Banos 2010.04.24 2010.04.27

Banos Ekvadore garseja kaip turistinis miestelis, kuriame yra labai daug karstuju versmiu ir naturaliu baseinu, esanciu salia ju. Kai atvykome, is karto pradejome stebetis kad kas antras namas siame miestelyje yra viesbutis. Bet kai atejome i miesto centra, nebelabai tai stebino, nes tiek uzsienieciu turbut dar nebuvome mate visos keliones metu.

Bet tai tikriausiai del to, kad Banos ne tik turi karstasias versmes, bet yra ypatingai grazioje vietoje - salia vieno aktyviausio vulkano pasaulyje - Tungurahua. 1999 metais del sio vulkano issiverzimo buvo evakuotas visas Banos miestelis, o paskutinis didesnis issiverzimas buvo 2008 metais. Siu metu vasario gale turistai galejo stebeti nedideli jo issiverzima, bet pastaruoju metu jis buvo labai ramus. O be to, oras buvo gana apsiniaukes, tad mes net nepamateme jo virsunes :(

Taciau ir be sio vulkano siame mieste yra pilna uzsiemimu turistams. Pirmas dalyka kuri isbandeme - tai keturraciai moticiklai. Kadangi as beveik nebuvau su jais vaziaves, tai pasirode gana idomu. Tik gaila kad jie buvo gana silpnoki, ir kelias kuriuo vaziavome buvo asfaltuotas. Bet siaip tai idomi pramoga, tik kita karta reikes vaziuoti su galingesniu aparatu :)

Beje, vakarieniaudami restorane vel sutikome ta pati ispana, kuri buvome sutike Kolumbijos karibu juroje, ir kuri sutikome prie Quilotoa. Visi keliauja tais paciais marsrutais :)

Sekancia diena issinuomavome dvirati, ir patraukeme nuostabiu keliuku link Puyo - mazdaug 60 km ilgio kelias nuokalne. Pakeliui buvo galima pamatyti gal 15 skirtingu kriokliu, hidroelektrine, ir siaip graziu kalnuotu vietoviu salia dideles upes. Pradejus vaziuoti, pradejo lyti, tad abu patapome gana slapi, ir nuvaziave mazdaug 30 km iki Rio negro, susistabdeme autobusa kuris parveze mus atgalios..

Grize dar issinuomavome maza sunkvezimi kuris nuveze mazdaug 15 km aukstyn link Tungurahua ugnikalnio, ir veliau dviraciais pasileidome zemyn. Kadangi kelias buvo gana status, tai vietomis isvystydavome gal koki 40-50 km per valanda greiti - ziauriai smagu :) Bolivijoje isbandysime DEATH ROAD (mirties kelia), kuris yra dar statesnis ir greitesnis. Tikimes iveikti sekmingai :)

Kita diena, norejome iseiti i poros valandu zygi kalnu keliukais, taciau buvome labai aptinge, tad nuejome tik iki karstuju baseinu ir praleide pora valandu tenais nusprendeme pasidaryti didele svente savo pilvukams - nuejome i sveicariska restorana, kuriame as senokai buvau nusiziurejes didziuli steika, o Marion norejo prisiminti surio fondue skoni. Buvo skanu, taciau neprilygo fillet mignon kuri valgeme Tagangoje, Casa de Fillipe restorane...

Beje, kazkur Banos miestelyje praradau savo graziaja Sombrero skrybelaite, su kuria keliavau po visa Ekvadora :(

Is Banos patraukeme link graziojo Cuencos miesto, kuris sakoma yra antras graziausias miestas Ekvadore po Quito. Is Banos iki Cuencos yra mazdaug 8 valandu kelias autobusu, tad nusprendeme kad pakeliui sustosime poroje vietu, kad nereiketu daug laiko praleisti autobuse. Tad pirma stotele buvo Salinas kaimelis, kuris isikures salia auksciausio Ekvadoro ugnikalnio Chimborazo. Deja, abi diena tenais labai lijo, tad ugnikalnio ir vel nemateme, taciau aplankeme miestelyje esancius fabrikelius - surio, sokolado, bei futbolo kamuoliu. Ir zmones nepasirode labai draugiski siame miestelyje, tad antra diena praleide pusantros valandos patraukeme link kito miestelio - Alausi, is kurio tikejomes pabandyti vietini traukinuka, kuris vaziuoja kalnu keliukais, ir kuriuo galima vaziuoti ant traukinio stogo. Taciau atvaziave suzinojome, kad traukinukas siuo metu nevaziuoja, o be to, ant stogo vaziuoti negalima, nes pries pora menesiu vienas turistas uzkliuvo uz kazkokio laido ar troso ir buvo rimtai suzalotas..

Taciau miestelis tikrai labai grazus, ir isikures grazioje vietoveje, tad vizitu cia nenusivyleme. O be to, ir Cuenca nuo cia - tik 4 h keliones, tad kitos dienos ryta pasizvalge po miesteli patraukeme link Cuencos - kolonijinio stiliaus miesto kuris itrauktas i Unesco paveldo sarasa. Cia planuojame praleisti pora trejeta dienu, veliau - aplankysime dar viena miesteli Vilcabamba, ir patrauksime link Peru - tad cia, Ekvadore, beturime tik kokias 5-6 dienas..

Quilotoa kilpa 2010.04.19 2010.04.23

Atvykome i Latakunga miesteli - esanti mazdaug pora valandu kelio nuo sostines. Cia planavome praleisti tik nakti, ir kita diena vykti i Quilotoa kilpa - kelis nedidelius kaimelius esancius aplink Quilotoa vulkana.

Pirmaja diena atvykome i Quilotoa kaimeli - nedidele mazdaug 200 gyventoju gyvenviete esancia ant pacio kraterio krasto. Vulkanas pskutini karta buvo issiverzes daugiau nei pries 200 metu, ir siuo metu nebera aktyvus, tad visai nepavojingas. Uztat - ypatingai grazus, nes savo krateryje turi zalios spalvos ezera.

Antra dienos puse praleidome nusileisdami iki pat ezero, pasimegave vaizdais ir grizdami atgal. Beje, keista, taciau tame mazame kaimelyje sutikome ispana, kuri buvome sutike daugiau nei pries menesi San Bernardo salose Kolumbijos Siaurteje, ir su kuriuo kartu vaziavome is tenais i Medelline miesta.

Beje, kaimelyje radome viena pigiausiu nakvyniu visos keliones metu - 8 usd zmogui su vakariene ir pusryciais. Aisku is pradziu mazdaug 13 metu vaikinukas norejo daugiau, bet mums truputi pasispardzius, kaina nuderejome. Beje, is pradziu trupti stebejomes, kodel visus "verslo" reikalus tvarko jis, o ne jo mama, kuri buvo salia, taciau veliau susiprotejome, kad ji kalba tik vietine Qichua kalba..

Viesbutelis buvo ypatingai saltas, nes kaimelis yra mazdaug 4200 metru aukstyje virs juros, tad stebetis nelabai turetume. Gerai kad turejome sesias antklodes, tad nakti labai nesusaleme.

Vakarieniaudami susipazinome su lenku pora, kuri planuoja keliauti po visa pasauli daugiau nei metus. Pietu amerikoje praleido mazdaug 2 menesius, planuoja praleisti dar pora, ir veliau vyks i australija, zelandija, bei azija.. Nemaza kelione :)

Su jais praleidome ir kelias kitas dienas, nes keliavome tuo paciu marsrutu.

Kitos dienos ankstyva ryta papusryciave pradejome 5 valandu zygi aplink vulkana. Rytas buvo labai giedras, tad galejome matyti visas aplinkines kalvas, tame tarpe ir legendini Cotapaxi ugnikalni. Pradzioje zygio truputi paklydome, ir nusileidome iki pat ezero, bet pastebeje nedideli takeli i virsu, pakilome ant ugnikalnio virsaus. Zygyje praleidome 5 valandas, pamateme ypatngai graziu vaizdu, lamu, asilu (gyvunu :), vietiniu vaiku skubanciu i mokykla. Sutikome ir kelias vietines moteris su buriu vaiku, vilkincias tradicinius drabuzius.. Paklause, ar galime jas nufotografuoti, gavome gana tipiska atsakyma: Ne, nebent sumokesite pinigu.. Nieko, rasime kurios nores fotografuotis ir be pinigu..

Nors keliavome tik 5 h, jautemes ganetinai pavarge nes zygiavome daugiau nei 4 km aukstyje.

Veliau nuejome prie kelio, kur turejo vaziuoti autobusas i kita miesteli - Chugchilan.

Ten vel sutikome tuos pacius lenkus, ir pabendrave sulaukeme savo autobuso. Vienos valandos kelione i ta miesteli buvo pati baisiausia kokia turejau per visa kelione, o gal net ir visa gyvenima. Kelias siaurais keliukais salia staciu skardziu buvo tikrai sokiruojantis. Pora kartu jau atrode, kad tikrai nuo ju nukrisime, bet laimingai pasiekeme tiksla..

Atvykome i CHugchilan miesteli, kuris buvo dar mazesnis nei kad Quilotoa, bet siek tiek grazesnis, ir su geresniais viesbuciais. Praleide likusia dienos dali tinginiaudami, nusprendeme kad sekancios dienos ryte vaziuosime iki Saquisili miesteli garsejanti savo turgumi.

Atsikele 2.30 valanda nakties, patraukem link 3 valanda isvaziuojancio autobuso. 4 valandas praleide autobuse, atsiradome didziuliame turguje. Dalis jo pardavinejo ivairiausius gyvunus (lamas, avis, jaucius, kiaules, arklius, etc.). Kita dalis pardavinejo vaisius, darzoves, drabuzius, odos gamianius ir visokius kitokius dalykus. Idomiausia tikriausiai buvo stebeti vietinius zmogelius devincius tradicinius drabuzius. Praleide apie 4 valandas turguje, vel patraukeme atgalios link Chugchilan. Prie vakarienes stalo susipazinome su svedu pora kuri keliavo po pietu amerika 7 menesius, papasakojo, kad graziasuai salis - Bolivija, tad nekantriai lauksime keliones tenais.

Kitos dienos ryta issinuomavome arklius ir patraukeme i kalnuose esanti surio fabrika. Kelione buvo gana idomi, nes jodinejome graziomis vietovemis, taciau buvau truputi nusivyles savo arkliu, nes jis visiskai manes naklause, ir jojo i pireki tik tada kai arklio savininkas jam uzmodavo su bizunu per uzpakali :)

Nuvyke i surio fabrika pamateme kaip gaminamas mozzarela ir dar kazkoks kitoks suris, paragavome jo ir patraukeme atgalios, nes lauke ilgas 5-6 valandu zygis i sekanti miestuka.

Grize susipakavome daiktus ir patraukeme kalnu keliukais link Isinlivi miestelio. Zygis kanjonais, salia dideles upes buvo labai grazus, bet paskutinis zygio trecdalis buvo labai varginantis. Tuo labiau kad paskutineje dalyje truputi nukrypome nuo kurso ir uztrukome siek tiek ilgiau.

Po 5.5 valandu pasiekeme savo keliones tiksla ir sustojome salia vienintelio miestelio hotelio, kuris priklauso Olandijos porelei. Jame sutike svedu pora, suzinojome kad viesbutis 8 vietu kambaryje kainuoja 19 usd zmogui. Truputi zagteleje is nuostabos sakeme kad tai svelniai tariant per daug pietu amerikos kainomis isejome pasizvalgyti po maza miestuka. Sutikome viena vyruka, kurio paklausme kur galime pigiai pernakvoti. Jis mums parode kita jauna vyruka kuris mus nuvede i savo jaukius namus, ir kuriame jo zmona mus apnakvindino uz 10 usd su vakariene ir pusryciais. Reikia juk kazkaip suktis :)

Prie vakarienes truputi pabendravome apie Isinvili, paklausme koks geriausias budas grizti i Latakunga pasiimti savo kupriniu, suzinojome jog apie 10 valanda ryto yra pieno sunkvezimiukas, kuris per 2h gali nuvezti labai arti Latakungos.

Tad sekancios dienos ryte papusryciave ir atsisveikine, patraukeme link kelio kur turejo vaziuoti tas sunkvezimis..

Eilini karta sutikome tuos pacius svedus, ir palauke apie valandele sulaukeme musu transporto. Vaziavome gana ilgai, ir vietomis buvo ypatingai salta. Gerai kad Saquisili turguje nusipirkau stora megztini - buvo truputi silciau.

Atvyke i Latakunga, nuskubejome pavalgyti ypatingai skaniu pietu pas vietini vyruka, kuris beje sake gyvendamas New York'e turejo drauge is Lietuvos - turbut Lietuves buvo grazios ir pries 20 metu :) Pasieme kuprines patraukeme link autobusu stoties ir uz poros valandu buvome kitoje musus sustojimo vietoje - Banos.

Quito - 2010.04.17 - 2010.04.19

Balandzio 17 Marion patenkinta grizo is dziungliu. Pasakojo kad nieko ypatingo ten nenuveike, nes kai tik atvaziavo, buvo praejes didelis potvynis, tad ji pora savaiciu praleido daugiausia padedama vietos bendruomenei atstatyti buvusia turizmo infrastruktura.

Grizus jai, suplanavome, kad praleisime Quito dar viena diena, ir vyksime zemyn.

Sekmadieni nuvykome iki modernaus funikulieriaus, kuris uzkele mus i 4100 metru auksti, ir is kurio galejome pamatyti visa Quito miesta. Pasirode ganetinai didelis, nors "teturi" 1,7 milijono gyventoju. Gaila kad buvo truputi debesuota, tad negalejome matyti Cotapaxi ugnikalnio esanciu uz keliu desimciu kilometru nuo Quito.

Ant kalno dar isgereme Kokos arbatos, kuri sakoma padeda iveikti aukscio liga, nors as jau buvau siek tiek adaptavesis prie didelio aukscio..

Likusia dienos dali praleidome vaikstinedami po grazuji Quito senamiesti, valgydami pietus ir siaip visokius niekucius :)

Sekancia diena nusprendeme kad reikia judeti toliau - Link Latakungos miesto ir salia jo esancio Quilotoa kilpos.

Valandos kelione link miesto pakrastyje esancios autobuso stoties gavosi ganetinai idomi, turbut pirmas "idomesnis" nutikimas visos keliones metu.

Pries iseinant is viesbucio, mus prigasdino kad butume labai atsargus autobuse, sestume tik i autobuso prieki, ir visalaika ziuretume savo kuprines. Aisku stengemes tai daryti, taciau vietu priekyje nebuvo tad teko sesti i gala.

Bevaziuojant prilipo labai daug zmoniu, ir nors stengemes ziureti savo kuprines labai atidziai, visko suziureti nepavyko. Po kiek laiko ant savo mazos kuprines, kuria laikiau apglebes priekyje saves, pastebejau kad yra uzkabintas kazkieno mobilus telefonas.

Kazkaip pagalvojau kad nemokamas buna tik suris spastuose, nuemiau ji ir padejau ant sedynes. Galvoju - paziuresim kas bus toliau :)

Po kiek laiko telefonas pradejo skambeti, as pora kartu numeciau skambuti, o veliau ir visai isjungiau telefona. Artejant prie autobuso stoties, vairuotojas surinko pinigus is visu keleiviu, ir as jam pabandziau paaiskinti kad radau telefona ir tegul jis ji pasiima. Jis atsisake ir sako - nueikit stotyje i policija ir atiduokite ji tenais. Taciau is niekur nieko prie musu prisistate vyrukas sedejes per dvi sedynes nuo musu ir kazka sumurmejes pasieme telefona, paklause kur vaziuojam (aisku mes jam nesakeme tiesos :)

Palikome jam ta telefona ir nuejome pirktis bilietu mastydami ka visa tai galetu reiksti.. Tik viena racionalesne mintis sove i galva - greiciausiai tai vienas naujesniu budu prikalbinti uzsieniecius ateiti i atokesne vietele atiduoti "pamesta" telefona, ir pasinaudojus ju zioplumu - lengvai atimti visus turimus daiktus.. Ka manote jus? :)

Quito 2010.04.04 - ..........

Atvykome i Quito - Ekvadoro sostine. Tai yra antra auksciausia sostine pasaulyje - 2600 metru virs juros lygio. Del to ir oras tikriausiai gana vesokas cia - diena apie 20 laipsniu, nakti gali buti ir zemiau 10..

Ir labai daznai lyja. Ir labai daug..

Taciau - Ekvadoro senamiestis - ispudingas. Tikriausiai vienas graziausiu pasaulyje. Ne veltui buvo vienas is pirmuju itrauktu i Unesco paveldo sarasa..

Beje, as Quito apsistojau mazdaug porai savaiciu - bandysiu pasimokyti ispanu kalbos, nes pavargau prasyti Marion kad isverstu, ar paklaustu, ar pasakytu, ar dar ka nors padarytu ispaniskai..

O Marion porai savaiciu isvyko i netoli Tenos miesto esancias dziungles, kur mazame kaimelyje mokys vietinius vaikus anglu kalbos.

Beje, ispanu kalba visai man patinka - nemazai zodziu panasiu i anglu, gramatika nera tokia sudetinga (bent jau pradzioj :). Kazkada mokinaus suomiu kalbos, ir praeita rudeni truputi prancuzu - ispanu tikrai lengvesne nei sios dvi :)

Is Quito toliau vyksime pamatyti vulkanu, terminiu baseinu ir leisimes po truputi link Peru.

I Galapagos salas nusprendeme nevykti si karta, nes isleisti 1,5 menesio biudzeta (1500 - 2000 USD) uz 8 dienu kelione tenais pasirode truputi brangoka.. Bet grisime, pazadam :)

Mindo 2010.04.01 - 2010.04.03

Isvykome is Otavalo i Quito - Ekvadoro sostine. Taciau cia uztrukome tik pora valandu kol sulaukeme musu autobusu vezancio i Mindo - mazo miestelio esancio Ekvadoro dziunglese. Mindo garseja kaip pauksciu stebetoju rojaus kampelis, nes jame galima pamatyti daugiausia ivairiu rusiu pauksciu.

Atvyke apsistojome Rubbio Hostelyje, rekomenduotame Lonely Planet.

Pirma diena paskyreme adrenalino gaminimui :) - isbandeme ZIP Lines - leidimasis keliu simtu metru ilgio trosais tarp dvieju kalvu, ir kurie yra keliasdesimt metru aukscio virs zemes.

Kas yra buve Lokes Pedoje Jonavoje, zino apie ka eina kalba ;)

Praleide kelias valandas tenais, isbande Supermeno ir Drugelio (leidimasis trusu zemyn galva) pozas, patenkinti iskeliavome toliau pasivaikscioti po aplinkines vietoves.

Grize sutareme su vietiniu gidu kad ryt noresime eiti stebeti pauksciu. Sekancios diena atsikele apie 5 h ryto (nes tik tokiu metu galima pamatyti daugiausia pauksciu), issiruoseme i ju stebejima. Turiu pripazinti, kad is pradziu buvau gana skeptiskai nusiteikes del sios pramogos, taciau kai keleta kartu pamateme ivairiausiu spalvu pauksciu, arba visiskai zalias papugas, turejau pripazinti kad tai tikrai idomi pramoga.

Praleide kelias valandas juos stebedami, grizome atgalios pamate daugiau nei 15 rusiu skirtingu pauksteliu: rufous motmot, masket trogon, golden headed quetzal, choco toucan, red billed parrot, crested guan, guayaquil woodpecker, red headed barbet, crimson rumped toucanet, golden olive woodpecker, lemon rumped tanager, strong billed woodcreeper, spotted woodcreeper, flame faced tanager, tropical kingbird.

Facebook'e idejau keleta nuotrauku, taciau mano kamera nera tokia gera, tad ju kokybe abejotna.. Taciau visagalis googl'as gali rasti bet ka - paspaude ant nuorodu galit pamatyti kaip jie atrodo.

Sekancia diena isvykome i Quito

2010.03.29 - 2010.04.01 Ipiales, Otavalo

Is Popayan pajudejome link Ekvadoro sienos link. Praleide 8 valandas autobuse atsidureme Ipiales - paskutiniame didedsniame mieste esanciame ant Kolumbijos ir Ekvadoro sienos.

Ryte dar nuskubejome pasiziureti nuostabios baznycios (Santuario de Las Lajas) esancios virs upes ir po poros valandu pajudejome link sienos.

Siek tiek uztruke ant sienos, atvykome i Ekvadora.

Pirmas dalykas kuris is karto nustebino - transporto pigumas. Nuo sienos iki sekancios musu stoteles Otavalo vykome apie 3 h ir uz autobusa sumokejome tik 2.5 usd.

Pirma stotele Ekvadore - Otavalo - miestelis garsejantis didziuliu indenu turgumi.

Atvyke is karto ji pastebejome - prekeiviai pardudoantys hamakus, drabuzius, kilimus, skrybeles (viena net nusipirkau:) , papuosalus, lamos kailius ir visa kita vietiniu zmoniu pagaminta produkcija.

Kai kurios gatves pilnos vaisius, mesa, darzoves parduodanciu zmoniu. Keista tik kad tu pirkeju ne tiek daug :)

Beje, oras Ekvadore kiek vesesnis nei Kolumbijoje, bet tikriausiai del to, kad dauguma miestu yra mazdaug 1 - 2 km aukstyje virs juros lygio.

Praleidome Otavalo tris dienas - viena diena vaiksciodami aplink turgu, bandydami vietini maista (kuris beje pigesnis nei Kolumbijoje), ir siaip stebedami vietinius zmogelius.

Antra diena patraukeme i aplink Otavalo esancias atrakcijas. Aplankeme "Stebuklu medi", nuejome i netoliese esanti Ereliu parka, kur netgi pamateme Andu Kondora - ereli, kurio isskestu sparnu plotis siekia daugiau nei du metrus - atrodo tikrai ispudingai. Beje, Ekvadore ju like tik kiek maziau nei 40..

Kita diena aplankeme aplink esancius kaimelius, pamateme Peguche kriokli. Dar pasivaiksciojome po Otavalo ir nusprendeme kad kita diena vyksime toliau - i Mindo.

Adios Kolumbija..

Jei prasytume Lietuviu parasyti pora zodziu apie Kolumbija, greiciausiai jie butu tokie: kokainas ir zmoniu pagrobimai.

Turiu pripazinti, kad ir as pries kelione siek tiek bijojau vykti i Kolumbija, netgi buvau Marion pasakes, kad vykstam bet kur, isskyrus Kolumbija.

Dar labiau nei as sios salies bijojo mano ir Marion tavai :)

Marion tetis netgi sake kad jos laukia trys galimybes:

- ji bus pagrobta

- jai ides kokaino i kuprine, tad kertant siena ja arestuos ir ji praleis visa gyvenima kalejime

- ja parduos kaip lele

Is dalies tos baimes gal ir pagristos - Kolumbija vis dar yra pirmaujanti valstybe pagal kokaino gamyba. Ir visai neseniai buvo pirma valstybe pasaulyje pagal pagrobimu skaiciu.

Ziniasklaida apie Kolumbija vis rasydavo negatyvius dalykus: kokainas, pagrobimai, FARC, Pablo Escobaro..

Taciau pamirsta dabar pamineti, kad nuo prezidento Uribes atejimo i valdzia, situacija gerokai pasikeite.

Pagrobimu zenkliai sumazejo, kokaino gamyba nebekyla tokiais dideliai tempais kaip kad kilo anksciau. Dauguma teritoriju, kurios buvo valdomos FARC, isvalytos.

Kalbant apie pagrobimus - kodel mane turetu kas nors grobti?

Ar as esu zymus politikas, labai turtingas verslininkas ar kokios dideles imones CEO? Kol kas dar ne :)

Kolumbija yra ispudingai grazi salis, tikriausiai viena graziausiu mano matytu.

Visos keliones metu neturejome visiskai jokiu problemu - zmones yra silti ir paslaugus, maistas yra ganetinai nebrangus ir labai skanus.

Ne veltui nemazai uzsienieciu karta apsilanke sioje salyje, nusprendzia cia pasilikti gyventi..

Kad isitikintumete kokia Kolumbija grazi ir patraukli, paziurekite nuoroda:

http://www.youtube.com/watch?v=qgW8Y7F8DN8

Kaip sakome filmuke - the only risk is wanting to stay..

I want to stay :)

hasta luego