2010.05.07 Sienos kirtimas, Mancora

Vakare palikome Vilcabamba ir apie 23 h nakties isedome i naktini autobusa vykstanti link Peru.

Praleide nakti autobuse, kuriame oro temperatura buvo ne ka mazesne nei kad pirtyje, anksti ryte atvykome i Peru - Ekvadoro pasieni.

Knygoje ir internete buvome skaite, kad tai baisiausias sienos kirtimas visoje Pietu Amerikoje. Tad priejus ivairiems vyrams siulantiems mus nuvesti i imigracijos ofisa

bandeme buti atsargus. Nelabai suprantu kodel, bet imigracijos/muitiniu ofisai yra ypatingai nepatogiose vietose pastatyti.

Ekvadoro imigracija yra pries ivaziuojant i pasienio miesteli, tad nuo autobuso turejome pasiimti taksi ir nuvaziuoti iki jo 4 km. Atlike formalumus, grizome iki valstybes skiriancios upes, nuo kurios mus vezes taksistas liepe pasiimti kita taksi ir jokiu budu nevaikscioti pesciomis.

Cia pat prie musu prisistate draugiskai atrodantis vyrukas, kuris pazadejo mus nuvezti iki Peru imigracijos ofiso, kuris yra mazdaug uz 4 km nuo tilto i Peru puse.

Perejus tilta iskarto jautiesi nelabai saugiai. Miestelis atrodo ypatingai skurdus, daugybe jaunuoliu zvelgenciu i vargsus du turistus :)

Perejus tilta policija patikrino musu pasus, ir liepe niekur nevaziuoti su tuo mums paslaugas siulanciu vyruku. Bet po kiek laiko priejo kitas policinkas, jie kazka pasikalbejo,

ir pasake kad galime su juo vaziuoti.

Viskas atrode gerai, bet tik mums isedus i automobili, is niekur nieko atsirado dar vienas ale "Ekvadoro gyventojas, kuris vaziuoja i Peru", tad jis paklause ar nieko pries

jei jis vaziuos kartu iki imigracijos puses. Nelabai man patiko si ideja, bet nieko nesake nuvaziavome.

Atvyke i imigracijos ofisa gavome antspauda, ir isejus mums jis pasisiule nuvezti iki sekancio Tumbes miestelio, esancio gal kokie 25 km nuo sienos. Paklauseme kiek kainuoja,

ir jis sumurmejo kazka apie 1,5 USD, kas pasirode visai nebloga kaina. Bet kaip minejau anksciau, pigus buna tik suris spastuose. Taip ir atsitiko.

Nuotykiai prasidejo iskarto pajudejus uz miestelio, kai abu vyrukai sutartinai pradejo mums kartoti, kad turime i imigracijos kortele ideti po 100 USD kiekvienas ir parodyti tai armijos vyrukams, kurie mus greitai sustabdys ir paziures ar tikrai turime

bent po 100 usd ivaziuodami i Peru. Mums nelabai patikimai atrode si ideja, tuo labiau kad jie dar liepe ideti ir kreditines korteles, tad mandagiai atsisakeme ir sakeme kad parodysime jei kareiviai musu tikrai to paprasys. Taciau pravaziavome armijos posta ir nebuvome sustabdyti, tad viskas praejo paprastai.

Po kiek laiko, vairuotojas pasake, kad mums kelione kaionuos 35 usd, ir kad nelabai turime pasirinkimo, nes autobusai cia nevaziuoja, ir arba mokame tuos 35 usd, arba jis sukasi atgal ir veza mus prie imigracijos.

Pradejome aiskinti kad tokiu pinigu tikrai nemokesime, ir kad jis buvo kalbejes apie 1,5 usd is kiekvieno.

Jis nusileido iki 20 usd, ir ale "Ekvadorjos pilietis" sumokejo jam 35 usd nes jis vaziuoja siek tiek toliau.

Pagalvojome, kad alternatyvos laukia nelabai kokios - islipti nelabai saugu, grizti atgal irgi baisoka, nes galbut jie mus nuves kur kitur ir atims viska ka turime. Tad sutikome sumoketi 20 usd uz abu.

Bevaziuojant prasidejo dar vienas ju bajeris, kur jie sake kad visus pinigus turime issikeisti i ju siulomas 20 usd kupiuras, nes Peru tik tokias tepripazista. Velgi atsisakome sio dosnaus pasiulymo, motyvuodami tuo, kad neturime pinigu.

Paskutinis ju bajeris buvo atvaziavus prie autobuso, kur jie pasake, kad pinigus turime sumoketi masinoje, nes gatveje perduoti 20 usd yra nesaugu. Velgi atsisakeme sio pasiulymo, bijodami kad gali musu kuprines isvaziuoti be musu :( Tad islipome lauk is automobilio, pasieme kuprines is bagazines, ir perdave pinigus nuskubejome prie autobuso.

Tad ne kokia pirmoji pazintis su Peru - nemazai baimes, bet su laiminga pabaiga.

Priejus prie autobuso paklauseme ar vaziuoja i Mancora, vairuotojas is pradziu pasake kad taip, bet po to prie musu prisoko keli vyrukai kurie sake kad siame autobuse yra "mucho kontrabanda" ir siule vaziuoti su jais. Ir autobuso vairuotojas pradejo pasakoti kad jis is tikruju jis nevaziuoja i Mancora, tad visa situacija pasirode gana keistoka. Vis del to isimeteme kuprines i autobusa ir nusprendeme kad sis autobusas turi vaziuoti i Mancora. Po poros valandu atsidureme tenais - populiariame karstame pajurio miestelyje.

Mankoroje paleidome dvi dienas tinginiaudami, ragaudami juros gerybiu patiekalus bei maudydamiesi ramiajame vandenyne.

Beje, viena vakara ivyko dar vienas idomus nuotykis - sedejau lauke kai atbego Marion ir pasake, kad musu kambaryje yra skorpionas. Negalejau tuo patiketi, bet nuejes tikrai pamaciau nedideli skorpiona vaiksciojantis ant grindu.

Labai ilgai nesicackines pasiemiau peili ir perpjoviau ji per puse - vienas is musu turejo mirti. Kadangi as to nelabai pageidavau, garbe zuti atiteko jam :)