Balandzio 17 Marion patenkinta grizo is dziungliu. Pasakojo kad nieko ypatingo ten nenuveike, nes kai tik atvaziavo, buvo praejes didelis potvynis, tad ji pora savaiciu praleido daugiausia padedama vietos bendruomenei atstatyti buvusia turizmo infrastruktura.
Grizus jai, suplanavome, kad praleisime Quito dar viena diena, ir vyksime zemyn.
Sekmadieni nuvykome iki modernaus funikulieriaus, kuris uzkele mus i 4100 metru auksti, ir is kurio galejome pamatyti visa Quito miesta. Pasirode ganetinai didelis, nors "teturi" 1,7 milijono gyventoju. Gaila kad buvo truputi debesuota, tad negalejome matyti Cotapaxi ugnikalnio esanciu uz keliu desimciu kilometru nuo Quito.
Ant kalno dar isgereme Kokos arbatos, kuri sakoma padeda iveikti aukscio liga, nors as jau buvau siek tiek adaptavesis prie didelio aukscio..
Likusia dienos dali praleidome vaikstinedami po grazuji Quito senamiesti, valgydami pietus ir siaip visokius niekucius :)
Sekancia diena nusprendeme kad reikia judeti toliau - Link Latakungos miesto ir salia jo esancio Quilotoa kilpos.
Valandos kelione link miesto pakrastyje esancios autobuso stoties gavosi ganetinai idomi, turbut pirmas "idomesnis" nutikimas visos keliones metu.
Pries iseinant is viesbucio, mus prigasdino kad butume labai atsargus autobuse, sestume tik i autobuso prieki, ir visalaika ziuretume savo kuprines. Aisku stengemes tai daryti, taciau vietu priekyje nebuvo tad teko sesti i gala.
Bevaziuojant prilipo labai daug zmoniu, ir nors stengemes ziureti savo kuprines labai atidziai, visko suziureti nepavyko. Po kiek laiko ant savo mazos kuprines, kuria laikiau apglebes priekyje saves, pastebejau kad yra uzkabintas kazkieno mobilus telefonas.
Kazkaip pagalvojau kad nemokamas buna tik suris spastuose, nuemiau ji ir padejau ant sedynes. Galvoju - paziuresim kas bus toliau :)
Po kiek laiko telefonas pradejo skambeti, as pora kartu numeciau skambuti, o veliau ir visai isjungiau telefona. Artejant prie autobuso stoties, vairuotojas surinko pinigus is visu keleiviu, ir as jam pabandziau paaiskinti kad radau telefona ir tegul jis ji pasiima. Jis atsisake ir sako - nueikit stotyje i policija ir atiduokite ji tenais. Taciau is niekur nieko prie musu prisistate vyrukas sedejes per dvi sedynes nuo musu ir kazka sumurmejes pasieme telefona, paklause kur vaziuojam (aisku mes jam nesakeme tiesos :)
Palikome jam ta telefona ir nuejome pirktis bilietu mastydami ka visa tai galetu reiksti.. Tik viena racionalesne mintis sove i galva - greiciausiai tai vienas naujesniu budu prikalbinti uzsieniecius ateiti i atokesne vietele atiduoti "pamesta" telefona, ir pasinaudojus ju zioplumu - lengvai atimti visus turimus daiktus.. Ka manote jus? :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą