Popayan, Tieradentro, San Augustin, Popayan - 2010.03.20 - 2010.03.27

Popayan - arba kitaip vadinamas baltasis miestas. Is visu kolonijinio stiliaus miestu (Villa de Leyva, Barichara, Cartagena), sis tikriausiai yra vienas graziausiu. Visi pastatai balti balti.. Ne daug ka galima nuveikti siame miestuke, taciau suzaveti jo grozio apsistojome pusantros dienos. Daugiausia laiko praleidome tinginiaudami prie tradiciniu sulciu, truputi pasivaiksciodami po aplinkines kalvas, is kuriu galima buvo matyti toli esanti vulkana bei visa miesta is aukstai.

Pirmadieni (03.22) issiruoseme i du archeologinius miestukus - Tieradentro ir San Augustin. Tieradentro yra mazdaug 80 km nuo Popayan, taciau kelione 30 metu senumu autobusu uztrunka apie 5 valandas, nes kelias eina vien zvirkeliu kalnu keliukais.. Siaip ne taip atidardeje iki Tieradentro, apsistojome jaukiame viesbutuke, ir issiruoseme i pirmaji zygi. Tieradentro yra zymus savo keliu tukstanciu metu kapavietemis, iskastomis ant auksciausiu vietoves kalnu, ir kurios yra istapytos to meto piesiniais.. Dazniausiai sios kapavietes yra 5-7 metru gylio, bet patekti i jas gana nesudetinga..

Pusdieni pasiszvalge po dali kapavieciu, grizome atgalios ir sekancia diena issiruoseme apziuretilikusias kapavietes. Nors archeologiniai paminklai nelabai mus suzavejo, bet gamta aplink - nuostabi.. Verta praleisti 5 valandas dulketame autobuse tam kad pamatytum tai..

Antra diena pasivaikscioje po Tieradentro, apie pietus isvykome i San Augustin - miestuka, kuris yra uz kokiu 120 km, bet kelione tesesi per tris autobusus ir uztrukome 8 valandas, brrrr...

Apsistojome viename pigiausiu viesbuciu kuriuos buvome mate iki siol - kambarys dviems - 7 USD/para. Nors po poros dienu gailejomes ji pasirinke, nes is gretimu kambariu girdejosi ivairiu :) kitu gyventoju garsu bei rytiniai gaidziu giedojimai neleisdavo ramiai ilsetis..

Kitos dienos ryta pusryciaudami susipazinome su Lucu - vietiniu gidu ikiriai siulanciu savo brangias paslaugas. Papaskojo mums ka galime daryti, ka pamatyti (dauguma dalyku jau zinojome anksciau :) San Augustino regione.

Pirma diena aplankeme archeologini parka, su 125 akmens skulpturu, kurios buvo rastos San augustino regione ir kurios buvo suveztos i si parka.

Antra diena pasinaudojome Luco paslaugomis ir dzipu isvykome i kitus aplinkinius parkus kuriuose skulpuros yra tose vietose kur jos ir buvo rastos. Pekeliui sustojome paziureti du didziulius keliu simtu metru aukscio krioklius, sustojome prie Magdelena upes, kuri siaip yra kokiu 10 metru plocio, bet keliose vietose prateka pro 1-2 metro plocio kanalus, vandens isgrauztus tarp didziuliu akmenu..

Trecia diena buvo ispudingiausia - arkliais isvykome i likusias 4 skulpturu vietas. Nors ryte smarkiai lijo, ir jojome per lietu, taciau ispudis buvo nepakartojamas. Nedaug abu esame jodineje arkliais, tad "nepagaileje" 10 usd uz 5 valandu jodinejima arkliais po skulpturu parkus, praleidome nuostabia diena ir pamateme vienas is graziausiu skulpturu visame San Augustino regione.

Susizavejome ideja joti arkliais i Ekvadora - 3 savaites keliones Kolumbijos kalnais.. Gaila kad sioje kelioneje neturime tam laiko, bet manau ateityje grisime i Kolumbija ir igyveninsime sia ideja. Gal kas nori prisijungti? :)

Medellin, Zona Cafeteria 2010.03.15 - 2010.03.19

Anksti ryte atvykome i Medellin - trecia pagal dydi Kolumbijos miesta (3 mln gyventoju). Gerai kad kartu su mumis vyko vienas ispanas, kuri sutiko San Bernardo salose, nes kitaip Medellin autobusu stoti butume pramiegoje :)

Apie 7 ryto isgere kavos, issiaiskine kaip nuvykti iki miesto centro, atvykome i musu nakvojimo vieta - couchsurfer'i Lenin'a (cia jo tikras vardas :)

Susipazine su juo ir pamiegoje keleta valandu jo namuose, isvykome pasizvalgyti po miesta. Nuejome pavalgyti pietu i Zona Rosa (moderniaja miesto dali su daug kaviniu), pasivaiksciojome po pora parku, rekomenduotu Lonely planet gido, isgereme begales sulciu ir vakare grizome namo. Pas Lenin'a susipazinome su jo broliu Santiago, kuris pazadejo mus pavedzioti po miesta sekancia diena.

Anksti ryte atvykes Santiago nuveze mus prie metro, kuriuo nuvykome prie CableCar - keltuvu, panasiu i slidinejimo keltuvus, kurie yra metro dalis ir kuris nuveza i kalnuotas miesto vietoves. Is keltuvu matesi vargingiausios miesto dalys - lusnynai arba Favela's ispaniskai. Atrode "idomiai" svelniai tariant..

Kita dienos dali praleidome botanikos parke, Botero skulpturu parke, nuvykome prie senoviniu namu rajono pasiziureti prabangiu kolonijinio stiliaus namu..

Nelabai suzaveti Medellin, kitos dienos ryta isvykome i Zona Cafeteria - Kavos trikampi esanti tarp Medellin, Cali ir Bogotos miestu.

Kavos regione nusprendeme apsistoti Armenia mieste, nes tenais turejome couchsurfing'o kontakta (beje, Kolumbijoje labai daug miestu pavadinimu, kuriuos mes zinome kaip valstybiu pavadinimus: Armenia, Costa rica, Montenegro, Panama, Florida, etc..).

Apsistojome pas couchsurferi Camilo. Kadangi atvykome labai velai, tai pirma vakara tik pabendravome su Camilo, pasiklauseme rekomendaciju apie supancius rajonus, ir sekancia diena nusprendeme nuvykti i Salento - miesteli esanti salia Palmiu slenio. Salento miestukas nors ir nedidelis, bet labai zavus ir gyvybingas. Nuvykus mus pasitiko keli uzsienieciai turistai belaukiantys transporto i Palmiu sleni Cocoro. Pasieme tradicine porcija sulciu stovedami ant dzipo galo isvykome i nuostabuji sleni.

Vaizdai atrode kaip is atvyruko - 60 metru aukscio palmes ant zaliu zaliu kalnu.. Pasivaikscioje po sleni keleta valandu, isgereme tradicinio karsto sokolado su naminiu suriu ir trumpam dar karta sustoje Salento, grizome i nakvynes vieta. Valley of Cocora - patenka tarp musu triju geriausiu vietu Kolumbijoje - rekomenduojam visiems !

Kita diena isvykome i Camilo rekomenduota Coffee Finca - kavos ukininko ferma, kur mums papasakojo visa kavos auginimo procesa, pavaisino tradicine Kolumbietiska kava, pamokino kaip auginti, skinti, gvalbyti bei gaminti bei gerti tikra kava..

Grize likusia dienos dali praleidome Armenia miestelyje, ir nepamate jame nieko ypatinga, kita diena isvykome i Popayan.

Cartagena, Tolu, San Bernardo salos - 2010.03.08 - 2010.03.14

Palike Taganga atvykome i Cartagena. Buv0ome skaite kad tai labai grazus miestas Kolumbijos siaureje, bet kad bus tiek grazus, tikrai nesitikejome. Limoje mateme tik viena kolonijinio stiliaus aikeste, Villa de Leyba ir Barichara buvo mazi miesteliai kolonijinio stiliaus. Cartagena turi visa dideli senamiesti, primenanti senus ispanu laikus. Namukai ivairiu spalvu, balkonai ispuosti gelemis, gatvese daug jaukiu kavinukiu ir musu megstamu sultiniu (vietu, kur parduoda naturalias sultis).

Kadangi i Cartagene atvykome apie 16 h, tai daug laiko vaikscviojimui po miesta neturejome. Susiradome vieta pavalgyti, susiradome jauku viesbutuka, susiplanavome kelias dienas i prieki, trumpai pasizvalgeme po miesta ir grizome ilsetis. Kita diena buvome sumaste vykti i vulkana El totumo. Is ryto buvome sugalvoje kad vyksime viesu transportu, taciau viesbutyje mus prigasdino kad ten nuvykti labai sudetinga, ir kadangi pasiule ne ka brangesne alternatyva organizuotoje grupeje, tai ilgai nemaste sutikome. Pirma pusdieni pasizvalgeme po Cartagenos senamiesti, pridareme keleta nuotrauku, pasidomejome apie galimybes nuvykti i netoli esancias saleles. Apie 14 h musu jau lauke autobusas i El totumo vulkana. Is tikro tai ne toks ugnikalnis koki visi matome per televizoriu. Sis yra tik kokiu 25 metru aukscio, ir jo krateryje kunkuliuoja ne lava, o kremo tirstumo zemes sumaisytos su vandeniu.

Negalejome patiketi, kai mums pasake kad kraterio gylis yra 2300 metru, bet dugno pasiekti patys nelabai ir butume galeje, nes ikritus i ta purva, neimanoma i ji panerti, nes fizikos jegos stumia tave lauk. Pasibuve tose purvo voniose keliasdesimt minuciu ir prisijuoke iki valios is savo isvaizdos, is nesugebejimo pajudeti, islipome, prisifotografavome, nusiploveme purvus salia esanciame ezereleyje ir vakarop grizome i viesbuti.

Sekancia diena musu lauke kelione laivu i San Bernardo salas. Kadangi jos nuo kranto yra apie 40 km, tai dideliu laivuku plaukeme kokias 3 valandas. Bet kankintis buvo verta - tokio zydrumo vandens nebuvome mate iki siol, tad didziaja dali laiko salose praleidome fotografuodami aplinkines mazytes saleles, zydra jura ir besimaudydami patys.

Grizdami porai valandu sustojome Playa Blanca pliaze, kuris anot Lonely planet yra vienas graziausiu Columbijoje. Papludimys buvo gana grazus, taciau didelis burys turistu esanciu jame didelio zavesio mums nepridejo. Be to, nors vanduo ir buvo zydras taciau nelabai skaidrus. Bet kadangi tai buvo bene vienintele vieta, kur galejome isbandyti snorkeling'a (povandeninio pasauliuo stebejimas plaukiant ant vandens pavirsiaus), tai tas pora valandu ir praleidome snorkelindami. Abu su Marion uzsikreteme snorkelinimo liga, tad nusprendeme kad po Cartagenos vyksime i kitas San Berdardo saleles, kur yra maziau turistu, ir kur papludymiai ir pliazai yra daug grazesni.

Grizome vakare gana pavarge, taciau laimingi nuo pamatytu vaizdu. Trecia dienos dali praleidome lankydami ligonines, nes Marion turejo pasidaryti kazkokias pazymas del vizos i Australija, tad ypatingai daug Kolumbijos ligoninese nepamateme ;)

Antra dienos dali praleidome prie vienos is Cartagenos piliu, taciau nepanore moketi didelio iejimo mokescio, apejome tik aplink ja. Beeidami pamateme ispudinga vaizda - 10 mazdaug 70 cm ilgio iguanu lipanciu pilies sienomis i virsu. ZAVU..

Vakare pasizvalgeme po naktine Cartagena, pavalgeme ir grizome atgalios. Sekancia diena isvaziavome i Tolu - uz kokio 150 km esanti miestuka, is kurio plaukia laiveliai i kitas San Bernardo salas. Apie 11 h nuvyke i autobusu stoti, buvome uzpulti autobusiu siulytoju, ir issirinke mums patikimiausiai atrodanti sutareme del kainos (nuderejome 33 %:), ir isgirde kad autobusas yra su kondicionieriu, isvyks is karto ir be sustojimu atvyksime i vieta per maziau nei tris valandas. Deja.. autobusas buvo tragiskas, kondicionieriu atstojo atidaryta langas, o keliones metu pakeiteme 3 transporto priemones.. Ir negana to vietoj planuotu maziau nei 3 h, uztrukome apie 6.. Nuvyke dar nusivyleme rekomenduotais viebuciais, nes kainos buvo dvigubai didesnes nei kad rasyta knygoje.. Tad teko su sunkiomis kuprinemis pasislaistyti beieskant pigios nakvynes vietos. Galu gale suradome mums tinkanti, skubiai pavalgeme, susiradome informacijos apie nuvykima i San Bernardo salas, ir grizome nakvoti. Anksti ryte isskubejome i laiviuka, pries tai pasieme butiniausius daiktus vykstant i sala vienai arba dviems dienoms. Is pradziu nebuvome apsisprende kuriam laikui mes tenais vykstame, taciau nuvyke nusprendeme kad racionaliau apsistoti dviems dienoms. Nuvyke susiradome kur apsistoti pigiau (buvome gave pasiulymu ir uz 200 usd nakciai :). Pavalgmee ir issiruoseme isbbandyti snorkelinima sioje saloje. Pirmas blynas buvo gana neblogas - milijonas 5 cm ilgio zuvyciu plaukianciu priesais tavo nosi.. Dar kiek laiko beziuredami zemyn pamateme dvi didziules kokiu 7 - 10 kg zuvis, siek tiek panasias i lydekas, bet sviesesniu spalvu. Pasimaude ir pasnorkline pradejome galvoti ka dar galime gero nuveikti, bet nieko ypatingo mazoje saloje nesuradome.. Isbandeme vietos gyventoju spaudziamas sultis, ir kadangi temo apie 18 h, bei musu nakvojime vietoje nebuvo elektros, tai miegojimas prasidejo gana anksti.

Antra diena isplaukeme snorkelinti i salia musu viesbutuko esancius koralus. Tai ka pamateme suzavejo dar labiau - didziules zvaigzdes gulincios ant dugno, juodi gumulai su ilgiausiais spygliais, bei ivairiausiu dydziu ir spalvu zuvu gausybe. Viena atrode ypatingai grazi - kokiu 30 cm ilgio ir turinti visas vaivorykstes spalvas.. reiks susirasti wikipedijoje jos pavadinima..

Antroje dienos puseje susiradome valtele kuri galetu mus parplukdinti i Tolu, kuriame buvome pasilike savo didziasias kuprines. Grizome per ypatingai dideles - gal 1 metro aukscio bangas. Nors plaukimas 15 vietu motorine valtimi is pradziu atrode gana smagus, bet po kiek laiko nebebuvo taip juokinga, ir dziaugemes kai grizome atgal be jokiu problemu. Grize greitai pavalgeme, isgereme skaniausiu sulciu (bananu ir avieciu), susiradome informacijos apie autobusus i Medelline ir greitai apsisprendeme kad tenais vyksime sianakt. Laukia 10 valandu, ir kokie 800 km kelio visa nakti. Miegoti nebus lengva :(

Is ten dar nenusprendeme kur vyksime, bet geiciausiai po truputi judesime i Ekvadoro puse Kolumbijoje praleisdami dar kokias 2-3 savaites.

Santa Marta - Ciudad Perdida - Taganga - Tayrona Park'as 2010.02.24 - 2010.03.07

Gan ilgokai nerasiau, tad tikriausiai dali ispudziu busiu jau uzmirses.

Tikriausiai reiktu pradeti nuo to, jog tai kol kas tai geriausia keliones dalis kuria patyreme iki siol. Saule, zydra jura, Prarastasis miestas - priezastys kodel mes cia uzsibuvome ilgiau..

Bet apie viska nuo pradziu. Isvykome is San Gil'io velai vakare ir praleide nakti autobuse ryte atsidureme prie Santa Martos. Tai vienas didesniu miestu prie Karibu juros Kolumbijos siaureje. Santa Marta yra vienas is tarpiniu marsrutu turistams, kurie nori nuvykti i Prarastaji miesta, i Tayrona parka, panardyti, ar siaip pasideginti sauluteje. Atvykome i pigiausia viesbutuka, kurio kokybe nedaug lenkia kalejimo lygi - netgi tualetas musu kambaryje buvo be duru :) Bet kadangi kambarys kainuoja apie 8 usd, skustis daug negalim... Pailsejome, papusryciavome, padareme pirmini zygi apie miesto centra, pasidomejome apie galimybes nuvykti i CIudad Perdida. Pirmines kainos i Prarastaji miesta musu nenudziugino. Lonely Planet buvome skaite, kad kaina turetu buti apie 150 USd uz 6 dienu kelione, taciau musu viesbutuke paklausus kiek kainuoja, atsake kad apie 250 USD. Padareme nedidele apklausa visose Santa martos turizmo agenturose ir niekur pigiau nei 250 USd nerade, uzsirezervavome kelione kitai dienai. Vakare dar pasivaiksciojome po Santa Marta, pavakarieniavome, susiruoseme kitos dienos zygiui ir nusivyle pacia Santa Marta nuejome miegoti.

Kitos dienos ryte papusryciavome ir sulauke savo gido issiruoseme i didiji zygi. Pirmas dvi valandas vykome dzipu iki dziungliu pradzios, apsipazinome su busimaisiais pakeleiviais - Lee ir Eliot'as is Londono, Ginger - is USA, Rico ir Monica is Sveicarijos. Pasistiprinome pries keliones pradzia ir i trasa.

Pirmos pora valandu atrode sunkokos. Lipome vien i stacia kalva, kartais pailsedami, kartais issimaudydami upelyje, kartais uzkasdami apelsina, o kartais tiesiog tarpusavyje besisnekuciuodami. Po 4 valandu pirmos dienos zygio atvykome i pirmaja nakvynes vieta. Atvykome gana anksti, apie 15.30, tad turejome laiko ir pamiegojimui, ir knygu paskaitymui, ir pasimaudymui upelyje bei drabuziu paskalbimui. Beje, pakeliui sutikome 4 zmoniu grupele (William ir Luisa is Londono, Marie ir Allice is Prancuzijos) keliaujancia i ta pacia puse, tad sutareme kad apsijungus bus linksmiau, ir nuo to laiko visi keliavome kartu. Sulauke vakarienes pasibendravome, kazkas pazaide kortomis, palengvinome kuprines isgerdami didziaja dali alaus ir ankstokai apie 19 h nuejome miegoti i hamakus. Kolumbijoje temsta apie 18-19 h, tad vidury dziungliu be elektros tamsoje nelabai ka daugiau ir galima veikti :)

Antra diena anksti prabude nuo ivariu gyvunu garsu papusryciavome ir issiruoseme i antraja keliones dali. Pirmos pora valandu man asmeniskai buvo pacios sunkiausios, ir kai kuriais momentais jau klausinejau saves kokio velnio as ten einu.. Bet po kiek laiko kai jau pradejome leistis nuo kalno, truputi palengvejo ir dar po kiek laiko pradejome svarstyti ar lengivau lipti i statu kalna, ar leistis nuo stataus kalno i apacia.. Pakeliui sutikome vietiniu dziungliu gyventoju, praejome pro ju gyvenvietes, viena kokiu 7 metu mergaite paleido i mane is banano, nes jai nelabai tikriausiai patiko kad as darau per daug fotografuoju jos broliukus ir sesutes :) Bekeliaudami vienoje vietoje pamateme nuo musu sprunkancia gyvate - turbut nezinojo kad mes jos tikriausiai bijome labiau nei ji musu :)

Apie 14 h atvyke i antraja tarpine stotele issirinkome hamakus kuriuose nalvosime, pasimaudeme, pribaigeme paskutini alu. Du anglu vaikinai suorganizavo kviza apie istorija, knygas, filmus ir sporta, tad galejome parungtyniauti tarpusavyje kas yra protingesnis ir gudresnis :) veliau kas pazaide kortomis, kas pasizvalge i svytincius jonvabalius nakti, ir pavalge vakariene vel visi suguleme i hamakus.

Trecia diena vel papusryciavome ir issiruoseme i paskutiniaja zygio dali. Zinojome, kad si diena bus ilgoka, nes turejome pereiti upe kelis kartus, zygiutoi gana pavojingias kalnu keliukais, taciau man asmeniskai si diena labiusiai patiko, nes pamateme daugoiausia ivarios gamtos. Po 5-6 valandu zygio atvykome iki paskutines stovyklavietes, is kurios iki galutinio tikslo buvo like tik 15 minuciu zygio ir 1200 laiptuku i kalna. Kadangi dauguma buvo gana pavarge, nusprendeme kad i Ciudad Perdida eisime ryte, kol dar nera karsta. Vakare prancuzaites suorganizavo kviza apie pranzucu kultura ir sali, tad vel parungtyniave tarpusavyje, pavakarieniave ir pazaide kortomis vel visi uzbaigeme diena.

Ketvirtos dienos ryte pasistiprine issiruoseme i paskutine stotele. Po ilgo laipiojimo laiptukais, per viena valanda atsidureme turbut graziausioje vietoje kokia esame mate - buvusi senoves taironos gyventoju miesta viduryje dziungliu. Isklauseme gido pasakojimo apie miesto istorija, jo atradima pries 30 metu, apie tai kaip turistai buvo pagrobti tenais pries 5-erius metus. Prisifotografave iki valios issiruoseme atgalios. Kelione atgalios buvo gana ilga, nes turejome grizti netik iki 3 nakvynes vietos papietauti, bet ir sugrizti iki 2 nakvynes vietos. Kadangi zinojome jog kelione tolima, tai visi isejo kas kada norejo ir ejo kokiu tik norejo greiciu. Tad gavosi taip, jog dauguma zmoniu galu gale ejo po viena per dziungliu takelius. As irgi ejau vienas ir didziaja dali kelio galvojau ar einu tikrai tuo takeliu, nes niekaip neprisiminiau tu vietu kuriomis atejome, ir pora kartu buvau mirtinai isgasdintas laukiniu kiauliu, kai jos pries pat mane issoko is krumu. Nors ta diena buvo ilga ir sunki, bet gana idomi. Grize buvo labai laimingi del to ka pamateme ir ka patyreme. Vakare vel visi pavakarieniavome, pabendravome, atsisveikinome su trimis anglais, kurie nusprende baigti kelione per 5 dienas ir suguleme miegui.

5 dienos rytas nebuvo dziuginantis - pirma karta per visa kelione smarkiai lijo, ir prabude pradejome mastyti kaip reikes parnesti sausa kuprine. Taciau kol papusryciavome lietus pasibaige ir iskeliavome jau beveik svieciant saulei. Taciau lietus takeliams padare savo - eiti buvo labai slidu, ir vietomis kai kas keliavo netgi keturimis :)

Pakeliui gidas pasiule aplankyti kokaino fabrikeli. Kadangi niekas gyvenime nebuvo ne tik kad ragaves, bet net neisivaizdavo kaip gaminamas kokainas, visi norejome pamatyti didziausios kolumbijos eksporto prekes gamyba (kolumbija tieka 80 % viso pasaulio kokaino :)

Praleide tenais valandele, pamateme kaip kalcis is kokos lapu istraukia pagrindini kokaino ingridienta, kuri sumaisius su benzinu, soda, kazkokia rugstimi galima isgauti gryniausia kokaina. Procesas ilgas ir sudetingas, kuri pamacius paragauti kokaino nelabai besinori.. Bet pamatyti visa procesa manau tikrai buvo verta, tuo labiau kad tikriausiai tai galejome pamatyti viena karta gyvenime.

Beje, kazkuri vakara gereme kokos lapu arbata. Vietiniai zmones ja geria nuolat, ir rekomenduoja ja turistams kurie turi problemu del buvimo aukstuose kalnuose. Arbata gana skani, ir tikriausiai pargabensiu paraugauti i Lietuva. Bijoti nera ko - kokos lapu arbata - legali ir neveza :)

Vakare atsidureme pirmojoje stovyklavieteje, ir pavalge, issimaude bei issiskalbe suprakaitavusius drabuzius upeje visi gana greitai sugule i savo hamakus.

Paskutine diena buvo gana greita, nes daugiausia leidomes nuo kalno, tad po kokiu 3 valandu jau buvome prie mus laukusio dzipo.

Grize atgalios i Santa Marta pasiimti savo didziuju kupriniu, nusprendeme vykti i Taganga - salia esanti kaimuka ant juros kranto.

Apibendrinant Ciudad Perdida - galima pasakyti kad vietomis buvo tikrai sunku, vietomis gana karsta (nors mums labai pasiseke del oro,), taciau galutinis vaizdas ir siaip visas zygis atperka visas kancias :)

Sekancias dvi dienas praleidome Tagangoje tinginiaudami. Sutikome buvusius keliones draugus is Ciudad Perdida, isgereme alaus, nuejome i vietini kluba vakare, suvalgeme didziules iskeptas zuvis ant juros kranto kaviniu, pasideginome sauleje, isgereme kelis litrus naturaliu sulciu.. Kazkodel Taganga visiems labai patiko, ir as pats noreciau cai grizti ilgesniam laikui. Esu kazkam pasakojes, kad noreciau gyvenime tureti nedideli viesbutuka, ir gyventi is jo rojaus kampelyje.. Taganga tam puikiai tinka, tad manau kad dar cia sugrisiu :)

Kitas tris dienas praleidome Tayronos nacionaliniame parke. Pries isvykdami skaiteme kad tenais yra graziausi kolumbijos papludimiai. Nuvyke pamateme tikrai ispudingus vaizdus. Baltas smelis, zydras vanduo, palmes papludymyje, melyni krabai begantys sleptis nuo taves, bandymai atidaryti kokoso riesuta su peiliu - beveik rojus - nuostabu. Taciau siek tiek nusivyleme aptarnavimo bei maisto kokybe nakvynes vietose.. Turbut patapom labai isrankus maistui pavalge yopatingai skaniu zuvu bei steiku Tagangoje :) taciau jei kas cia vyksite, nuvykti tikrai verta.

Grize praleidome paskutine nakti Tagangoje, nuejome i megstama restorana suvalgyti skaniausiu steiku, ir nors pries tai buvome planave panardyti sekancia diena, nusprendeme kad ryt isvykstame i Kartagena ir panardysime kur nors netoli nuo tenais..

Kartegenoje laukia mini vulkanas su purvo voniomis, poros salu aplankymas, nardymas ir bei siaip restoranu bandymas.

San Gil 2010.02.20 - 2010.02.23

Ryte palike Villa de Layva isvykome i Tunja - is kur isedome i maza autobusiuka vaziuojanti i San Gil. Po keletos valandu gana idomios keliones atvyke i vieta susiradome savo couchsurfer'e - Zulma. Pirmaji vakara ji mums trumpai aprode miestuka, parode skaniausiu sulciu vieteles, dave paragauti kazkokia vietine degtine kuri nelabai kuo skyresi nuo arabu anyzines degtines. Turbut visuose karstuose krastuose zmones ja geria..

Kiek skaiteme Lonely Planet knyguteje, San Gil'is yra aktyvaus turizmo sostine Kolumbijoje. Jame gali isbandyti rafting'a, paradigling'a, caving'a ir visoki kitoki -ing'a kuriu reiksmiu pats nezinojau kol nepamaciau paveiksliukuose.

Mes pries vaziuodami i San Gil buvome nutare kad isbandysime rafting'a - plaukima sraunia upe gumine valtimi. Tad tai ir isbandeme antraja diena praleista San Gil'yje. Kadangi plaukeme pirma karta, pasieme pati lengviausia lygi, ir labai netiketai susirinkus grupei uz keliolikos minuciu nuo pasiteiravimo apie kainas isvaziavome prie upes. Su mumis plauke dar viena panele is Australijos (kuri beje labai isgyre musu Vilniu), ir porele is Kolumbijos.

Isklause instrukciju kaip elgtis valteleje, susokome i ja ir isbandeme pacia pirmaja kliuti.

Beplaukdami salia upes pamateme gyvunu, kuriu nebuvome mate - didziule iguana ir chameleona. Maziau srauniose vietose pasimaudeme, pazaideme keleta zaidimu ant valties - bandeme islaikyti liksvara atsistoje ant valties krastu, bet aisku kapitonas specialiai pajudindavo ja taip kad mes visi greitai ikrisdavome i upe.

Antras zaidimas buvo idomesnis, bet kartu ir siek tiek pavojingesnis. Susedome visi sesi i valties gala, kapitonas paeme virve uz priekio ir bandeme pastatyti valti piestu. Kadangi visi buvome nepatyre, tai valtis greitai apsiverte ir ji kaip tycia uzgriuvo ant manes. As atsiduriau po vandeniu ir kai pabandziau isnerti, nenuostabu kad nepavyko is pirmo karto. Is antro karto pavyko nustumti valti nuo saves ir isnerus pavyko ikvepti gryno oro tad viskas baigesi gerai - buvo smagu :)

Paplaukioje apie 1,5 h grizome i San Gil'i. Su Marion nusprendeme, kad jau esame patyre profesionalai ir Ekvadore isbandysime sudetingiausius lygius :) Kas nesate bande sios pramogos - rekomenduoju pabandyti!

Antra dienos puse prabego gana paprastai. Nuvaziavome pas musu couchsurferes drauge ispane, kuri mums iskepe neitiketinai skanu zuvies gerybiu ir ryziu patiekala - PAELLA.

Praleide pas ja keleta valandu susitikome kita couchsurferi, kuris irgi buvo mums pasiules nakvyne San Gil'yje. Sulaukeme jo sveciu - poreles is Pietu Korejos kuri keliauja po Pietu Amerika automobiliu. Gavome kvietima apsilankyti pas ispane pietu dar karta, nedvejodami ji priememe.

Sekancia diena isvaziavome i Barichara - maza kolonijini miestuka, kuris labai panasus i Villa de Layva. Skaiteme, kad jame buvo nufilmuoti keletas filmu, ir kad sis miestukas yra siek tiek prabangesnis nei Villa de Laiva. Nieko daug jame nepamate, praleidome gal 1,5 valandos ir grizome i San Gil'i, is kurio is karto isvaziavome prie Juan Curi krioklio, kuris yra net 180 metru aukscio. Kadangi nebuvau mates kriokliu pries tai, tai sis gana siauras man pasirode labai ispudingas. Taciau ispudingiausia tikriausiai buvo maudynes salia krioklio einanciame upelyje bei nedidelis pasivaiksciojimas upes akmenimis.

Trecia diena isvykome i Chucamoca kanjona. Is ryto truputi supykome ant mus vezusios autobuso kompanijos, nes pries tai buvo pasake kad kelione mums kainuos 7,5 k pesu (3,75 usd), veliau pasake kad kainuoja 10 k (5 usd), tad truputi pasigincyje, ir pamate kad nieko is ju neispesime buvome priversti nusileisti - tokia turistu dalia Pietu Amerikoje:) Nuvykus neteko nusivilti - ispudingo dydzio kanjonas, nuo kurio virsunes atsiveria nuostabus vaizdas net ir gana apsiniaukusia diena. Praleide kelias valandas grizome atgalios, susipakavome daiktus, pavalgeme ir issiruoseme i naktine kelione autobusu is San Gil'io i prie karibu pakrantes esancia Santa Marta. Beje, kai kurios kainos pietu Amerikoje tikrai stebina - 13 valandu kelione kainavo tik 25 usd.

Is Santa Martos planuojame keliauti i Ciudad Perdida - Prarastaji miesta - 6 dienu kelione pesciomis i toli nuo civilizacijos esanti buvusiu Taironos gyventoju miesta. Veliau praleisime keleta dienu Tairon'os nacionaliniame parke su nuostabiausiais Kolumbijos papludymiais ir tikriausiai iskeliausime i labiausiai turistu lankoma miesta Kolumbijoje - Cartagena.

Villa de Leyva 2010.02.18 - 2010.02.19

Apie 6 h atvyke prie savo autobuso i Villa de Leiva, laukeme jo gera valanda, nes del dideliu kamsciu Bogotoje jis smarkiai velavo.

Kai atvyko, lauke apie 2,5 h kelione i si miesteli kalnuotais keliais. Kiek skaiteme Lonely Planet knygoje, tai vienas graziausiu ispanu kolonijinio stiliaus miesteliu visoje Kolumbijoje.

Atvykus neteko nusivilti. Mazas apie 8000 gyventoju miestukas svytejo savo baltumu ir nameliu grazumu. Siek tiek gal primine Graikijos ar Italijos salu kaimelius, taciau is karto labai patiko.

Atvykus is karto nuejome i informacijos centra, kuriame mus atkalbejo nuo nakvojimo musu pasirinktame viesbutyje, ir rekomendavo esanti visai salia centro uz panasia kaina (20 usd). Nusprendeme nueiti jo paziureti, taciau beeinant prie musu priejo jaunas vyrukas kuris pasiule savo hosteli uz 15 usd, tad labai greitai apsigalvoje nuejome pas ji.. Viskas mums jame tiko, ir truputi pailseje isejome pasizvalgyti po miesteli.

Miestelis gana mazas, tad per pora valandu ji apejome, pavalgeme labai graziame restoranelyje, ir grizome atgalios ilsetis.

Rytojui susiplanavome kad eisime pesciomis i mazdaug 12-14 km zygi, aplankydami vietos izymybe - 120 mln metu senumo reptilija bei senoves indenu gyvenviete.

Sekancia diena iskeliavome. Atvykus apziureti reptilija pamateme daugiau nei tikejomes. Reptilija buvo tikrai ispudingo dydzio - apie 7 metru ilgio (be uodegos), kuri per ilga laika kazr dingo. Beje, knygoje skaiteme, kad ji buvo rasta tik pries 30 metu ir yra palikta toje pat vietoje kurioje yra ir dabar. Mums dar papasakojo, kad tai vienintele taip gerai issilaikiusi reptilija pasaulyje. Muziejuje dar buvo galima apziureti ir daugiau milijonu metu senumo gyvunu liekanu - delfino proteviu, suakmenejusiu sraigiu, suakmenejusiu kiausiniu..

Beje, siame regione suakmenejusiu sraigiu ar kitu mazu gyviu yra tiek daug, kad ju galima pastebeti tiesiog isklijuotu kai kuriu namu kiemu grindiniuose..

Grize atgal apsidziaugeme surade restoraneli, kuriame dienos pietus su sultimis kainavo tik ~ 3 usd :) yahoo !!!

Grizome namo, apraseme dienos ispudzius, pamiegojome, ir issiruoseme i vakarine dali. Si savaitgali Villa de Leiva miestelyje yra astronomijos paroda centrineje meiesto aiksteje. Nueje truputi nusivyleme, nes pagrindiniai eskponatai esantys didziuliame pripuciame kosminiame laive dar neatidaryti publikai - jie veiks tik rytoj. O prie kitu stovejo minios mazu vaiku. Aiksteje dar buvo pristatya teleskopu, taciau del debesuoto dangaus nei vienos zvaigzdes nesimate, tad nieko nepese patraukeme link vakarienes.

Surade mums tinkanti ir patinkanti restoraneli issirinkome nematyta patiekala - duonos kepalelyje patiekta kazka panasaus i musiski guliasa su salotomis. Nebuvo pats skaniausias musu ragautas patiekalas Kolumbijoje, taciau alkanas zmogus bet ka juk gali suvalgyti..

Ryt kelione i San Gil kur tikiuosi isbandyti nebandyta pramoga - raftinga (plaukima sraunia upe su valtimi), pamatyti nuostabu kanjona ir kita maza kolonijinio stiliaus miestuca Barichara.

Bogota - 2010.02.15 - 2010.02.17

Ryte atsikele Leticijoje susipakavome daiktus, atsisveikinome su Manahutu Jungle hostelio savininku, ir patraukeme su visa manta pusryciauti. Lektuvas 14,15, tad laiko turime marias.

Nuo viesbucio iki oro uosto yra apie 3,5 km, tad buvome pasiryze nukeliauti pesciomis, pries tai dar sustoje papusryciauti. Nueje maziau nei kilometra sustojome, isgereme kavos, suvalgeme kiausiniene ir nusprendeme kad truputi per karsta ir per sunku eiti toki atstuma su tokia manta - pas mane didzioji kuprine ~ 15 kg, mazoji - beveik 8. Pas Marion - didzioji - apie 12, mazoji apie 4. Tad sustabdeme trirati taksi, suderejome del kainos (2 usd) ir gana ankstokai nukeliavome i oro uosta.

Be jokiu nuotykiu ir ypatybiu truputi pavelave atskridome i Bogota. Bogotoje is karto nustebino gana saltas oras - Leticijoje buvome priprate prie 35 laipsniu karscio, tad Bogotoje vilkint tik maikutes ir sortukus 15 silumos atrode kaip ziema.

Bogotos oro uoste mus pasitiko Marion pazystamas 55 metu Pedro. Papasakojome kad miegosime pas Couchsurfer'i Edwin'a, jis butinai norejo suzinoti kur jis gyvena, kaip atrodo ir panasiai. Susiskambinome su Edwinu kai jau buvome miesto centre kur jis skelbesi gyvenas.. Taciau pasirodo jis gyveno visai kitoje Bogotos dalyje, kuri anot Pedro yra visiskai nesaugi. Tad jis pasisiule mus apgyventinti pas save. Mes aisku ilgai nedvejoje sutikome :)

Gailetis nebuvo ko - atskiras kambarys su atskira lova ir vonia, nuvezimas ir parvezimas iki miesto centro kiekviena diena, pora vakarieniu restorane tikrai nepasirode kaip trukumas :)

Parekomendavo ka turetume pamatyti mieste per pora dienu, pasnekejome apie Marion giminaicius, kuriuos jis buvo mates tik pries kelis metus, ir isvaziavome i miesto centra pavalgyti blyneliu. Crapes and Wafles brand'as Columbijoje gana populiarus, nes gamina tikrai ypatingus blynelius - Gusto blyninei tikrai yra kur pasistiebti :) Po kiek laiko Lonely Planet gide perskaiciau, kad jie idarbina tik vienisas motinas, tad susimasciau, kaip Lietuvoje butu priimtas toks restoranas, kuris ne tik kad gamina ypatingai skanu maista, bet ir atlieka grazia socialine funkcija.

Prie stalo Pedro mums papasakojo apie pradzioje gana komplikuotai atrodancia gatviu zymejimo sistema, bet prie kurios priprates kitokiu nebenori naudoti :)

Tad apie gatves trumpai parasysiu tiek - kas yra buve USA, matete, jog ten gatves pavadinimas miesto pradzioje yra 1 street, ir toliau vaziuojant gatves pavadinimai dideja. Tad jei esi ant 8 gatves, ir tau reikia nukeliauti iki 15, mazdaug isivaizduoji kur randiesi ir kiek laiko reikes iki reikiamos vietos keliauti. Kiek pametu statmenos sunumeruotoms gatves turedavo pavadinimus, bet susiorientuoti budavo gana lengva.

Kolumbijoje panasi sistema, tik tiek kad visos gatves yra sudarytos is skaiciu. Gatves einancios is Siaures i Pietus vadinasi Carreras, is Rytu i Vakarus - calles. Tad adresas susidaro is skaiciu sekos, pvz: Cl 23 No 5-43, kas reiskia, kad adresas yra 23 Calle gatveje, 43 metrai nuo 5 Carrera gatves einant link 6 carrera gatves. Atrodo gana komplikuotai, bet is tikruju yra gana logiska ir lengva bei galetu buti visur naudojama, nes bunant kur nors fabijoniskese surasti staneviciaus 55 yra gana sudetinga..

Kiek girdejau is vietiniu gyventoju, sia sistema i Kolumbija atnese Ispanai, taciau keisicausia tai kad pacioje Ispanijoje tokios sistemos nera.

Vasario 16, antradieni anksti ryte pakilome ir isvykome i vaiku globos centra kuriame dirba Pedro. Nuvykus mus pasitiko tenais dirbancios merginos ir papasakojo apie centro veikla - sukuria veiklos is mokyklos parejusiems vaikams is skurdesniu seimu, arba priima gatves vaikus, kurie arba neturi tevu, arba tevai jais nesirupina..

Is vaiku susilaukeme nemazai klausimu - kokiomis kalbomis kalbame, paprase jomis pakalbeti, papasakoti is kur esame ir ka darome Kolumbijoje. Po to jie mums padainavo, pazaide, ir isleido mus pasigrozeti miestu..

Pirma stotele buvo Monserati baznycia esanti ant vienos is auksciausiu kalvu Bogotoje. Apskritai Bogota yra kalnuotoje vietoveje ir yra viena is auksciausiai virs juros lygio esanciu sostiniu Pietu Amerikoje (2600 m).

Funikulieriumi uzkilus ant kalvos, atsivere labai grazus visos Bogotos vaizdas. Paciu tolimiausiu krasteliu nesimate, nes del didelio miesto (8 mln gyventoju) dideliu transporto kamsciu buvo gana nemazas smogas, taciau bendras vaizdas buvo labai geras. Gaila kad isvaziavome su tusciomis fotokameros baterijomis tad nuotrauku Facebook'e is sitos dienos nera..

Nusileidus nuo kalno, nuejome iki informacijos centro, paklausinejome ka galime pamatyti Bogotoje per pora dienu, isklauseme keisto anglisko akcenta turejusia moteriske ir isvykome jos ir Lonely planet rekomenduotais marsrutais.

Pirmiausia nuejome iki Bolivaro aikstes, aplink kuria yra katedra, prezidento rumai, miesto merija ir auksciausiasis teismas. Veliau pasukome i La Candalera rajona, kuriame gausu ispanu laiku gyvenamuju namu, gatveliu, baznyciu.

Po pietu nuejome iki planetariumo, pasisvaiksciojome apie parkus salia jo, apziurejome aplinkinius rajonus. Apie 17 h susitikome su vienu vaikinu Luis, kuris vienerius metus gyveno Prancuzijoje pas Marion teta.

Jis pakviete mus nuvykti i Meksikieciu restorana esanti prabangiame Zona Rosa rajone, kuriame gausu prekybos centru, restoranu, kaviniu, klubu..

Restorane pavalgeme meksikietisku tortiliju, isgereme sulciu ir grizome namo.

Kita diena nuvykome i aukso muzieju kuriame gausu aukso dirbiniu is ivairiu kapaviciu is ivairiu Kolumbijos regionu. Veliau grizome atgal i Bolivaro aikste, tik si karta su foto kamera :) Po kiek laiko pasivaikscioje aplink, patraukeme link Nacionalinio Kolumbijos universiteto esancio dideliame parke. Parkas pasirode gana grazus, taciau universiteto pastatai atrode gana skurdokai bei apipaisyti neskoningu (mano nuomone) grafiti piesiniu.. Idomu tai, kad aplink universiteta ivairiose vietose isikures lyg mini turgelis, kuriame patys studentai pardavineja Coca cola, apyrankes, saldainius, leidzia pakalbeti mobiliu telefonu ar uzsiima dar kokiu nors mini verslu.

Beje, mobiliaku nuomos verslas atrodo gana idomus. Kaip suprantu dauguma zmoniu neturi telefonu Kolumbijoje, tad gali prieiti prie sia paslauga siulanciu pilieciu, susiskambinti su draugu, sumoketi uz prakalbeti laika ir toliau dziaugtis gyvenimu :). Kazkas panaus i pas mus veikusias bet neprigijusias telefonu budeles, isskirus tai jog kalbi mobiliu telefonu ir sumoki uz prakalbeta laika. Kiek pastebejau, visoje Kolumbijoje tai yra gana populiaru, taciau lietuvoje tikriausiai neprigytu, nes kiekvienas pilietus turi bent po 2 mobiliakus :).

Vakare Pedro mus pasikviete i kita restorana, esanti ant vienos is Bogotos kalnu, nuo kurio atsiveria nuostabus naktines Bogotos vaizdas. Su mumis taip pat vakarieniavo Pedro dukra ir jos vyras. Kadangi jie kalbejo angliskai, tai issiaiskinau visus man idomius dalykus apie Kolumbija, apie Pietu Amerika, ir graziai atsisveikine susitareme kad dar susitiksime Bogotoje nes cia pamateme tik maza jos dalele.

Bendrai, Bogota atrodo ypatinga modernus ir grazus miestas, aplink kalnai, parkai, svarios gatves. Su Lima nelyginama :)

Taip pat atrodo gana nebrangus. Be to, Bogotoje pastebejau daug geru ir graziu dalyku, ir kurie, jei butu Lietuvoje, musu gyvenima pagerintu ir pagrazintu. Bet apie tai atskiras rasinys kai turesiu pakankamai medziagos jam:)

Ryte lauke ankstyvas autobusas i Villa de Leyva, tad diena baigesi 21 h.