustabdeme trirati taksi, suderejome del kainos (2 usd) ir gana ankstokai nukeliavome i oro uosta.
Be jokiu nuotykiu ir ypatybiu truputi pavelave atskridome i Bogota. Bogotoje is karto nustebino gana saltas oras - Leticijoje buvome priprate prie 35 laipsniu karscio, tad Bogotoje vilkint tik maikutes ir sortukus 15 silumos atrode kaip ziema.
Bogotos oro uoste mus pasitiko Marion pazystamas 55 metu Pedro. Papasakojome kad miegosime pas Couchsurfer'i Edwin'a, jis butinai norejo suzinoti kur jis gyvena, kaip atrodo ir panasiai. Susiskambinome su Edwinu kai jau buvome miesto centre kur jis skelbesi gyvenas.. Taciau pasirodo jis gyveno visai kitoje Bogotos dalyje, kuri anot Pedro yra visiskai nesaugi. Tad jis pasisiule mus apgyventinti pas save. Mes aisku ilgai nedvejoje sutikome :)
Gailetis nebuvo ko - atskiras kambarys su atskira lova ir vonia, nuvezimas ir parvezimas iki miesto centro kiekviena diena, pora vakarieniu restorane tikrai nepasirode kaip trukumas :)
Parekomendavo ka turetume pamatyti mieste per pora dienu, pasnekejome apie Marion giminaicius, kuriuos jis buvo mates tik pries kelis metus, ir isvaziavome i miesto centra pavalgyti blyneliu. Crapes and Wafles brand'as Columbijoje gana populiarus, nes gamina tikrai ypatingus blynelius - Gusto blyninei tikrai yra kur pasistiebti :) Po kiek laiko Lonely Planet gide perskaiciau, kad jie idarbina tik vienisas motinas, tad susimasciau, kaip Lietuvoje butu priimtas toks restoranas, kuris ne tik kad gamina ypatingai skanu maista, bet ir atlieka grazia socialine funkcija.
Prie stalo Pedro mums papasakojo apie pradzioje gana komplikuotai atrodancia gatviu zymejimo sistema, bet prie kurios priprates kitokiu nebenori naudoti :)
Tad apie gatves trumpai parasysiu tiek - kas yra buve USA, matete, jog ten gatves pavadinimas miesto pradzioje yra 1 street, ir toliau vaziuojant gatves pavadinimai dideja. Tad jei esi ant 8 gatves, ir tau reikia nukeliauti iki 15, mazdaug isivaizduoji kur randiesi ir kiek laiko reikes iki reikiamos vietos keliauti. Kiek pametu statmenos sunumeruotoms gatves turedavo pavadinimus, bet susiorientuoti budavo gana lengva.
Kolumbijoje panasi sistema, tik tiek kad visos gatves yra sudarytos is skaiciu. Gatves einancios is Siaures i Pietus vadinasi Carreras, is Rytu i Vakarus - calles. Tad adresas susidaro is skaiciu sekos, pvz: Cl 23 No 5-43, kas reiskia, kad adresas yra 23 Calle gatveje, 43 metrai nuo 5 Carrera gatves einant link 6 carrera gatves. Atrodo gana komplikuotai, bet is tikruju yra gana logiska ir lengva bei galetu buti visur naudojama, nes bunant kur nors fabijoniskese surasti staneviciaus 55 yra gana sudetinga..
Kiek girdejau is vietiniu gyventoju, sia sistema i Kolumbija atnese Ispanai, taciau keisicausia tai kad pacioje Ispanijoje tokios sistemos nera.
Vasario 16, antradieni anksti ryte pakilome ir isvykome i vaiku globos centra kuriame dirba Pedro. Nuvykus mus pasitiko tenais dirbancios merginos ir papasakojo apie centro veikla - sukuria veiklos is mokyklos parejusiems vaikams is skurdesniu seimu, arba priima gatves vaikus, kurie arba neturi tevu, arba tevai jais nesirupina..
Is vaiku susilaukeme nemazai klausimu - kokiomis kalbomis kalbame, paprase jomis pakalbeti, papasakoti is kur esame ir ka darome Kolumbijoje. Po to jie mums padainavo, pazaide, ir isleido mus pasigrozeti miestu..
Pirma stotele buvo Monserati baznycia esanti ant vienos is auksciausiu kalvu Bogotoje. Apskritai Bogota yra kalnuotoje vietoveje ir yra viena is auksciausiai virs juros lygio esanciu sostiniu Pietu Amerikoje (2600 m).
Funikulieriumi uzkilus ant kalvos, atsivere labai grazus visos Bogotos vaizdas. Paciu tolimiausiu krasteliu nesimate, nes del didelio miesto (8 mln gyventoju) dideliu transporto kamsciu buvo gana nemazas smogas, taciau bendras vaizdas buvo labai geras. Gaila kad isvaziavome su tusciomis fotokameros baterijomis tad nuotrauku Facebook'e is sitos dienos nera..
Nusileidus nuo kalno, nuejome iki informacijos centro, paklausinejome ka galime pamatyti Bogotoje per pora dienu, isklauseme keisto anglisko akcenta turejusia moteriske ir isvykome jos ir Lonely planet rekomenduotais marsrutais.
Pirmiausia nuejome iki Bolivaro aikstes, aplink kuria yra katedra, prezidento rumai, miesto merija ir auksciausiasis teismas. Veliau pasukome i La Candalera rajona, kuriame gausu ispanu laiku gyvenamuju namu, gatveliu, baznyciu.
Po pietu nuejome iki planetariumo, pasisvaiksciojome apie parkus salia jo, apziurejome aplinkinius rajonus. Apie 17 h susitikome su vienu vaikinu Luis, kuris vienerius metus gyveno Prancuzijoje pas Marion teta.
Jis pakviete mus nuvykti i Meksikieciu restorana esanti prabangiame Zona Rosa rajone, kuriame gausu prekybos centru, restoranu, kaviniu, klubu..
Restorane pavalgeme meksikietisku tortiliju, isgereme sulciu ir grizome namo.
Kita diena nuvykome i aukso muzieju kuriame gausu aukso dirbiniu is ivairiu kapaviciu is ivairiu Kolumbijos regionu. Veliau grizome atgal i Bolivaro aikste, tik si karta su foto kamera :) Po kiek laiko pasivaikscioje aplink, patraukeme link Nacionalinio Kolumbijos universiteto esancio dideliame parke. Parkas pasirode gana grazus, taciau universiteto pastatai atrode gana skurdokai bei apipaisyti neskoningu (mano nuomone) grafiti piesiniu.. Idomu tai, kad aplink universiteta ivairiose vietose isikures lyg mini turgelis, kuriame patys studentai pardavineja Coca cola, apyrankes, saldainius, leidzia pakalbeti mobiliu telefonu ar uzsiima dar kokiu nors mini verslu.
Beje, mobiliaku nuomos verslas atrodo gana idomus. Kaip suprantu dauguma zmoniu neturi telefonu Kolumbijoje, tad gali prieiti prie sia paslauga siulanciu pilieciu, susiskambinti su draugu, sumoketi uz prakalbeti laika ir toliau dziaugtis gyvenimu :). Kazkas panaus i pas mus veikusias bet neprigijusias telefonu budeles, isskirus tai jog kalbi mobiliu telefonu ir sumoki uz prakalbeta laika. Kiek pastebejau, visoje Kolumbijoje tai yra gana populiaru, taciau lietuvoje tikriausiai neprigytu, nes kiekvienas pilietus turi bent po 2 mobiliakus :).
Vakare Pedro mus pasikviete i kita restorana, esanti ant vienos is Bogotos kalnu, nuo kurio atsiveria nuostabus naktines Bogotos vaizdas. Su mumis taip pat vakarieniavo Pedro dukra ir jos vyras. Kadangi jie kalbejo angliskai, tai issiaiskinau visus man idomius dalykus apie Kolumbija, apie Pietu Amerika, ir graziai atsisveikine susitareme kad dar susitiksime Bogotoje nes cia pamateme tik maza jos dalele.
Bendrai, Bogota atrodo ypatinga modernus ir grazus miestas, aplink kalnai, parkai, svarios gatves. Su Lima nelyginama :)
Taip pat atrodo gana nebrangus. Be to, Bogotoje pastebejau daug geru ir graziu dalyku, ir kurie, jei butu Lietuvoje, musu gyvenima pagerintu ir pagrazintu. Bet apie tai atskiras rasinys kai turesiu pakankamai medziagos jam:)
Ryte lauke ankstyvas autobusas i Villa de Leyva, tad diena baigesi 21 h.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą