Atvykome i Latakunga miesteli - esanti mazdaug pora valandu kelio nuo sostines. Cia planavome praleisti tik nakti, ir kita diena vykti i Quilotoa kilpa - kelis nedidelius kaimelius esancius aplink Quilotoa vulkana.
Pirmaja diena atvykome i Quilotoa kaimeli - nedidele mazdaug 200 gyventoju gyvenviete esancia ant pacio kraterio krasto. Vulkanas pskutini karta buvo issiverzes daugiau nei pries 200 metu, ir siuo metu nebera aktyvus, tad visai nepavojingas. Uztat - ypatingai grazus, nes savo krateryje turi zalios spalvos ezera.
Antra dienos puse praleidome nusileisdami iki pat ezero, pasimegave vaizdais ir grizdami atgal. Beje, keista, taciau tame mazame kaimelyje sutikome ispana, kuri buvome sutike daugiau nei pries menesi San Bernardo salose Kolumbijos Siaurteje, ir su kuriuo kartu vaziavome is tenais i Medelline miesta.
Beje, kaimelyje radome viena pigiausiu nakvyniu visos keliones metu - 8 usd zmogui su vakariene ir pusryciais. Aisku is pradziu mazdaug 13 metu vaikinukas norejo daugiau, bet mums truputi pasispardzius, kaina nuderejome. Beje, is pradziu trupti stebejomes, kodel visus "verslo" reikalus tvarko jis, o ne jo mama, kuri buvo salia, taciau veliau susiprotejome, kad ji kalba tik vietine Qichua kalba..
Viesbutelis buvo ypatingai saltas, nes kaimelis yra mazdaug 4200 metru aukstyje virs juros, tad stebetis nelabai turetume. Gerai kad turejome sesias antklodes, tad nakti labai nesusaleme.
Vakarieniaudami susipazinome su lenku pora, kuri planuoja keliauti po visa pasauli daugiau nei metus. Pietu amerikoje praleido mazdaug 2 menesius, planuoja praleisti dar pora, ir veliau vyks i australija, zelandija, bei azija.. Nemaza kelione :)
Su jais praleidome ir kelias kitas dienas, nes keliavome tuo paciu marsrutu.
Kitos dienos ankstyva ryta papusryciave pradejome 5 valandu zygi aplink vulkana. Rytas buvo labai giedras, tad galejome matyti visas aplinkines kalvas, tame tarpe ir legendini Cotapaxi ugnikalni. Pradzioje zygio truputi paklydome, ir nusileidome iki pat ezero, bet pastebeje nedideli takeli i virsu, pakilome ant ugnikalnio virsaus. Zygyje praleidome 5 valandas, pamateme ypatngai graziu vaizdu, lamu, asilu (gyvunu :), vietiniu vaiku skubanciu i mokykla. Sutikome ir kelias vietines moteris su buriu vaiku, vilkincias tradicinius drabuzius.. Paklause, ar galime jas nufotografuoti, gavome gana tipiska atsakyma: Ne, nebent sumokesite pinigu.. Nieko, rasime kurios nores fotografuotis ir be pinigu..
Nors keliavome tik 5 h, jautemes ganetinai pavarge nes zygiavome daugiau nei 4 km aukstyje.
Veliau nuejome prie kelio, kur turejo vaziuoti autobusas i kita miesteli - Chugchilan.
Ten vel sutikome tuos pacius lenkus, ir pabendrave sulaukeme savo autobuso. Vienos valandos kelione i ta miesteli buvo pati baisiausia kokia turejau per visa kelione, o gal net ir visa gyvenima. Kelias siaurais keliukais salia staciu skardziu buvo tikrai sokiruojantis. Pora kartu jau atrode, kad tikrai nuo ju nukrisime, bet laimingai pasiekeme tiksla..
Atvykome i CHugchilan miesteli, kuris buvo dar mazesnis nei kad Quilotoa, bet siek tiek grazesnis, ir su geresniais viesbuciais. Praleide likusia dienos dali tinginiaudami, nusprendeme kad sekancios dienos ryte vaziuosime iki Saquisili miesteli garsejanti savo turgumi.
Atsikele 2.30 valanda nakties, patraukem link 3 valanda isvaziuojancio autobuso. 4 valandas praleide autobuse, atsiradome didziuliame turguje. Dalis jo pardavinejo ivairiausius gyvunus (lamas, avis, jaucius, kiaules, arklius, etc.). Kita dalis pardavinejo vaisius, darzoves, drabuzius, odos gamianius ir visokius kitokius dalykus. Idomiausia tikriausiai buvo stebeti vietinius zmogelius devincius tradicinius drabuzius. Praleide apie 4 valandas turguje, vel patraukeme atgalios link Chugchilan. Prie vakarienes stalo susipazinome su svedu pora kuri keliavo po pietu amerika 7 menesius, papasakojo, kad graziasuai salis - Bolivija, tad nekantriai lauksime keliones tenais.
Kitos dienos ryta issinuomavome arklius ir patraukeme i kalnuose esanti surio fabrika. Kelione buvo gana idomi, nes jodinejome graziomis vietovemis, taciau buvau truputi nusivyles savo arkliu, nes jis visiskai manes naklause, ir jojo i pireki tik tada kai arklio savininkas jam uzmodavo su bizunu per uzpakali :)
Nuvyke i surio fabrika pamateme kaip gaminamas mozzarela ir dar kazkoks kitoks suris, paragavome jo ir patraukeme atgalios, nes lauke ilgas 5-6 valandu zygis i sekanti miestuka.
Grize susipakavome daiktus ir patraukeme kalnu keliukais link Isinlivi miestelio. Zygis kanjonais, salia dideles upes buvo labai grazus, bet paskutinis zygio trecdalis buvo labai varginantis. Tuo labiau kad paskutineje dalyje truputi nukrypome nuo kurso ir uztrukome siek tiek ilgiau.
Po 5.5 valandu pasiekeme savo keliones tiksla ir sustojome salia vienintelio miestelio hotelio, kuris priklauso Olandijos porelei. Jame sutike svedu pora, suzinojome kad viesbutis 8 vietu kambaryje kainuoja 19 usd zmogui. Truputi zagteleje is nuostabos sakeme kad tai svelniai tariant per daug pietu amerikos kainomis isejome pasizvalgyti po maza miestuka. Sutikome viena vyruka, kurio paklausme kur galime pigiai pernakvoti. Jis mums parode kita jauna vyruka kuris mus nuvede i savo jaukius namus, ir kuriame jo zmona mus apnakvindino uz 10 usd su vakariene ir pusryciais. Reikia juk kazkaip suktis :)
Prie vakarienes truputi pabendravome apie Isinvili, paklausme koks geriausias budas grizti i Latakunga pasiimti savo kupriniu, suzinojome jog apie 10 valanda ryto yra pieno sunkvezimiukas, kuris per 2h gali nuvezti labai arti Latakungos.
Tad sekancios dienos ryte papusryciave ir atsisveikine, patraukeme link kelio kur turejo vaziuoti tas sunkvezimis..
Eilini karta sutikome tuos pacius svedus, ir palauke apie valandele sulaukeme musu transporto. Vaziavome gana ilgai, ir vietomis buvo ypatingai salta. Gerai kad Saquisili turguje nusipirkau stora megztini - buvo truputi silciau.
Atvyke i Latakunga, nuskubejome pavalgyti ypatingai skaniu pietu pas vietini vyruka, kuris beje sake gyvendamas New York'e turejo drauge is Lietuvos - turbut Lietuves buvo grazios ir pries 20 metu :) Pasieme kuprines patraukeme link autobusu stoties ir uz poros valandu buvome kitoje musus sustojimo vietoje - Banos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą