2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

Kelione i San Gil 2010.02.20

Nors sis nuotykis buvo pries 5 menesius, pacioje keliones pradzioje, taciau jis isliks atminty ilgam. Tokiu "atrakciju" kokias patyreme siandiena nebuvome paragave iki siol.
Bet apie viska is pradziu.

Kaip visada ryte atsikele susipakavome, papusryciavome ir issiruoseme i autobusu stoti. Nukeliavome iki artimiausio didesnio miesto Tunja, is kurio isedome i mikroautobusiuka kuris turejo mus nuvezti i San Gil. Suderejome del kainos, uzsikeleme didziasias kuprines ant mikroautobusiuko ir pajudejome keliones tikslo link.
Bevaziuojant uz koki 30 minuciu kazkaip keistai pamasciau - kas atsitiktu mano degtines buteliui, esanciam kuprineje ant mikroautobusiuko, jeigu mikriukas apsiverstu..
Bevaziuojant nusiaviau batus, pradejau klausytis ispanu kalbos kurso kai netiketai pries musu autobusiuka pastebejau atvaziuojanti dideli sunkvezimi. Musu vairuotojas
pradejo staigiai stabdyti ir paskutiniu momentu nusuko vaira i desine, kur buvo gal 1,5 metro plocio zoles gabalelis ir kuriuo galbut buvo sansu pravaziuoti sekmingai (~ 80 km / h greiciu). Taciau deja, salia buvo nedidelis skardis, gal 3 metru aukscio, ir mes labai labai greitai apsiverteme 270 laipsiu kulverstuku.. Keista, bet niekas nepanikavo, niekas nereke, viskas ivyko taip greitai, kad niekas net nespejo susiorientuoti kas ivyko. Staigiai visi apziziurejome ar visi sveiki gyvi, issimeteme daiktus lauk, islipome, ir pamate kad visi sveiki ir gyvi bandeme nusiraminti. Labai greitai atvaziavo policija, gal po kokiu 6 minuciu pasirode greitoji, isveze pora moteriskiu, nors man is sono atrode kad nieko niekam nenutiko..


Praleide gal valandele prie autobusiuko ir savo daiktu (kuriuos mums kai kurie bendrakeleiviai rekomendavo ypatingai saugoti), isstumeme autobusiuka ant kelio, sulaukeme pakeleivingo kito autobusiuko, kuris pasisiule mus pavezti.

Likusi keliones dalis buvo labai graziu krastovaizdziu, taciau kazkaip tuo metu susimasteme ka isgyvenome ir kuo viskas galejo baigtis.. Bet tikriausiai geriau dziaugtis kad esame sveiki, nei kad liudeti jog galejo kas nors nutikti...
Po tos keliones pradejome daug atsargiau rinktis autobusus su kuriais vaziuojame, ir beveik niekada nebevaziavome mikriukais.. Didesniame autobuse kazkaip saugiau jautiesi.. Ir vairuotojai juos vairuoja atsargiau..
Beje, degtines butelis taip pat sekmingai isgyveno. Taciau nuvaziaves i San Gil'i perpyliau ji i plastikini Coca-Colos buteliuka - kad kita karta nieko nenutiktu :)

Buenos Aires 2010.07.14 - 2010.07.19

Praleide ilgas 20 valandu autobuse pagaliau atvaziavome i Buenos Aires - paskutine musu marsruto stotele, is kurios uz 5 dienu skrendame i Paryziu, o liepos 29 diena parskrisiu i Lietuva. Kelione baigsis ir reikes galvoti ka veikti toliau :(
Nors planavome aplankyti kelis miestukus esancius salia Buenos Airiu, taciau BA taip patiko, jog cia praleidome paskutines 5 dienas..
Per pirma diena isimylejomoe Buenos Aires. Nors miestas didziulis, ir mes nelabai megstame didelius miestus, taciau architektura cia uzburianti.. Primena Madrida ar Paryziu.. Daug parku, labai graziu kaviniu ir labai fainu parduotuveliu visur.. Graziausias rajonas - La Boca - visas spalvotas, pilna tango sokeju, siulanciu pasidaryti nuotrauka su jais.. O didziausias ivykis - sutiktas Diego Maradona. Pasidariau keleta nuotrauku prisiminimui - check on Facebook :)
Nesvarbu kad tai buvo tik Maradonos antrininkas, atrode lyg tikras :) Pasakojo jog yra tik 4 menesiais vyresnis uz tikraji, ir truputi aukstesnis..
Isbandeme garsiuosius Argentinos steikus.. Isbandeme Argentinietiska vyna, kuris, beje, pigesnis nei Coca-Colos buteliukas :)
Taip pat verta pridurti, jog graziausiai atrodancios merginos yra Argentinoje.. Ir ju ispanu kalba tokai juokinga - atrodo lyg svepluoja, ir tuo sveplavimu issiskiria is kitu Pietu Amerikos saliu..
Praleidome cia 5 dienas, taciau nepamateme visko.. Gaila kad turejome tik kelias dienas. Manau lengvai butu galima praleisti bent pora menesiu..

Chile bendrai

Labai brangu. Modernu. Grazu. Patagonija. Tokios asociacijos man kyla pagalvojus apie Chile.
Kadangi aplankeme tik siaurine Chiles dali, ir nepamateme Patagonijos bei Velyku salos - sugrizti cia tiesiog butina..
Bet turbut reikia atvaziuoti kai cia buna vasara (o pas mus ziema), nes tada galima truputi pasidziaugti vandenynu, nes dabar cia - gana saltoka.. Pigus ir skanus vynas - dar viena priezastis del kurios cia galima sugrizti..
Tik truputi reikia patobulinti ispanu kalbos zinias. Ir priprasti prie skirtingo akcento ir kiek skirtingo zodyno - net Marion sunkiai sekesi suprasti dauguma dalyku..

Valparaiso - Vina del Mar 2010.07.10 - 2010.07.12

Valparaiso - tik pora valandu nuo Santiago. Skaiteme kad miestas, esantis ant vandenyno kranto yra labai grazus. Nors planavome cia uztrukti tik viena diena,
miestas Marionlabai patiko, tad apsistojome dvi naktis.
Nors tai yra miestas-uostas, ir vandenyno pakrante nera grazi, taciau namukai mieste labai spalvoti ir vaikscioti tarp ju labai malonu.
Be to, apsistojome netoli menininko rajono, tad buti cia tikrai patiko.
Apsilankeme zymaus poeto Narudos namuka, uzlipome arba uzvaziame i kelis kalniukus, nuo kuriu atsiveria puikus miesto vaizdas.. Kaip visada paziurejome futbola -
Viva Ispanija :)
Trecios dienos pusdieni skyreme salymais esanciam kitam miestui - Vina del MAr. Nors miestai yra salia, taciau skirtumas tarp ju didziulis.. Vina del Mar atrodo
daug prabangesnis, papludymiai labai grazus, o parku gausumas ir grazumas tiesiog nerealus..
Pasiblaske cia puse dienos grizome i Santiago, o sekancios dienos ryta laukia 23 h kelione i Buenos Aires.

2010 m. liepos 10 d., šeštadienis

Santiago 2010.07.08 - 2010.07.09

Po 7 valandu autobuso atvykumo i Chiles sostine. Pirmas ispudis - labai modernus miestas. Naujas metro, dangoraiziai isipaise tarp senoviniu pastatu.. Kai kurios
gatves primena Londona ar Paryziu.
Pirma vakara tik pavakarieniavome centre, o kita diena paskyreme miesto apziurejimui.. Nuejome iki centrines turgavietes, kuriame yra gal 50 juros gerybiu restoranu,
ir kur kas antrame zingsnyje tave kviecia apsilankyti kiekviename is ju.. Deja nebuvome labai alkani, tad siu skanumynu neisbandeme.
Veliau nuejome iki Cerro Monte Lucia - gana aukstos vietos miesto centre, nuo kurio atsiveria visas miesto vaizdas. Is vienos puses - balti snieguoti Andu kalnai,
is kitos - nuo smogo apsiniaukes miesto centras..
Apsilankeme poroje kaviniu, pamateme gana idomia kavines versija. Visos padavejos - tobulos figuros merginos devincios trumpas sukneles. Aplink vien veidrodziai,
kad visas grozybes galetum apziureti is visu pusiu :) Jokiu stalu aplink - vien tik baras, kuris beje irgi atviras - kad neuzdengtu graziu merginu koju..
Turbut nenuostabu kad dauguma klientu tose kavinese - vien vyrai.. Idomu ar toks verslo modelis veiktu Lietuvoje? :)

La Serena 2010.07.05 - 2010.07.07

Praleidome net 18 valandu autobuse kol atvykome is Iquiques iki La Serenos. La Serenoje apsistojome pas couchsurferi Christiana.
Jis truputi papasakojo apie Chile, lankytinas vietas La Serenoje, bet daugumas ju neaplankeme :(
Kaip ir Iquiques mieste, dali laiko praleidome stebedami futbola, ragaudami vietini alu bei maista..
Viena diena apsilankeme japoniskame sode, kurio ezere plaukiojo keliu kilgramu dydzio auksines zuveles. Gaila kad neturejom meskeres, butu visai nebloga vakariene :)
Palyginus su Iquique La Serena nera labai grazus miestas, tad is cia patraukeme i sostine Santiago.

Iquique 2010.07.01 - 2010.07.04

Atvykome i Iquique velai vakare. Susiradome musu norima hosteli, pavakarieniavome ir pasiplanavome ka cia nuveiksime. Nors veikti cia galima nemazai, nusprendeme
kad praleisime 2-3 dienas ilsedamiesi ir tinginiaudami. Daugiausia laiko paskyreme futbolo ziurejimui, nes kas dien buvo zaidziami du macai. Olandija - Brazilija
buvo idomu, taciau Gana - Urugvajus - tiesiog neitiketinas:)
Trys dienos praleistos cia - tikros atostogos. Miegas nuo 22 iki 9 ryto, futbolas du kartus per diena, truputis pasivaiksciojimo po miesta, shopping mallu
aplankymas, truputis alaus, truputis skanaus maisto. Life is beautifull :)
Vienas nelabai patinkantis dalykas Cileje - kainos. 3-4 kartus brangiau nei mes prate isleisti Pietu Amerikoje. Maistas restorane brangesnis nei Lietuvoje,
hotelis - 15 usd uz nakti zmogui - kai kur buvome iprate moketi tik 3 usd su pusryciais :)
Is tiesu cia jautiesi tarsi Europoje - keliai geri, autobusai nauji ir isvyksta laiku, zmones balti..

Chile - San Pedro de Atacama 2010.06.30-2010.07.01

Pries atvykdami i San Pedro planavome cia praleisti kokias tris keturias dienas, taciau atvykus truputi nusivyleme. Pirmiausia planavome vykti i netoliese esancius
geizerius, taciau po to kai pamateme geizerius Uyuni druskos ezere, nusprendeme kad Ciles puseje esantys - daug prastesni.
Tad San pedro de Atacama praleidome tik viena diena, aplankydami salia esanti Menulio sleni. Vadinamas jis menulio todel, kad slenio peizazas labai panasus i
menulio.. Nesu buves menulyje, taciau apsilankes Valey de la Luna pasijunti tarsi tikrai ten buves..
Is San pedro patraukeme link didelio, grazaus pajurio miesto - Iquiques.

Bolivija bendrai

Pirmos mintys saunancios i galva apie Bolivija - labai grazu, ir labai pigu.
Truputi skubedami aplankeme Bolivija, tad daug ka palikome. Tikrai grisime - norime dar pamatyti jaguarus bei spalvotasias varles,
pamatyti Uyuni per lietingaji sezona, kai visas druskos ezeras atrodo tarsi didelis didelis veidrodis..
Neaplankeme dar keletos dideliu miestu, neisbandeme Death Road - pavojingiausio kelio pasaulyje..

Salar de Uyuni 2010.06.27-2010.06.30

Anksti ryte sedome i 7 valandu autobusa vykstanti link Uyuni miesto - paskutines musu stoteles Bolivijoje..
Ir tikriausiai vieno ispudingiausio reginio visoje Pietu Amerikoje - didziausio pasaulyje druskos ezero..
Atvyke vakare susiradome kur nalvoti, ir aplanke kelias kelioniu agenturas issirinkome viena mums labiausiai patinkancia..
Sekancios dienos ryta - pirmyn i kelione..
Trumpai apie druskos ezera. Pries 100 milijonu metu, tai buvo Ramiojo vandenyno dalis, taciau slenkant zemes sluoksniams ir formuojantis Andu kalnams, vanduo buvo
atitvertanuo vandenyno, ir likes cia keliu kilometru aukstyje paliktas garuoti.
Per daugeli metu saule isgarino suru vandenyno vandeni ir paliko cia mazdaug 7-8 metru druskos sluoksni.. Viso ezero plotas yra daugiau nei 12 tukstanciu kvadratiniu
kilometru.. Vaziuodamas juo jautiesi tarsi vaziuotum ant milzinisko ziema uzsalusio ezero..
Pirma diena pradejome aplankydami traukiniu kapines. Uyuni 19 amziaus pradzioje buvo viena is Bolivijos traukiniu remonto vietu, o veliau - nebenaudojami
traukiniai buvo tiesiog palikti cia.. Tad dabar cia pilna senu aprudijusiu traukiniu, tyliai esanciu salia didziausio druskos ezero..
Veliau nuvykome prie druskos hotelio - vidury ezero pastatyto hotelio, kuris visas sumurytas is druskos luitu.. Kas esat mate ledo hotelius laplandijoje,
sis - labai panasus.. tik truputi siltesnis.. Papietave cia praleidome pora valandu darydami ivairias smaikscias nuotraukas.. Kadangi aplink viskas
"balta balta kur dairais", tai sukurti idomia nuotrauka yra gana nesudetinga.. Vienas atsistoja arciau kameros, kitas toliau - fotografas truputi pareguliuoja kas
kur turi stoveti - ir nuotrauka padaryta..
Velai vakare atvykome i pirmaja nakvynes viena. Kitos dienos ryta siaip ne taip islipe is lovos i didziuli salti, papusryciavome ir issiruoseme i kitas druskos
ezero izymybes. Nors tiesa sakant druskos ezeras jau pasibaige, ir vaziavome Atacamos dykuma, kuri yra sausiausia dykuma pasaulyje. Didziaja dali dienos praleidome
vaziuodami automobilyje, ir labiausiai uzstriges objektas buvo akmens medis (stone tree). Is didelio smelio gabalo vejo nupiestas medis.. Atrodo jog po keliolikos
metu sis medis gali sugriuti, tad paskubekit ji pamatyti :) Pries tai buvome sustoje prie vieno ezero, kuriame gyvena tukstanciai labai juokingu pauksciu - flamingu.
Juokingi jie del to, kad vaiksto dazniausiai tik grupeje, ir visi juda ta pacia kryptimi tuo paciu metu. Tad ziuredamas i ju vaiksciojima pagalvoji jog stebi
sinchroninio vaiksciojimo varzybas - vienas pasisuka i kaire, visa grupe pasisuka i kaire tuo pat metu. Pasisuka i desine - vel visi kartu.. Labai idomu stebeti :)
Vakare atvykome prie Spalvotojo ezero (laguna colorada). Deja, viso savo grozio jis neparode del didelio vejo, bet gidas pasakojo (ir mateme atvyrukuose), kad ezero
spalva gali buti ir oranzine, ir zalia, ir zydra.. Taip yra del ezere esanciu ivairiausiu mineralu..
Kadangi i nakvynes vieta atvaziavome gana anksti, o vakariene lauke tik uz kokiu 3 valandu, tai likusi laika prazaideme kortomis, artimiau susipazinome su kartu
keliavusiais Izraelio pilieciais ir pora prancuzu..
Kita diena turejome keltis apie 5 valanda ryto, nes norejome paziureti geizerius saulei kylant, taciau musu gidas pramiegojo, ir kita diena pradejome tik apie 8 ryto.
Be to, rytinis saltis buvo tikrai ispudingas - pirma karta gyvenime miegojau ne tik kad su keturiais dzemperiais, bet buvau uzsidejes kepure ir pirstines - del viso
pikto. Pasirodo - ne veltui. Vanduo kambaryje buvo susales, o gidas pasakojo kad nakti temperatura pasiekia ir - 15 mlaipsniu..
Pirmiausia nuvykome i Sol de Manena - ryto saules geizerius.. Didziuli lauka, kuriame pilna garuojanciu skyliu.. Prie kai kuriu net baisu prieiti arciau, nes girdi
kaip viduje verda didziulis plotas vandens.. Veliau nuvykome pasimaudyti i karstasias versmes. Po kiek laiko nuvykome prie dar vieno ezero - Laguna Verde,
esancia salia didziulio vulkano besiribojancio su Ciles- Bolivijos siena.. Tai buvo paskutine musu stotele Bolivijoje. Is cia - atvykome i pirmaja Ciles
stotele - San perdo de Atacama.

Potosi 2010.06.26-2010.06.28

Pirmadieni isvaziavome i Potosi - auksciausia miesta pasaulyje. Isitaises daugiau nei 4 km aukstyje yra ne tik auksciausias, bet 17 amziuje buvo netgi didesnis nei
Paryzius ar New York'as.. O zymus jis buvo del to, jog salia miesto yra isdyges beveik 5 km aukscio Sidabro kalnas, kuriame zmones kasa ji daugiau nei 400 metu.
Sekancios dienos ryta isvykome su organizuota gruope i viena is sachtu, uzsimoveme guminius, kombinzonus - ir pirmyn i kalna..
Darbo salygos kasykloje nepavydetinos - temperatura vietomis beveik 45 laipsniai karscio, pilna dulkiu, o kartais - netgi pavojingu duju..
Pasakojama kad per 400 metu siame kalne mire daugiau nei 8 milijonai zmoniu..
Dauguma kalnakasiu mirsta po 10-15 metu darbo jose, daugiausia del silicosis ligos.. Taciau dauguma ju kito pasirinkimo neturi, nes turi ismaitinti savo seima.
Liudniausia tai, kad kalnakasiais pradeda dirbti 14 metu vaikai..
Kasykloje praleidome mazdaug 2 valandas, aplankeme kalnakasiu garbinama Tio dieva (labiau velnia :), kuriam jie aukoja degtine, kokos lapus ir cigaretes..
Po vizito buvome labai laimingi islinde i dienos sviesa.. Ir dziaugemes kad tokio darbo netenka dirbti mums..
Idomiausia vizito dalis buvo dinamito susprogdinimas salia kasyklos.. Labai garsi bomba, kuria gali isigyti vos uz du dolerius..

Sucre, 2010.06.22-2010.06.25

Sucre, arba kitaip vadinamas baltasis miestas, yra vadinamas graziausiu Bolivijos miestu Bovijoje. Ne tik graziausiu, bet ir vienu svarbiausiu, nes cia Bolivija
atgavo savo nepriklausomybe.
Praleidome Sucreje tris dienas, bet negaliu prisiminti ka idomaus ten nuveikeme. Daugiausia laiko praleidome kavineje Pueblo de Chico (berniuko kaimelis lietuviskai).
Uzsukumoe cia netycia ieskodami pursyriu pirmaji ryta, o viskas baigesi tuo, kad vien tik cia valgeme.. Ne tik maistas buvo labai skanus, bet ir seimininkas buvo
labai draugiskas.. Viena popiete praleidome nuvaziave i dinozauru parka. Pries trisdesimt metu viena cemento gamykla pradejo kasti zaliava is vieno didelio kalno..
Bekasinedma cia atrodo keliu milijonu senumo dinozauru pedu ispaudus zemeje.. Kadangi viskas buvo uzkonservuota po zeme, viskas puikiai issilaike iki siol..
Pasiklausme gides pasakojimu apie dinozaurus, ir grizome atgalios - i Pueblo de Chico :) Miestas labai patiko, ir noretume cia sugrizti veliau..

Amazones pelkes, Rurenabake 2010.06.16-2010.06.21

Pirma karta isskristi i Amazones miesta Ruranabake nepavyko. Pastaruoju metu tenais daznai lijo, tad praleide puse dienos oro uoste turjome grizti atgalios ir tiketis
kad skrydis kita diena ivyks. Tad grizome i hoteli, pasivaiksciojome po La Paz, ir laukeme sekancios dienos.
Kita diena isskristi pavyko. Atvykome i Reyes miesta, nes Ruranabakeje smarkiai lijo. Po valandos kratymosi dziungliu keliukais pagaliau atsidureme mieste.
Nuejome i kelioniu agentura, patvirtinome kad rytoj vyksime i amazones pelkes. Likusi pusdieni pasivaiksciojome po Rurenabake, paziurejome Prancuzijos - Meksikos
futbolo maca, susiradome kur nakvoti, pamaloninome savo pilvukus sviezia zuvimi..
Sekancia diena isejome issiruoseme i kelione. Su mumis kartu vyko prancuzu pora, kurie beveik nekalbejo angliskai, tad nusiteikiau tris dienas klausytis tik
prancuzu pasnekesiu.. Susipazinome su mus lydesianciu gidu Oskaru, ir pasileidome i triju valandu kelione dzipu iki musu valteles, su kuria turejome vykti iki
nakvynes vietos. Tik pradeje plaukti uz kokiu penkiu minuciu pamateme pirma aligatoriu - kaimana - krokodilu seimos gyvuna, tik daug daug mazesni nei afrikoje
sutinkamas monstras. Nors jie daug mazesni, taciau pritupti salia pasidaryti nuotraukos turbut niekam nekyla noras, nes mazdaug 1.5 - 2.5 metru ilgio gyvunas
atrodo gana pavojingas. Ypac kai ji matai praverta burna (taip jie naikina bakterijas sauleje).

Pakeliui sutikome kelis simtus aligatoriu - nuo keliu savaiciu amziaus (mazdaug 20 cm ilgio), iki didziuliu senoliu.. Taip pat mateme tukstancius vezliu,
smagiai sutupusiu vorele ir besisildanciu sauleje..
Be to, sutikome daugybe didziausiu planetos ziurkiu seimos atstovu - kapibaru. Visiskai nepavojingi zmonems, nes valgo tik zole.. Taciau jos pacios yra gana
neblogas delikatesas aligatoriams.. Taip pat pamateme keliolika rusiu pauksciu, kuriu pavadinimu net nespejau isiminti.. Taciau isimintiniausias susitikimas buvo
su mazomes geltonomis bezdzionemis.. Labai jaukus, ir labai labai smalsus gyvunas.. Isoko i musu valti, apuoste ar neturime ko nors skanaus (gidas pasakojo, kad jos
labai megsta marihuanos lapelius, deja niekas neturejo :) Po mazdaug 3 valandu atvykome i nakvynes vieta papietauti. Susipazinome su musu vyreja, kurios
kulinariniai sugebejimai - tiesiog nustabus.. Be to, ji turejo atsivezusi dvieju metuku suneli Rafaeli. Stebejomes, kaip ji nebijo jo paleisti lakstyti palei upe,
kur pilna aligatoriu, ar siaip ivairiausiu voru, o kartais - ir gyvaciu..
Pavalge nuplaukeme paziureti saulelydzio, pazaideme tinklini, isgereme alaus, ir kai sutemo - plaukeme atgalios stebedami krokodilu akis nakties tamsoje.
Kai pasvieti i upe prozektoriumi, atrodo kad upe pilna mazu mazu zybureliu.. Kitos dienos ryta buvome pazadinti harley bezdzioniu.. Nezinau kaip jos vadinamos
lietuviskai, bet issiskiria tuo, jog saulei kylant jos pradeda labai garsiai skelbti kad svinta.. Pavalgeme pusrycius ir isvykome i anakondu paieska..
Uzsimoveme guminius, ir nukeliavome i didziule pelke, kurios gylys beveik visur iki keliu. Ir beveik visur vandens lygis virsyja guminiu auksti, tad praktiskai tris
valandas prabraideme pilnais guminiais purvino vandens.. Po keliolikos minuciu kitos grupes gidas surado maza anakonda - "tik" 1,5 metro ilgio.. Uzaugusios jos gali
buti ir daugiau nei 7 metru ilgio.. Po kokios valanos kitos grupes gidas surado truputi didesne, kuria isnese i sausuma ir kur amerikieciai ir zydai pradejo daryti
nuotraukas laikydami anakonda rankoje.. Musu gidui tai labai nepatiko, ir jis kazka ispaniskai sumurmejo visiems..
Veliau jis mums pasakojo, kad tai yra labai pavojinga anakondoms, nes turistai dazniausiai nezino kiek daug gali suspausti gyvuna, be to, dazniausiai ant ranku
turi prisipurske purskalu nuo uodu, ar uzsitepe saules kremu.. Tad taip galima prazudyti ne tik si, bet ir kitus juo mintancius gyvunus..
Po triju valandu braidziojimo po purvina vandeni, grizome atgalios.. Turiu pripazinti, kad si atrakcija manes nelabai suzavejo..
Grizome atgalios, papietavome, ir issiruoseme i roziniu delfinu paieska.. Pries atvykdamas nedaug ka zinojau apie juos, taciau Marion buvo pasakojusi, jog jie
gyvena tik amazoneje ir aplinkinese upese. Ir ju spalva tikrai yra rozine. Po kokius 5 minuciu nuo atplaukimo i ju buriavimosi vieta mums pavyko kelis pamatyti..
Nelabai jie buvo zaismingi, tad galejai pastebeti tik karts nuo karto iskylancia ju nugara.. Laimingi pamate kelis ju, uzbaigeme diena. Kitos dienos ryta anksti
prabude isplaukeme pasiklausyti bundancios gamtos. Pavyko pamatyti didziuli Toucana - kelis kartus didesni nei mateme Mindo mieste, Ekvadore..
Veliau papusryciave isplaukeme zvejoti piraniju. Idomi zuvis - imeti kabliuka su mazu gabaliuku mesos ir is karto pajunti kad ta mesa jau pradedama valgyti..
Taciau per poros valandu zvejyba man nepavyko istraukti nei vietos zuvies, nors beveik pavykusiu bandymu buvo nemazai.. Musu gidui pavyko suzvejoti pora, ir su
viena ju prisivilioti krokodila salia musu valties. Truputi paerzino ji, kuriam piranija yra vienas is skanumynu, tad pavykus nufotografuoti jo zaviaja burna
paleidome ja atgalios i vandeni.. Tuo uzsibaige musu triju dienu kelione i amazones pelkes (pampomis vadinamas). Tikrai labai ispudinga isvyka..
Nusprendeme, kad po kiek laiko grisime i Rurenabake tam, kad nu vyktumne i salymais esancias dziungles. Gidas pasakojo, kad per 15 dienu dziunglese gali sutikti
ne tik milijonus bezdzioniu, bet net pamatyti jaguara esanti vos uz keliu metru nuo taves.
Sekancia diena parskridome i La Paz be jokiu trikdziu, ir vakare sedome i autobusa vykstanti Sucre - graziausia Bolivijos miesta, ir konstitucine salies sostine.

2010 m. birželio 15 d., antradienis

La Paz 2010.06.13 - 2010.06.15

Atvykome i si miesta ir truputi nusivyleme tuo ka pamateme. Miestas gana didelis, daugybe gatves prekiauviu - kai kas si miesta vadina netgi dideliu turgumi..

Tad truputi pasivaikscioje viena kita dienele, pradejome ieskoti kokiu budu geriausia nuvykti i Bolivijos dziungles. I dziungles planavome vykti jau Kolumbijoje, taciau dziungliu turai Bolivijoje gerokai pigesni, tad pasilikome sia atrakcija keliones galui.

Pasiteiravome keliose kelioniu agenturose apie dziungliu zygius, ir issirinke viena mums labiausiai patinkanti nusprendeme kad vyksime tenais paziureti krokodilu, kaimanu, anakondu, roziniu delfinu, bei jei pasiseks - gal suzvejosime viena kita piranija :)

Rurenabaque miestas Bolivijos dziunglese yra gal uz 400 km, taciau autobusu vykti reikia maziausiai 18 valandu, tad ilgai dvejoje atsisakeme sio malonumo, ir nusprendeme kad skrisime tenais.

Grisime i La Paz po 5 dienu, ir keliausime toliau - Potosi, Sucre ir didziausia Bolivijos atrakcija - druskos ezera.

Bolivija, Copacabana 2010.06.11 - 2010.06.12

Is Puno iki Bolivijos sienos tik trys valandos kelio, tad labai nesiskubindami pajudejome link Copacabanos miestelio, esancio irgi salia Titikakos ezero.
Taciau bevaziuodami supratome kad norime paskubeti, nes Prancuzija zaide pirmaji savo maca Pasaulio cempionate. Kirsdami siena pamateme kad macas tik prasidejo, trumpai pasienietis kazka pamurmejo apie futbola, gavome 30 dienu pabuti bolivijoje, ir pagalvojome kad tai gali buti per mazai. Paklauseme pasieniecio ar butu galima gauti daugiau, jis mums atsake - uz kelis butelius limonado be jokiu problemu :)
Pagalvoje jog nelabai verta, nes viso turime 36 dienas likusias iki isvykimo is Buenos Airiu, atsisakeme sio pasiulymo.
Atvykome i Copacabana. Labai grazu miesteli esanti vos 9 km nuo Peru - Bolivijos sienos. Issiruoseme rinktis viesbutuko. Anksciau ji rinkdavomes pagal kaina, tai ar turi interneta ir karsta vandeni - si karta pagrindinis kriterijus buvo ar turi televizoriu.
Greitai toki rade nusipirkome alaus ir pamateme antraja puse Prancuzijos - Urugvajaus maco.
Veliau pasidomejome kaip nuvykti iki Saules salos Titikakos ezere, susiradome geriausia pasiulyma ir kita diena isplaukeme link tos salos. Sala tikrai daug grazesne nei Taquilos sala Peru puseje. Turejome apie 4 valandas pereiti is salos siaures iki salos pietu puses, tad beeidami apie 10 km palei Titikakos ezera su vaizdu i netoliese esancius snieguotus kalnus greitai prastumeme si laika.
Grizdami dar uzsukome i plaukiojancias salas, bet sios pasirode tikrai labai juokingos palyginus su tokiomis paciomis Peru. Salos pastatytos 10 metru nuo kranto, jose pilna plastikiniu kedziuar siaip visokiausiu siuolaikinio pasaulio atributu. Atrodo viskas labai dirbtina ir skirta tik turstams.
Tad tie kas planuojate buti prieTitikakos ezero - rekomenduojame is Peru puses aplankyti tik plaukiojancias salas, o is Bolivijos - pamatyti Saules sala.
Vakare grize isbandme tradicine Titikakos zuvi - upetaki (kazkodel galvojau kad jis auga tik upeje :), ir sekancios dienos ryta isvykome i Bolivijos efektyvia sostine - La Paz (konstitucine sostine yra Sucre).
Beje, La Paz ya auksciausias miestas pasaulyje - 3600 m virs juros lygio.

Peru - bendri ispudziai...

Kelione i Peru prasidejo nelabai idomiai, tad pirma savaite ar dvi, buvome labai nusivyle Peru. Nieko grazaus, jautiesi gana nesaugiai, zmones nedraugiski, tad norejosi kuo greiciau is cia sprukti.
Taciau veliau atvykus Pietu Peru, nuomone pradejo pamazu keistis. Sandboardingas, surfingas, Nazca linijos, Machu Picchu, Cuzco - manau sie dalykai tikrai yra nepakartojami ir vien del ju verta iskenteti visas Peru blogybes..

Puno - Titikakos ezeras 2010.06.08 - 2010.06.11

Atvykome i Puno miesta, is kurio galima uzsisakyti laivelius link didziausiu Titikakos atrakciju - plaukiojanciu salu.
Kitos dienos ryte gan velokai atsibude pajutome kad esame tikrai labai aukstai. Kambaryje temperatura manau nesieke 10 laipsniu, tad islipti is lovos tikrai buvo labai sunku. Nueje link uosto, supratome kad siandiena salu pamatyti negalesime, nes laivai isplaukia bent pora valandu anksciau. Apsiklausinejome ka galetume nuveikti per diena, ka galima pamatyti ezere, nusprendeme kad nuvyksime i Silustani miesteli salia kurio yra keistos Inku laiku kapavietes. Atvyke pamateme jas - cilindro formos, is akmenu pastatytus keliu metru aukscio statinius, kuriuose buvo laidojama visa seima su jai priklausanciais gyvunais ar siaip buvusiu jos turtu.
Deja, isvykdami palikome kamera viesbutyje, tad nuotrauku is cia padaryti negalejome :(
Kita diena isplaukeme link Titikakos salu. Is pradziu aplankeme plaukiojancias salas - labai netradicinis gyvenimo budas pasirinkas Uros genties zmoniu.
Inku laikais Uros genties zmones taip bande pabegti nuo karinguju Inku. Is nendriu pasistate salas ezere, nuleido inkarus, ir laimingai juose gyvena iki siol. Salas atnaujinti reikia kas menesi, nes nendres vandenyje greita puva, tad cia budami nuolatos turi ka veikti :) Be to, reikia ir zuvies maistui pasigauti, ir siais laikais daugybe turistu priimti :)
Idomu tai, kad Titikakos vandeni zmones gali gerti, nepaisant to kad plaukiojanciu salu gyventojai i ezera atlieka visus savo gimtinius reikalus.
Kiekviena seima turi savo salele, kuri yra keliu simtu kvadratiniu metru dydzio, turi kelis ar keliolika nameliu, viena boksta komunikavimui su kitomis netoli esanciomis salomis. Is viso taip gyvena apie 1200 zmoniu Peru puseje. Siu salu lankymas tikrai paliko dideli ispudi, o be to - pavyko laimeti viena turistams skirta atrakcja - reikejo atspeti kiek metru yra nuo salos pavirsiaus iki ezero dugno. Teisingas atsakymas - 15 metru. Prizas - ju ranku darbo pakabukas :)
Praleide apie pusvalandi plaukiojanciose salose, issiruoseme i Taquilas salas (skamba panasiai kaip Tekilos, bet tai vienintele sasaja:)
Po gana ilgos keliones atvykome i Taquilas salas, is kuriu tikejomes ne maziau nei is plukiojanciu salu, taciau nieko panasaus jose nepamateme. Gyventojai nelabai draugiski, ypac vaikai. Pastatai saloje nelabai ispudingi, o centrine aikste netgi tragiska ir nelabai tvarkinga..
Tad nusivyle sia salele, nusprendeme baigti savo kelione Peru, ir sekancia diena isvykti i Bolivija. Pagalvojome, kad gal salos is Bolivijos puses turetu geriau atrodyti.
Tad pasibuve Peru kiek ilgiau nei menesi, birzelio 12 isvykome i Bolivija.

Arequipa - Colca kanjonas 2010.06.05 - 2010.06.08

Praleide nakti autobuse, atvykome i Arequipa. Peru daznai vadinama Baltaji miesta, nes dauguma pastatu cia pastatyta is baltu vulkaniniu akmenu.
Beje, is pacios Arequipos miesto matosi didziulis Misti vulkanas su balta sniego kepure ant pacios virsunes.
Pailseje po varginancios naktines keliones antra dienos dali paskyreme apziureti pacia Arequipa. Miestas grazus, bet ne toks ispudingas kaip Cuzco. Bet viena vieta yra ypatingai nuostabi - Monesterio de Santa Catalina. Buvusi didziule vienuoliu sventykla, kurioje dabar like tik kelios desimtys vienuoliu.
Tai tarsi miestas mieste, su siauromis gatvelelimis mazais namukais, baznyciomis ir fontanais.. Bunant Peru, sia vieta pamatyti manau yra butina :)
Vakare nusprendeme kad kita diena vyksime link Colca kanjono. Antro giliausio kanjono pasaulyje - daugiau nei 3 km gylio. Idomu tai, kad giliausias yra tik 150 metru gylesnis, ir yra gal tik 60 km nutoles nuo Colca kanjono. Beje, sie kanjonai yra netgi dvigubai gilesni nei populiarus Didysis Kanjonas Amerijoke.
Pasirinkome Colca kanjona, nes iki jo atvykti buvo daug paprasciau - "tik" 6 valandos autobuse. Iki giliausiojo - net 12 kalnu keliukais..
Vakare atvykome i Cabanakonde miesteli, is kurio kitos dienos ryta pradejome musu nedideli zygi link graziausios kanjono vietos - Kondoro kryziaus.
Paeje apie 3 valandas, pavaziave gal 10 minuciu atsidureme salia sios grazios vietos. Rytais sakoma galima pamatyti ir retaji Andu Kondora.. Deja mes jo cia nemateme, bet buvome mate kitur - ir Ekvadore, ir Santa Cruz zygyje..
Vakare velai grizome i Arequipa, ir sekancia diena isvaziavome link Titikakos ezero - vieno aukscio ezeru pasaulyje - beveik 4 km aukstyje.

Cuzco 2010.06.02 - 06.04

Kaip minejau anksciau, Cuzco mums yra vienas graziausiu miestu Pietu Amerikoje, tad cia praleidome keleta dienu nieko ypatingo neveikdami. Tuo labiau, kad netycia pataikeme ant kazkokios religines sventes, kur daugum miesto gyventoju vilkejo tradicinius ir labai neiprastus drabuzius, kaukes, soko pagal ivairia muzika, nese aplink centrine aikste sunkius Jezaus ir Marijos atvaizdus. Vaizdai buvo labai neiprasti, bet labai idomus.
Isbandeme tradinici Peru patiekala - Juru kiaulyte. Europoje jis auginamas kaip naminis gyvunas, o Peru jis auginamas kaip tradicinis patiekalas. Nelabai mus jis suzavejo, nes kaulu siame patiekale daugiau nei mesos..
Viena diena pora valandu praleidome nuostabiai grazioje Qorikancha sventoveje, kurioje yra islikusios ispudingos Inku pagamintos akmenu sienos. Kai ziuri i jas nelabai suvoki kaip jie 14-15 amziuje sugebedavo keliu metru ilgio, ir beveik metro plocio plytas pagaminti, ar jas uzkelti i keliu metru auksti.
Beje, rasoma, kad kai Ispanai atsidure Cuzco mieste, dauguma sienu buvo padengtos daugiau nei 700 kg aukso, taciau Ispanu uzkariautojai greitai si auksa issiunte i pacia Ispanija..
Pratinginiave kelias dienas Cuzco mieste, pazadejome sau kad cia tikrai dar grisime, ir penktadieni vakare issiruoseme i Arequipa - kita grazu Peru miesta.

Olanteytambo, Morey, Salinas drusku kasyklos 2010.05.31 - 2010.06.01

Atvykome i Olanteytambo velai vakare. Paskubomis susiradome kur pernakvoti, pavalgyti, ir susideliojome sekancios dienos plana: kelios valandos Olanyteytambo, po to Morey pakeliui sustojant i Salinas drusku kasyklas.
Olanteytambo grozis dienos sviesoje neitiketinas - senoviniai lyg viduramziu laiku pastatai visame miestelyje su daugybe tradicinius drabuzius vilkinciais vietiniais gyventojais.
Viena moteriske pasisiule nufotografuoti ja su jos mazu sunumi (ne uz dyka aisku :). Kai padareme jos nuotrauka ir istieseme jai 1 soli (~ 1 Ltl), buvo labai nepatinkinta ir paprase 5 :)
Mandagiai jai pareiskeme kad arba ji ima sita 1, arba negauna nieko, nuejo kazka burbedama mums :).
Musu viesbucio savininkas dar trumpai mums papasakojo apie Olanteytambo, parode Inku laiku seno zmogaus atvaizda kalne, papasakojo kad Inku laiko sventove atvaizduoja lama kalne.
Pasivaikscioje nuvykome i neiprastas druskos kasyklas Salinas miestelyje.
Druska isgaunama is prabegancio upelio vandens nukreipiant ji i specialiai paruostas terasas kalno slaituose, ir veliau ta nukreipta vandeni paliekant isgaruoti sauleje. Atrodo gana neiprastai..
Is Salinas patraukeme link Morey kuris garseja savo amfitetrais, kurie tikima buvo tarsi agrikulturos laboratorijos, nes kiekviename amfitetro lygyje yra skirtingos temperaturos, ir taip Inkos galejo isbandyti kuriame lygyje tam tikri augalai auga geriausiai.
Vakare grizome i Cusco, o sekancia diena issiruoseme i Pisac. Is pradziu Pisac miestelyje norejome aplankyti salia esancius griuvesius, taciau atsidure centrineje aiksteje ir pamate didziuli turgu, praleidome puse dienos tenais.
Tai turbut vienas graziausiu turgu matytu visoje Pietu Amerikoje..

Machu Picchu 2010.05.28-2010.05.30

Machu Picchu - mano sena svajone, kuria pagaliau pavyko igyvendinti.

Tai vienas is labiausiai zinomu turistiniu marsrutu visame pasaulyje, ir neseniai buvo isrinktas kaip vienas is dabartiniu 7 pasaulio stebuklu.

Mazai kas zinoma apie sia vietove, nes ji buvo atrasta tik kiek daugiau nei pries 100 metu. Ispanai uzkariave visa Pietu Amerika, neatrado sios nuostabios vietos.

Nuvykti i Machu Picchu galima dviem budais. Vienas ju yra turistiniu traukiniu, kuris del monopolijos Peru standartais kainuoja akiplesiskai daug - apie 100 usd i abi puses.
Antras budas yra vykti apie 5-6 valandas autobusiuku iki Santa Teresos kaimelio, is ten pedinti apie tris valandas palei upe traukinio begiais iki Aguas Calientes miestuko, is kurio Machu Picchu jau ranka pasiekiamas.
Mes pasirinkome pastaraji varianta, nes tai ir idomesnis budas, ir sutaupo 3-4 dienu biudzeta mums :)
Is pradziu galvojome kad eiti traukinio begiais kelias valandas bus sudetinga, taciau is tiesu tai visai lengva, nes salia begiu yra padarytas takelis tokiems turistams kaip mes.
Isvyke is Cuzco apie 7 ryto, apie 17 h jau buvome Aguas Calientes miestelyje.
Nezinau kodel Lonely Planet raso kad miestukas yra ypatingai negrazus - mums jis pasirode gana zavus. Man netgi primine Italijos slidinejimo kurortus..
Atvyke susiradome kur nakvoti (tiksliau nakvyne susirado mus tik iejus i miestli:). Nusipirkome Machu picchu bilietus (40 usd zmogui, su ISIC - per pus pigiau:). Atrodo gana daug, bet is kitos puses, net ir si kaina neatbaido tukstanciu turistu kas diena. Be to, yra planu kad artimiausiu metu gali siekti ir 100 usd.
Anyway, ar tai 40, ar tai 100 usd - tai kaina kuria moketi verta..

Sekancios dienos ryta pirmas autobusas isvaziuoja apie 5.30 ryto, tad mes galvojom buti gudresniai ir ateiti prie 5 h ryto kad galetume buti pirmieji nuvyke i Machu picchu ta diena.
Deja.. Tokiu gudruoliu pries mus jau buvo apie 200.. Tad truputi buvom sunerime kad negalesim uzkopti i Weina Pichu kalna, nuo kurio atsiveria geriausias vaizdas i Machu Pichu. Weina picchu yra gana nedidelis kalnas, ir i ji ileidziama tik 400 turistu per diena, 200 nuo 7 ryto, ir dar 200 nuo 10 ryto. Kai atvykome, suspejome uzsiregistruti i pirmaja grupe, ir laimingi pradejome daryti pirmasias Machu Picchu nuotraukas be nei vieno turisto ant griuvesiu...
Pasivaikscioje valandele po Machu Picchu pradejome kopti i Wena Pichu - gana statu kalna, kuri iveikti mums prireike apie 40 minuciu. Vaizdas is jo nepakartojamas.
Papietave, pasizvalge nuo pacios virsunes nusileidome iki Menulio sventyklos, o is ten - atgalios i Machu Picchu.
Atrodo kad visas Machu Picchu nedidelis, taciau sugebejome jame praleisti apie 8 valandas.
Pesciomis nusileide atgalios i Aguas Calientes miesteli (Karstu vandenu miesteli ispaniskai), papietavome ir issiruoseme atgauti jegas i karstu versmiu baseina. Po tokios varginancios dienas - tikra atgaiva :)

Ismiegoje sekancios dienos ryte issiruoseme atgalios i Santa Teresa pesciomis, is ten - minibusas iki Santa Marios miestelio, is kurio pajudejome i Olanteytambo miestelio esancio Sventajame Slenyje, kuriame gausu inku griuvesiu..

Machu Picchu 2010.05.28-2010.05.30

Machu Picchu - mano sena svajone, kuria pagaliau pavyko igyvendinti.

Tai vienas is labiausiai zinomu turistiniu marsrutu visame pasaulyje, ir neseniai buvo isrinktas kaip vienas is dabartiniu 7 pasaulio stebuklu.

Mazai kas zinoma apie sia vietove, nes ji buvo atrasta tik kiek daugiau nei pries 100 metu. Ispanai uzkariave visa Pietu Amerika, neatrado sios nuostabios vietos.

Nuvykti i Machu Picchu galima dviem budais. Vienas ju yra turistiniu traukiniu, kuris del monopolijos Peru standartais kainuoja akiplesiskai daug - apie 100 usd i abi puses.
Antras budas yra vykti apie 5-6 valandas autobusiuku iki Santa Teresos kaimelio, is ten pedinti apie tris valandas palei upe traukinio begiais iki Aguas Calientes miestuko, is kurio Machu Picchu jau ranka pasiekiamas.
Mes pasirinkome pastaraji varianta, nes tai ir idomesnis budas, ir sutaupo 3-4 dienu biudzeta mums :)
Is pradziu galvojome kad eiti traukinio begiais kelias valandas bus sudetinga, taciau is tiesu tai visai lengva, nes salia begiu yra padarytas takelis tokiems turistams kaip mes.
Isvyke is Cuzco apie 7 ryto, apie 17 h jau buvome Aguas Calientes miestelyje.
Nezinau kodel Lonely Planet raso kad miestukas yra ypatingai negrazus - mums jis pasirode gana zavus. Man netgi primine Italijos slidinejimo kurortus..
Atvyke susiradome kur nakvoti (tiksliau nakvyne susirado mus tik iejus i miestli:). Nusipirkome Machu picchu bilietus (40 usd zmogui, su ISIC - per pus pigiau:). Atrodo gana daug, bet is kitos puses, net ir si kaina neatbaido tukstanciu turistu kas diena. Be to, yra planu kad artimiausiu metu gali siekti ir 100 usd.
Anyway, ar tai 40, ar tai 100 usd - tai kaina kuria moketi verta..

Sekancios dienos ryta pirmas autobusas isvaziuoja apie 5.30 ryto, tad mes galvojom buti gudresniai ir ateiti prie 5 h ryto kad galetume buti pirmieji nuvyke i Machu picchu ta diena.
Deja.. Tokiu gudruoliu pries mus jau buvo apie 200.. Tad truputi buvom sunerime kad negalesim uzkopti i Weina Pichu kalna, nuo kurio atsiveria geriausias vaizdas i Machu Pichu. Weina picchu yra gana nedidelis kalnas, ir i ji ileidziama tik 400 turistu per diena, 200 nuo 7 ryto, ir dar 200 nuo 10 ryto. Kai atvykome, suspejome uzsiregistruti i pirmaja grupe, ir laimingi pradejome daryti pirmasias Machu Picchu nuotraukas be nei vieno turisto ant griuvesiu...
Pasivaikscioje valandele po Machu Picchu pradejome kopti i Wena Pichu - gana statu kalna, kuri iveikti mums prireike apie 40 minuciu. Vaizdas is jo nepakartojamas.
Papietave, pasizvalge nuo pacios virsunes nusileidome iki Menulio sventyklos, o is ten - atgalios i Machu Picchu.
Atrodo kad visas Machu Picchu nedidelis, taciau sugebejome jame praleisti apie 8 valandas.
Pesciomis nusileide atgalios i Aguas Calientes miesteli (Karstu vandenu miesteli ispaniskai), papietavome ir issiruoseme atgauti jegas i karstu versmiu baseina. Po tokios varginancios dienas - tikra atgaiva :)

Ismiegoje sekancios dienos ryte issiruoseme atgalios i Santa Teresa pesciomis, is ten - minibusas iki Santa Marios miestelio, is kurio pajudejome i Olanteytambo miestelio esancio Sventajame Slenyje, kuriame gausu inku griuvesiu..

2010 m. gegužės 27 d., ketvirtadienis

2010.05.26 - 2010.05... Cuzco, Machu Pichu

Penktadieni isvykstame i Machu Pichu - turbut viena is isimintiniausiu vietu visos keliones metu. Daugiau naujienu apie tai - po kokiu keturiu penkiu dienu.
Beje, Cuzco - vienas graziausiu miestu Pietu Amerikoje. Norisi pasilikti cia ilgiau..

2010.05.24-2010.05.25 Nasca

Is Huacachinos isvykome i garsiaja Nazca. Zinojome kad bus brangu, bet neaplankyti sios vietos butu nuodeme.
Atvyke is karto buvome uzpulti daugybes zmoniu siulanciu skrydzius, taciau atsispyre ju pagundoms nuejome link viesbucio.
Isikure pradejome pigiausio skrydzio paieskas. Nors agenturu mieste kelios desimtys, visos kaip susitarusios siulo ta pacia kaina - 60 usd zmogui.
Ir vienur bandome deretis, ir kitur, visi nenuleidzia ne skatiko..
Skaiteme kad salia oro uosto gali buti pigiau, tad nutereme nueiti pasidometi tenais. Bet ir ten tas pats. Pagaliau vienas vyrukas po inirtingu derybu nuleido mums po 5 usd, ir sutare kad jis ryte paims is viesbucio, santykinai laimingi grizome i miesta.
Kita ryta prabude prisimineme, kad geriau pusryciu nevagyti, nes skrisime mazu lektuveliu, o skrandziai prie mazu lektuvu skrydziu nera labai priprate..
Atvykus i oro uosta labai greitai isedome i keturvieti lektuveli - du pilotai ir mes. Pakilome i ora, ir pamateme pirmaja figura - mazdaug 50 metru ilgio bangini. Kadangi pamatyti nebuvo labai lengva, nesugebejome visko nufotografuoti.. O be to, kai lektuvelis pasikreipe desinen, o po to kairen, musu skrandziai pradejo rodyti keistus simptomus, tad ir nuotraukos nebelabai rupejo - galvojom kad tik greiciau baigtusi sis skrydis :)
Pamateme apie 12 figuru, taciau visoje dykumoje ju yra daug daugiau.. Dauguma figuru yra virs 100 metru ilgio, tad stebiesi kaip pries tukstanti ar du tukstancius metu zmones sugebejo
jas nupiesti. Taciau dykumoje galejai pamatyti ir keliu kilometru ilgio tiesiausiu liniju, kurios atrode dar labiau neimanomos nupiesti..
Pamate visas figuras, grizome atgalios. Abu perbale, bet atlaikeme sia trumpa kelione..
Pamatyti figuras tikrai verta, gal tik skrydis siek tiek per trumpas..
Grizome i viesbuti, paziurejome vietini cirka - musu viesbucio seimininkes zentas susimuse priesais esanciame name. Moteriskes irgi gana aktyviai dalyvavo sioje pramogoje :)

Kadangi musu autobusas i Cuzco buvo apie 21 h, turoje apie 11 valandu laiko, kuri reikejo kazkaip prastumpti. Is pradziu nuvykome uz 30 km esancia Chauchilla kapaviete, kur kazkada buvo gyvenviete o dabar liko tik kapaviete su daugybe mumiju ar ju likuciais..
Grizus likusi laika praslampinejome po turistu parduotuves, restoranus, ar siaip pyragu kepykleles..
Laukia 15 valandu autobusas i Cuzco, is kurio turetume vykti i pagrindini keliones akcenta - Machu Pichu.


2010.05.23 Huacachina

Atvykome i Huacachina. Neitiketinai atrodanti oaze viduryje smelio kopu.
Viduri mazo kaimuko yra netgi nedidelis ezerelis, o aplink kiek tik akys mato - didziules didziules, gal du tris kartus aukstesnes nei Nidos, kopos..
Miestelyje pilna turistu, rankose laikanciu smelialentes. Tuo sis miestelis ir garseja, kad gali isbandyti sia pramoga. Del to cia atvykome ir mes..
Bet pries isbandant smelialentes, patyreme kai ka ekstremalesnio. Sedejome kambary, kai netiketai pajutome kad virpa kambario langai, po to pajutome kad netgi
grindys juda. Suprate kad tai zemes drebejimas, isbegome i lauka, bet po keliu sekundziu viskas baigesi. Niekas nesugriuvo, niekas neduzo, niekas neissigando - visai smagu :)
Po pietu pasiziurejome kur galima issinuomoti sandboarda, susiradome paprastus praktiskai uz dyka. Marion pasieme viena is ju, nes ji beveik nebuvo bandziusi snieglentes.
O kadangi as jauciausi esas snieglentes profas, nusprendziau kad man reikia geresnio sandboardo. Susiradome vienoje vieno profesionalias smelialentes - nors is tikro tai ta pati snieglente, netgi su tikrais sunkiais snowboardo batais.
Po sunkaus pusvalandzio uzkopeme i didziule kopa, ir pirma karta atsistojau ant lentos.
Pirmu kartu buvau nusivyles - lenta neslysta, o kai slysta, pasuskti i sona negaliu, nes ji susmigus giliai i smeli.. O tiek kanciu ideta kol uzkopeme ant tos kopos :(

Nusileide nuejome i kita vieta kur slidinejo dauguma zmoniu, ir ten vaizdas visai kitoks. Lenta slysta, gali palavyruoti, netgi persokti koki nedideli tramplyna.
Tikriausiai slydimas priklauso nuo to, kurioj vietoj slidineji, nes jei smelis per daug purus, nelabai kaip pavyks nusileisti.
Smagi si pramoga, bet vistik neprilygsta snieglentei - viskas leciau, sunkiau, gal tik sie tiek minksciau griuti..

2010.05.21 - 2010.05.22 Pisco, Islas Balestas

Po zygio ir po kokiu 15 valandu naktines keliones autobusu atvykome i Pisco.
Dauguma keliautoju atvyskta i si miesta tik del vieno dalyko - Islas Ballestas - Balestos salu, kurios dar vadinamos ubagu Galapagos salomis. Taip vadinama todel, kad siose salose galima pamatyti maza dali Galapagos gyvunijos uz mazdaug 12 usd :) Neblogas deal'as palyginus su 1500 usd Galapagos salose..
Be siu salu siame mieste tikrai nebutu ka veikti. Tuo labiau, kad miestas buvo sugriautas po 2007 metu zemes drebejimo, ir netgi centrineje miesto aiksteje galima pamatyti pusiau nugriuvusi baznycios boksta. Niurus miestas. Ir ypatingai brangus Peru standartais..
Daug laiko nesvaistydami, apejome keleta agenturu ieskodami geriausios kainos saloms.
Po nedideliu derybu suderojome mums tinkama kaina, pasijuokeme is keliu vyruku primygtinai ir gana agresyviai siulanciu ju paslaugas. Vienas ju supykes kad neperkame keliones is jo mums iseinant pasake - "muchos problemos maniena" (turesit daug problemu rytoj).
Deja, problemu nebuvo, buvo tik labai labai daug ispudziu. Is pradziu pamateme kopoje nupiesta didziule ar tai zvakide, ar kaktusa, ar dar kazkoki zenkla, kuris sako gali buti susijes su Nasca linijomis, o gal tiesiog piratai pries 500 metu tokiu budu nurode kur yra pasleptas ju lobis..
Veliau atvykome iki salu, kuriose pilna pilna ivairiausiu pauksciu. Sezono metu galima pamatyti tukstancius juru liutu besideginanciu sauluteje, taciau si karta pamateme tik kelis.. Be to, dar mateme nedideliu pingvinu bei daugybe pelikanu. Pauksciu toje saloje - tukstanciai, tad alpink beplaukiojantys turistai turi saugotis is virsaus krentanciu "gerybiu" - salia musu sedejes anglas nukentejo net du kartus, o mums pasiseke :)
Po salu turo sustojome Paracas miestelyje, ir nusprendeme vykti i Paracas nacionalini parka.
Prieje prie iejimo isigijome bilieta, susistabdeme pakeleivinga masina kuri nuveze mus i uz 7-8 km esanti zveju kaimeli.
Papietavome, pabendravome su barmenu, kuris buvo labai susidomejes Lietuva ir netgi ismoko pora fraziu lietuviskai :) Nelabai jos jam pravers tikriausiai, nes per keleta metu nesutiko nei vieno lietuvio..
Veliau uzlipome ant auksciauios kopos is kurios matosi visos aplinkines kopos ir nusprendeme grizti atgalios.
Parkas nera labai ispudingas, vien smelis ir zydra vandenynas aplink.. Taciau pamatyti manau verta..
Grizdami susistabdeme vietinius zvejus kurie parveze mus iki viesbucio ir sekancia diena susiruoseme isbandyti dar viena ekstremalesne pramoga - sandboardinga, arba lietuviskai - smelialente :)


2010.05.16 - 2010.05.20 Huaraz - Santa cruz zygis

Atvykome i Huaraz, miesta Peru kalnuose. Miestas neatrodo labai grazus, taciau apylinkes ispudingos - vien kalnai, kuriu virsunes padengtos sniegu.
Atvyke apsilankeme keliose kelioniu agenturose noredami suzinoti ka galime idomaus nuveikti, ir beveik jau buvome nusprende kad praleisime cia tik viena diena nuvykdami prie graziu zydruju ezeru, esanciu snieguotu kalnu papedese. Taciau besivaiksciodami spontaniskai nusprendeme kad iseisime i keturiu dienu Sant Cruz zygi, kuris vadinamas vienu graziausiu zygiu pasaulyje.
Sumokeje po mazdaug 80 usd uz 4 dienas, sekancios dienos ryta isejome i zygi.
Pirma diena buvo gana varginanti, nes praleidome kokias 4 valandas vaziuodami prastu keliu link keliones pradzios. Atvyke papietavome, ir po kokiu 4 valandu zygiavimo atsiradome pirmojoje stovyklavieteje.
Pirma diena nieko ispudingo nemateme - dideli kalnai, upes, zole, karts nuo karto - kelios besiganacios karves ar asilai..
Antra diena buvo labai varginanti - pakilome i 4750 metru virs juros lygi, tad beeinant oro kartais tikrai trukdavo, tad sustodavome pailseti labai daznai. Taciau kai pakilome i auksciausia keliones taska, vaizdai buvo nepakartojami - ledynai esantys gal uz kokiu 30 minuciu kelio nuo musu, zydri ezerai balto sniego fone, upes vinguriuojancios tarp didziuliu kalnu.
Su anglu ir kanadienciu, kurie keliavo kartu, nusprendeme kad tai yra galimybe paliesti kalnu sniega, tad ilgai nesvarste nusprendeme kad nepraleisime sios progos.
Nors gidas sake kad mums reikes apie 2 valandu nueiti iki sniego, mes nelabai juo patikejome, ir po 40 minuciu kaip mazi vaikai dziaugemes liesdami didziulius zydrus ledo luitus esancius ant kalnu..
Nors kelias buvo labai sudetingas didziuliais akmenimis, taciau tikrai buvo verta tai patirti..
Beje, ta diena pamateme gana reta dalyka - Andu kondora - didziuli ereliu gimines pauksti, kurio issplestu sparnu plotis yra virs dvieju metru. Kai buvome Ekvadore, buvome ji mate tik ereliu parke. Gidas pasakojo, kad paskutini karta ji mate tik pries metus. Tikrai mums pasiseke, nes ju like ne tiek jau ir daug - Ekvadore ju yra like gal tik apie 40, o Peru, pora simtu daugiau..

Nuo auksciausio zygio tasko takas buvo vien i pakalne, tad palengva palangva iveikeme paskutines dvi dienas ir taip uzbaigeme tikrai grazu 4 dienu pasivaiksciojima. Beje, pakeliui pamateme karve esancia vidury ezero - taip ir nesupratome ka ji ten daro :)
Zygio metu pamateme gal 10 kalnu virsuniu, esanciu aukstesniu nei 6 km. Tarp ju pamateme ir maza dali graziausiu pasaulio kalnu vadinama Altamayo. Kadangi rytas buvo debesuotas, virsunes nemateme, tad taip ir nesupratome kodel jis vadinamas graziausiu.
Ateiciai pasiliekame dar didesni zygi esanti salia Huaraz - 10 dienu Huayhuash zygi snieguotais kalnais.
Kas busit Peru - butinai rekomenduoju pabandyti bent Santa Cruz zygi!
Grize pailsejome viesbutyje ir issiruoseme i naktini autobusa vykstanti link Limos. Limoje planuojame uzsibuti kuo trumpiau - tiek kiek reikes is vieno autobuso persesti i kita. Is cia vykstame i Pisco.

2010.05.11 - 2010.05.15 Trujilljo, Huanchaco

Ryte sukirte po dideli hamburgeri isvykome i Trujilljo, kuris garseja daugybe archeologiniu vietu. Nors Trujillo miestas yra ganetinai grazus Peru standartais, nusprendeme apsistoti netoliese esanciame Huanchaco miestelyje. Jis yra salia vandenyno, kuriame galima pasurfinti, pasimaudyti saltame vandenyne, ar siaip pasigrozeti didziulemis ramiojojo vandenyno bangomis.
Pirma diena praleidome lankydami archeologines vietas esancias aplink musu miesteli. Pirmiausia nuvykome i buvusi Chan chan miesta, kuris kazkada buvo didziausias is molio pastatyas miestas. Dabar jo like tik likuciai, taciau netgi ir likusiso didziules sienos atrodo ispudingai..
Veliau nuvykome i Huaca Esmeralda ir Arco iris sventyklas, taciau jos jau nelabai prilygo Chan chan'ui.
Sekancia diena nuvykome i salia Trujillio esancias sventyklas Huacas del Sol y Luna - Saules ir Menulio sventyklas. Didziules kazkada buvusios piramides, kurias mirus valdovui jas apstatydavo is naujo, tad mazdaug kas 50-70 metu jos vis didejo ir didejo. Bet po kiek laiko del nuolatiniu karu pradejo nykti.. Nepaisant to, kad amziu amzius jos nyko, archeologia sugebejo atkasti buvusius piesinius, kurie anot gido yra originaliai islike..
Kita diena isbandeme banglentes - niekada nebuvome to dare, tad buvo labai smalsu.
Pasisamdeme mokytoja porai valandu, ir kol jis buvo salia buvo visai smagu. Arteja banga, jis pastumia banglente ir atrodo kad ja pagauti yra labai lengva. Abiems pavyko ant jos atsistoti is pirmo karto.
Taciau kai mokytojas mus paliko vienus, pagauti bangos deja nebepavyko.. O ir siaip tai labai daug jegu reikalaujantis sportas - nuplaukti apie 100- 150 metru pries bangas atima visa energija kuria turi :(
Tad po poros valandu pasikankinimo nusprendeme, kad tai toks sportas, kuris reikalauja per daug pastangu del per mazo pasitenkinimo.. Snieglente daug lengviau, greiciau, ilgiau, paprasciau.. Bet - skaudziau :)
Nusprendeme kad siame graziame miestelyje mums jau uzteks pasibuti, ir vakare isvyksime i tolimesni keliones taska, taciau nuvyke i autobusu stoti valanda pries isvykstant autobusui suzinojome, kad autobusas yra pilnas, ir mums vietu jau nebera. Nebuvome prate prie tokiu dalyku Ekvadore, ar Kolumbijoje, tad net nepagalvojome kad autubusu bilietus reikia nusipirkti is anskto.
Bet kita vertus, nenusimineme labai, nes vel grizome i Huanchaco, kur praleidome viena diena tinginiaudami - vaiksciodami po prekybos centra, paziurejome Robin Huda, pavalgeme hamburgeriu - ir vakare pagaliau isvykome ten kur planavome - i Huaraz.

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Chiclayo 05.09-05.10

Pasibuve Mancoroje dvi dienas, nusprendeme kad vykstame toliau i Chiclayo. Praleide 7 valandas autobuse ir visa kelia aplink matydami tik dykumas bei didelius lusnynus salia Piura miesto, atvykome i Chiclayo.
Buvome labai nustebe, kai miesto centre pamateme modernius pastatus ir grazia pagrindine aikste ir ja supancius senovinius pastatus. Visiskai kitokia Peru nei kad mateme Limoje, Iquitos, ar kirte siena.
Ateje i viena viesbuti, pamateme kad ju oficialios kainos yra apie 20 usd uz kambri, pasakeme kad mums tai per daug, ir jau ejome link kito viesbucio, kai seimininke pribegusi paklause kiek norime moketi.
Nieko nesitikedami pasakeme kad galime moketi tik 10 usd uz kambari, ir ji kaip mat sutiko. Apsidziauge sita nuolaida visai gerame viesbutyje, isejome pasizvalgyti po miesta.
Kitos dienos ryta apsilankeme centriniame turguje, kuriame galima nusipirkti ne tik vista ar zuvi, bet ir sudziovinta iguana, ivairiausiu vezanciu grybuku ar kaktusu. Buvome sulauke pasiulymo ir isigyti zoles, bet atsisakeme. Si karta :)

Veliau nuvykome i Sipan - viena is daugybes Peru archeologiniu vietu. Pasizvalge po muzieju, ir kazkada ispudingai atrodziusias piramides, nuvaziavom i kita archeologine vieta Lambayeque.
Apsilankeme viename muziejuje, kuriame pilna ivairiausiu radiniu is aplink buvusiu kapavieciu. Be to, pamateme ir sena moters mumija, kuri atrode labai ispudingai.
Norejome dar apsilankyti ir kitame ,muziejuje, taciau jis pirmadieniais - uzdarytas, tad tik nuejome i miesto centra kur pamateme ilgiausia balkona visoje Peru - net 67 metru ilgio, 400 metu senumo.
Gaila kad pastatas remontuojamas, tad nuotrauku nepadareme..

2010.05.07 Sienos kirtimas, Mancora

Vakare palikome Vilcabamba ir apie 23 h nakties isedome i naktini autobusa vykstanti link Peru.
Praleide nakti autobuse, kuriame oro temperatura buvo ne ka mazesne nei kad pirtyje, anksti ryte atvykome i Peru - Ekvadoro pasieni.
Knygoje ir internete buvome skaite, kad tai baisiausias sienos kirtimas visoje Pietu Amerikoje. Tad priejus ivairiems vyrams siulantiems mus nuvesti i imigracijos ofisa
bandeme buti atsargus. Nelabai suprantu kodel, bet imigracijos/muitiniu ofisai yra ypatingai nepatogiose vietose pastatyti.
Ekvadoro imigracija yra pries ivaziuojant i pasienio miesteli, tad nuo autobuso turejome pasiimti taksi ir nuvaziuoti iki jo 4 km. Atlike formalumus, grizome iki valstybes skiriancios upes, nuo kurios mus vezes taksistas liepe pasiimti kita taksi ir jokiu budu nevaikscioti pesciomis.
Cia pat prie musu prisistate draugiskai atrodantis vyrukas, kuris pazadejo mus nuvezti iki Peru imigracijos ofiso, kuris yra mazdaug uz 4 km nuo tilto i Peru puse.
Perejus tilta iskarto jautiesi nelabai saugiai. Miestelis atrodo ypatingai skurdus, daugybe jaunuoliu zvelgenciu i vargsus du turistus :)
Perejus tilta policija patikrino musu pasus, ir liepe niekur nevaziuoti su tuo mums paslaugas siulanciu vyruku. Bet po kiek laiko priejo kitas policinkas, jie kazka pasikalbejo,
ir pasake kad galime su juo vaziuoti.
Viskas atrode gerai, bet tik mums isedus i automobili, is niekur nieko atsirado dar vienas ale "Ekvadoro gyventojas, kuris vaziuoja i Peru", tad jis paklause ar nieko pries
jei jis vaziuos kartu iki imigracijos puses. Nelabai man patiko si ideja, bet nieko nesake nuvaziavome.

Atvyke i imigracijos ofisa gavome antspauda, ir isejus mums jis pasisiule nuvezti iki sekancio Tumbes miestelio, esancio gal kokie 25 km nuo sienos. Paklauseme kiek kainuoja,
ir jis sumurmejo kazka apie 1,5 USD, kas pasirode visai nebloga kaina. Bet kaip minejau anksciau, pigus buna tik suris spastuose. Taip ir atsitiko.
Nuotykiai prasidejo iskarto pajudejus uz miestelio, kai abu vyrukai sutartinai pradejo mums kartoti, kad turime i imigracijos kortele ideti po 100 USD kiekvienas ir parodyti tai armijos vyrukams, kurie mus greitai sustabdys ir paziures ar tikrai turime
bent po 100 usd ivaziuodami i Peru. Mums nelabai patikimai atrode si ideja, tuo labiau kad jie dar liepe ideti ir kreditines korteles, tad mandagiai atsisakeme ir sakeme kad parodysime jei kareiviai musu tikrai to paprasys. Taciau pravaziavome armijos posta ir nebuvome sustabdyti, tad viskas praejo paprastai.
Po kiek laiko, vairuotojas pasake, kad mums kelione kaionuos 35 usd, ir kad nelabai turime pasirinkimo, nes autobusai cia nevaziuoja, ir arba mokame tuos 35 usd, arba jis sukasi atgal ir veza mus prie imigracijos.
Pradejome aiskinti kad tokiu pinigu tikrai nemokesime, ir kad jis buvo kalbejes apie 1,5 usd is kiekvieno.
Jis nusileido iki 20 usd, ir ale "Ekvadorjos pilietis" sumokejo jam 35 usd nes jis vaziuoja siek tiek toliau.

Pagalvojome, kad alternatyvos laukia nelabai kokios - islipti nelabai saugu, grizti atgal irgi baisoka, nes galbut jie mus nuves kur kitur ir atims viska ka turime. Tad sutikome sumoketi 20 usd uz abu.
Bevaziuojant prasidejo dar vienas ju bajeris, kur jie sake kad visus pinigus turime issikeisti i ju siulomas 20 usd kupiuras, nes Peru tik tokias tepripazista. Velgi atsisakome sio dosnaus pasiulymo, motyvuodami tuo, kad neturime pinigu.
Paskutinis ju bajeris buvo atvaziavus prie autobuso, kur jie pasake, kad pinigus turime sumoketi masinoje, nes gatveje perduoti 20 usd yra nesaugu. Velgi atsisakeme sio pasiulymo, bijodami kad gali musu kuprines isvaziuoti be musu :( Tad islipome lauk is automobilio, pasieme kuprines is bagazines, ir perdave pinigus nuskubejome prie autobuso.
Tad ne kokia pirmoji pazintis su Peru - nemazai baimes, bet su laiminga pabaiga.
Priejus prie autobuso paklauseme ar vaziuoja i Mancora, vairuotojas is pradziu pasake kad taip, bet po to prie musu prisoko keli vyrukai kurie sake kad siame autobuse yra "mucho kontrabanda" ir siule vaziuoti su jais. Ir autobuso vairuotojas pradejo pasakoti kad jis is tikruju jis nevaziuoja i Mancora, tad visa situacija pasirode gana keistoka. Vis del to isimeteme kuprines i autobusa ir nusprendeme kad sis autobusas turi vaziuoti i Mancora. Po poros valandu atsidureme tenais - populiariame karstame pajurio miestelyje.
Mankoroje paleidome dvi dienas tinginiaudami, ragaudami juros gerybiu patiekalus bei maudydamiesi ramiajame vandenyne.
Beje, viena vakara ivyko dar vienas idomus nuotykis - sedejau lauke kai atbego Marion ir pasake, kad musu kambaryje yra skorpionas. Negalejau tuo patiketi, bet nuejes tikrai pamaciau nedideli skorpiona vaiksciojantis ant grindu.
Labai ilgai nesicackines pasiemiau peili ir perpjoviau ji per puse - vienas is musu turejo mirti. Kadangi as to nelabai pageidavau, garbe zuti atiteko jam :)

Ekvadoras - trumpai


Pries atvykdama i Ekvadora nieko is jo nesitikejau. Nieko nebuvau girdejes, nieko nebuvau sakites, tad jokiu vilciu i ji nedejau.
Bet po menesio praleisto cia turiu pripazinti - kad cia tikrai labai grazu ir idomu. Visiskai skiriasi nuo Kolumbijos. Jei kolumbija atrodo moderni ir
pazengusi salis, tai cia labai daug tradicinius drabuzius vilkinciu zmoniu ir kiek skurdesne salis. Taciau ne per daug skurdi kad jaustumeisi nesaugus.
Bekeliaudamas suzinojau kad Ekvadoras yra pirma valstybe pasaulyje pagal bananu eksporta. Keista- bet per visa kelione niekur tu bananu nemateme :)
Labiau nuliudino gal tai, kad sulciu pasirinkimas restoranuose yra daug mazesnis nei Kolumbijoje. Taciau nudziugino zemesnes kainos, ir autobusu vairuotoju
atsargumas :)
Tikrai zinau, kad cia dar daug ko nepamateme, ir tikrai cia grisiu - bent jau i Galapagos salas. O gal ir uzkopti i viena ar kita didesni ugnikalni.

Saraguro - Vilcabamba 2010.05.03 - 2010.05.06

Is Cuencos pajudejom link Vilcabambos. Iki jos buvo 8 valandos kelio, tad sugalvojome sustoti kur nors pusiaukelej, kad nereiketu tiek laiko praleisti autobuse.
Sustojome Saraguro miestelyje, kuris garseja graziomis apylinkemis ir vietiniais zmonemis devincius tradicinius drabuzius. Kai atvaziavome, lijo lietus,
tad apylinkiu nelabai galejome pamatyti,taciau zmones savo drabuziais tikrai issiskyre. Jie buvo visiskai skirtingi nuo tu, kuriuos mateme Otavalo,
ar Quilotue kaimeliuose. Moteru skrybeles visiskai kitokios, o beveik visi vyrai devejo truputi per trumpas kelnes.
Po pietu isejome paziureti vietiniu kriokliu, bet nesugebejome ju surasti :(
Kitos dienos ryta dar norejome paziureti kaip vietiniai zmones mezga megztinius, gamina skrybeles ir panasius dalykus, taciau po valandos kelio iki vietinio
meistro, nieko nerade tenais grizome atgalios ir isvaziavome i Vilcabamba.

Vilcabamba Ekvadore garseja kaip ilgiausia gyvenimo trukme turinciais gyventojais. Rasoma, kad kai kurie sugeba nugyventi ir 120 metu, o 100 metu nieko nestebina.
Be to, del savo ypatingai graziu apylinkiu ir gero oro pritrauke nemazai uzsienieciu - ne tik turistu, bet ir tu, kurie nusprende praleisti visa gyvenima cia.
Atvykus is karto matyti, jog miestelis labai svarus, graziai sutvarkytas. Labai daug sviesaus gymio zmoniu - turistu ir vietiniu. Pagrindine kalba
vietiniuose restoranuose - anglu, nes dauguma ju priklauso arba amerikieciams, arba anglams.
Vienas restorano savininkas papasakojo, kad cia yra nemazai angliakalbiu zmoniu, be to yra ir meksikieciu, olandu, vokieciu, prancuzu seimu.
4000 zmoniu miestelyje yra netgi dvi anglu-ispanu kalbos mokyklos vaikams. Ideali vieta praleisti visa gyvenima :)
Buvau rases, kad Kolumbijoje radau vieta (Taganga), kur noreciau gyventi, galbut tureti viesbutuka, ar kazka panasaus. Ekvadore tokia vieta turbut bus
Vilkabamba. Aplinkui labai grazu, nemazai panasios kulturos zmoniu (europieciu, amerikieciu), nemazai turistu, grazi aplinka. Nekilnojamo turto kainos mazos,
maistas geras. Be to, kas nenoretu nugyventi 120 metu :)
Vilkabamboje planavome praleisti tik viena diena, taciau neatsilaikeme, ir praleidome dvi su puse. Viena diena isejome i 5 valandu zygi vietiniais kalniukais
link grazaus krioklio. Idomiausias ivykis uzklupes sio zygio metu - is niekur nieko atsiradusi didele gyvate, kuri smagiai prasmuko tarp Marion koju,
ir po jos klyksmo issigandusi nudume kazkur i zolynus:)
Antra diena praleidome siaip vaiksciodami po miesteli, apziurinedami vietinius restoranelius, susipazindami su ju savininkais, ar siaip apziurinedami
vietinius gyventojus. Manau mes cia dar sugrisime, galbut - ir ilgesniam laikotarpiui :)

Cuenca - 2010.04.30 - 2010.05.02

Is Alausi atvykome i Cuenca - viena graziausiu Ekvadoro miestu. Jis tikrai grazus, taciau mums Quito senamiestis atrode daug ispudingesnis.
Pirma diena pasivaiksciojome aplink, isbandeme vietinius restoranus. Buvume nustebinti vieno Jordanietisko restorano interjeru ir jo dienos pietumis. 2 USD uz dienos pietus - patys geriausi per visa kelione.
Veliau suzinoje kad Marion laimejo byla pries savo buvusi darbdavi, ir suzinoje jog is jo gaus nemaza kruva pinigu, nusprendeme tai atsvesti viename prancuzu
restoranu, kuriame eilini karta norejosi isbandyti Fillet Mignon - nenusivyleme :)
Kitos dienos ryta isvaziavome i netoliese esanti nacionalini Cajas parka. Pasivaikscioje tenais aplink nedidelius ezerus ir kalnus, grizome atgalios.
Nelabai suzaveti Cuencos, nusprendeme jog kita diena judesime link Vilcabambos.

2010 m. balandžio 30 d., penktadienis

Banos 2010.04.24 2010.04.27

Banos Ekvadore garseja kaip turistinis miestelis, kuriame yra labai daug karstuju versmiu ir naturaliu baseinu, esanciu salia ju. Kai atvykome, is karto pradejome stebetis kad kas antras namas siame miestelyje yra viesbutis. Bet kai atejome i miesto centra, nebelabai tai stebino, nes tiek uzsienieciu turbut dar nebuvome mate visos keliones metu.
Bet tai tikriausiai del to, kad Banos ne tik turi karstasias versmes, bet yra ypatingai grazioje vietoje - salia vieno aktyviausio vulkano pasaulyje - Tungurahua. 1999 metais del sio vulkano issiverzimo buvo evakuotas visas Banos miestelis, o paskutinis didesnis issiverzimas buvo 2008 metais. Siu metu vasario gale turistai galejo stebeti nedideli jo issiverzima, bet pastaruoju metu jis buvo labai ramus. O be to, oras buvo gana apsiniaukes, tad mes net nepamateme jo virsunes :(
Taciau ir be sio vulkano siame mieste yra pilna uzsiemimu turistams. Pirmas dalyka kuri isbandeme - tai keturraciai moticiklai. Kadangi as beveik nebuvau su jais vaziaves, tai pasirode gana idomu. Tik gaila kad jie buvo gana silpnoki, ir kelias kuriuo vaziavome buvo asfaltuotas. Bet siaip tai idomi pramoga, tik kita karta reikes vaziuoti su galingesniu aparatu :)
Beje, vakarieniaudami restorane vel sutikome ta pati ispana, kuri buvome sutike Kolumbijos karibu juroje, ir kuri sutikome prie Quilotoa. Visi keliauja tais paciais marsrutais :)
Sekancia diena issinuomavome dvirati, ir patraukeme nuostabiu keliuku link Puyo - mazdaug 60 km ilgio kelias nuokalne. Pakeliui buvo galima pamatyti gal 15 skirtingu kriokliu, hidroelektrine, ir siaip graziu kalnuotu vietoviu salia dideles upes. Pradejus vaziuoti, pradejo lyti, tad abu patapome gana slapi, ir nuvaziave mazdaug 30 km iki Rio negro, susistabdeme autobusa kuris parveze mus atgalios..
Grize dar issinuomavome maza sunkvezimi kuris nuveze mazdaug 15 km aukstyn link Tungurahua ugnikalnio, ir veliau dviraciais pasileidome zemyn. Kadangi kelias buvo gana status, tai vietomis isvystydavome gal koki 40-50 km per valanda greiti - ziauriai smagu :) Bolivijoje isbandysime DEATH ROAD (mirties kelia), kuris yra dar statesnis ir greitesnis. Tikimes iveikti sekmingai :)
Kita diena, norejome iseiti i poros valandu zygi kalnu keliukais, taciau buvome labai aptinge, tad nuejome tik iki karstuju baseinu ir praleide pora valandu tenais nusprendeme pasidaryti didele svente savo pilvukams - nuejome i sveicariska restorana, kuriame as senokai buvau nusiziurejes didziuli steika, o Marion norejo prisiminti surio fondue skoni. Buvo skanu, taciau neprilygo fillet mignon kuri valgeme Tagangoje, Casa de Fillipe restorane...
Beje, kazkur Banos miestelyje praradau savo graziaja Sombrero skrybelaite, su kuria keliavau po visa Ekvadora :(
Is Banos patraukeme link graziojo Cuencos miesto, kuris sakoma yra antras graziausias miestas Ekvadore po Quito. Is Banos iki Cuencos yra mazdaug 8 valandu kelias autobusu, tad nusprendeme kad pakeliui sustosime poroje vietu, kad nereiketu daug laiko praleisti autobuse. Tad pirma stotele buvo Salinas kaimelis, kuris isikures salia auksciausio Ekvadoro ugnikalnio Chimborazo. Deja, abi diena tenais labai lijo, tad ugnikalnio ir vel nemateme, taciau aplankeme miestelyje esancius fabrikelius - surio, sokolado, bei futbolo kamuoliu. Ir zmones nepasirode labai draugiski siame miestelyje, tad antra diena praleide pusantros valandos patraukeme link kito miestelio - Alausi, is kurio tikejomes pabandyti vietini traukinuka, kuris vaziuoja kalnu keliukais, ir kuriuo galima vaziuoti ant traukinio stogo. Taciau atvaziave suzinojome, kad traukinukas siuo metu nevaziuoja, o be to, ant stogo vaziuoti negalima, nes pries pora menesiu vienas turistas uzkliuvo uz kazkokio laido ar troso ir buvo rimtai suzalotas..
Taciau miestelis tikrai labai grazus, ir isikures grazioje vietoveje, tad vizitu cia nenusivyleme. O be to, ir Cuenca nuo cia - tik 4 h keliones, tad kitos dienos ryta pasizvalge po miesteli patraukeme link Cuencos - kolonijinio stiliaus miesto kuris itrauktas i Unesco paveldo sarasa. Cia planuojame praleisti pora trejeta dienu, veliau - aplankysime dar viena miesteli Vilcabamba, ir patrauksime link Peru - tad cia, Ekvadore, beturime tik kokias 5-6 dienas..




Quilotoa kilpa 2010.04.19 2010.04.23

Atvykome i Latakunga miesteli - esanti mazdaug pora valandu kelio nuo sostines. Cia planavome praleisti tik nakti, ir kita diena vykti i Quilotoa kilpa - kelis nedidelius kaimelius esancius aplink Quilotoa vulkana.
Pirmaja diena atvykome i Quilotoa kaimeli - nedidele mazdaug 200 gyventoju gyvenviete esancia ant pacio kraterio krasto. Vulkanas pskutini karta buvo issiverzes daugiau nei pries 200 metu, ir siuo metu nebera aktyvus, tad visai nepavojingas. Uztat - ypatingai grazus, nes savo krateryje turi zalios spalvos ezera.
Antra dienos puse praleidome nusileisdami iki pat ezero, pasimegave vaizdais ir grizdami atgal. Beje, keista, taciau tame mazame kaimelyje sutikome ispana, kuri buvome sutike daugiau nei pries menesi San Bernardo salose Kolumbijos Siaurteje, ir su kuriuo kartu vaziavome is tenais i Medelline miesta.
Beje, kaimelyje radome viena pigiausiu nakvyniu visos keliones metu - 8 usd zmogui su vakariene ir pusryciais. Aisku is pradziu mazdaug 13 metu vaikinukas norejo daugiau, bet mums truputi pasispardzius, kaina nuderejome. Beje, is pradziu trupti stebejomes, kodel visus "verslo" reikalus tvarko jis, o ne jo mama, kuri buvo salia, taciau veliau susiprotejome, kad ji kalba tik vietine Qichua kalba..
Viesbutelis buvo ypatingai saltas, nes kaimelis yra mazdaug 4200 metru aukstyje virs juros, tad stebetis nelabai turetume. Gerai kad turejome sesias antklodes, tad nakti labai nesusaleme.
Vakarieniaudami susipazinome su lenku pora, kuri planuoja keliauti po visa pasauli daugiau nei metus. Pietu amerikoje praleido mazdaug 2 menesius, planuoja praleisti dar pora, ir veliau vyks i australija, zelandija, bei azija.. Nemaza kelione :)
Su jais praleidome ir kelias kitas dienas, nes keliavome tuo paciu marsrutu.
Kitos dienos ankstyva ryta papusryciave pradejome 5 valandu zygi aplink vulkana. Rytas buvo labai giedras, tad galejome matyti visas aplinkines kalvas, tame tarpe ir legendini Cotapaxi ugnikalni. Pradzioje zygio truputi paklydome, ir nusileidome iki pat ezero, bet pastebeje nedideli takeli i virsu, pakilome ant ugnikalnio virsaus. Zygyje praleidome 5 valandas, pamateme ypatngai graziu vaizdu, lamu, asilu (gyvunu :), vietiniu vaiku skubanciu i mokykla. Sutikome ir kelias vietines moteris su buriu vaiku, vilkincias tradicinius drabuzius.. Paklause, ar galime jas nufotografuoti, gavome gana tipiska atsakyma: Ne, nebent sumokesite pinigu.. Nieko, rasime kurios nores fotografuotis ir be pinigu..
Nors keliavome tik 5 h, jautemes ganetinai pavarge nes zygiavome daugiau nei 4 km aukstyje.

Veliau nuejome prie kelio, kur turejo vaziuoti autobusas i kita miesteli - Chugchilan.
Ten vel sutikome tuos pacius lenkus, ir pabendrave sulaukeme savo autobuso. Vienos valandos kelione i ta miesteli buvo pati baisiausia kokia turejau per visa kelione, o gal net ir visa gyvenima. Kelias siaurais keliukais salia staciu skardziu buvo tikrai sokiruojantis. Pora kartu jau atrode, kad tikrai nuo ju nukrisime, bet laimingai pasiekeme tiksla..
Atvykome i CHugchilan miesteli, kuris buvo dar mazesnis nei kad Quilotoa, bet siek tiek grazesnis, ir su geresniais viesbuciais. Praleide likusia dienos dali tinginiaudami, nusprendeme kad sekancios dienos ryte vaziuosime iki Saquisili miesteli garsejanti savo turgumi.
Atsikele 2.30 valanda nakties, patraukem link 3 valanda isvaziuojancio autobuso. 4 valandas praleide autobuse, atsiradome didziuliame turguje. Dalis jo pardavinejo ivairiausius gyvunus (lamas, avis, jaucius, kiaules, arklius, etc.). Kita dalis pardavinejo vaisius, darzoves, drabuzius, odos gamianius ir visokius kitokius dalykus. Idomiausia tikriausiai buvo stebeti vietinius zmogelius devincius tradicinius drabuzius. Praleide apie 4 valandas turguje, vel patraukeme atgalios link Chugchilan. Prie vakarienes stalo susipazinome su svedu pora kuri keliavo po pietu amerika 7 menesius, papasakojo, kad graziasuai salis - Bolivija, tad nekantriai lauksime keliones tenais.
Kitos dienos ryta issinuomavome arklius ir patraukeme i kalnuose esanti surio fabrika. Kelione buvo gana idomi, nes jodinejome graziomis vietovemis, taciau buvau truputi nusivyles savo arkliu, nes jis visiskai manes naklause, ir jojo i pireki tik tada kai arklio savininkas jam uzmodavo su bizunu per uzpakali :)
Nuvyke i surio fabrika pamateme kaip gaminamas mozzarela ir dar kazkoks kitoks suris, paragavome jo ir patraukeme atgalios, nes lauke ilgas 5-6 valandu zygis i sekanti miestuka.
Grize susipakavome daiktus ir patraukeme kalnu keliukais link Isinlivi miestelio. Zygis kanjonais, salia dideles upes buvo labai grazus, bet paskutinis zygio trecdalis buvo labai varginantis. Tuo labiau kad paskutineje dalyje truputi nukrypome nuo kurso ir uztrukome siek tiek ilgiau.
Po 5.5 valandu pasiekeme savo keliones tiksla ir sustojome salia vienintelio miestelio hotelio, kuris priklauso Olandijos porelei. Jame sutike svedu pora, suzinojome kad viesbutis 8 vietu kambaryje kainuoja 19 usd zmogui. Truputi zagteleje is nuostabos sakeme kad tai svelniai tariant per daug pietu amerikos kainomis isejome pasizvalgyti po maza miestuka. Sutikome viena vyruka, kurio paklausme kur galime pigiai pernakvoti. Jis mums parode kita jauna vyruka kuris mus nuvede i savo jaukius namus, ir kuriame jo zmona mus apnakvindino uz 10 usd su vakariene ir pusryciais. Reikia juk kazkaip suktis :)
Prie vakarienes truputi pabendravome apie Isinvili, paklausme koks geriausias budas grizti i Latakunga pasiimti savo kupriniu, suzinojome jog apie 10 valanda ryto yra pieno sunkvezimiukas, kuris per 2h gali nuvezti labai arti Latakungos.
Tad sekancios dienos ryte papusryciave ir atsisveikine, patraukeme link kelio kur turejo vaziuoti tas sunkvezimis..
Eilini karta sutikome tuos pacius svedus, ir palauke apie valandele sulaukeme musu transporto. Vaziavome gana ilgai, ir vietomis buvo ypatingai salta. Gerai kad Saquisili turguje nusipirkau stora megztini - buvo truputi silciau.
Atvyke i Latakunga, nuskubejome pavalgyti ypatingai skaniu pietu pas vietini vyruka, kuris beje sake gyvendamas New York'e turejo drauge is Lietuvos - turbut Lietuves buvo grazios ir pries 20 metu :) Pasieme kuprines patraukeme link autobusu stoties ir uz poros valandu buvome kitoje musus sustojimo vietoje - Banos.

Quito - 2010.04.17 - 2010.04.19

Balandzio 17 Marion patenkinta grizo is dziungliu. Pasakojo kad nieko ypatingo ten nenuveike, nes kai tik atvaziavo, buvo praejes didelis potvynis, tad ji pora savaiciu praleido daugiausia padedama vietos bendruomenei atstatyti buvusia turizmo infrastruktura.
Grizus jai, suplanavome, kad praleisime Quito dar viena diena, ir vyksime zemyn.
Sekmadieni nuvykome iki modernaus funikulieriaus, kuris uzkele mus i 4100 metru auksti, ir is kurio galejome pamatyti visa Quito miesta. Pasirode ganetinai didelis, nors "teturi" 1,7 milijono gyventoju. Gaila kad buvo truputi debesuota, tad negalejome matyti Cotapaxi ugnikalnio esanciu uz keliu desimciu kilometru nuo Quito.
Ant kalno dar isgereme Kokos arbatos, kuri sakoma padeda iveikti aukscio liga, nors as jau buvau siek tiek adaptavesis prie didelio aukscio..
Likusia dienos dali praleidome vaikstinedami po grazuji Quito senamiesti, valgydami pietus ir siaip visokius niekucius :)
Sekancia diena nusprendeme kad reikia judeti toliau - Link Latakungos miesto ir salia jo esancio Quilotoa kilpos.
Valandos kelione link miesto pakrastyje esancios autobuso stoties gavosi ganetinai idomi, turbut pirmas "idomesnis" nutikimas visos keliones metu.
Pries iseinant is viesbucio, mus prigasdino kad butume labai atsargus autobuse, sestume tik i autobuso prieki, ir visalaika ziuretume savo kuprines. Aisku stengemes tai daryti, taciau vietu priekyje nebuvo tad teko sesti i gala.
Bevaziuojant prilipo labai daug zmoniu, ir nors stengemes ziureti savo kuprines labai atidziai, visko suziureti nepavyko. Po kiek laiko ant savo mazos kuprines, kuria laikiau apglebes priekyje saves, pastebejau kad yra uzkabintas kazkieno mobilus telefonas.
Kazkaip pagalvojau kad nemokamas buna tik suris spastuose, nuemiau ji ir padejau ant sedynes. Galvoju - paziuresim kas bus toliau :)
Po kiek laiko telefonas pradejo skambeti, as pora kartu numeciau skambuti, o veliau ir visai isjungiau telefona. Artejant prie autobuso stoties, vairuotojas surinko pinigus is visu keleiviu, ir as jam pabandziau paaiskinti kad radau telefona ir tegul jis ji pasiima. Jis atsisake ir sako - nueikit stotyje i policija ir atiduokite ji tenais. Taciau is niekur nieko prie musu prisistate vyrukas sedejes per dvi sedynes nuo musu ir kazka sumurmejes pasieme telefona, paklause kur vaziuojam (aisku mes jam nesakeme tiesos :)
Palikome jam ta telefona ir nuejome pirktis bilietu mastydami ka visa tai galetu reiksti.. Tik viena racionalesne mintis sove i galva - greiciausiai tai vienas naujesniu budu prikalbinti uzsieniecius ateiti i atokesne vietele atiduoti "pamesta" telefona, ir pasinaudojus ju zioplumu - lengvai atimti visus turimus daiktus.. Ka manote jus? :)

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Quito 2010.04.04 - ..........

Atvykome i Quito - Ekvadoro sostine. Tai yra antra auksciausia sostine pasaulyje - 2600 metru virs juros lygio. Del to ir oras tikriausiai gana vesokas cia - diena apie 20 laipsniu, nakti gali buti ir zemiau 10..
Ir labai daznai lyja. Ir labai daug..
Taciau - Ekvadoro senamiestis - ispudingas. Tikriausiai vienas graziausiu pasaulyje. Ne veltui buvo vienas is pirmuju itrauktu i Unesco paveldo sarasa..

Beje, as Quito apsistojau mazdaug porai savaiciu - bandysiu pasimokyti ispanu kalbos, nes pavargau prasyti Marion kad isverstu, ar paklaustu, ar pasakytu, ar dar ka nors padarytu ispaniskai..
O Marion porai savaiciu isvyko i netoli Tenos miesto esancias dziungles, kur mazame kaimelyje mokys vietinius vaikus anglu kalbos.

Beje, ispanu kalba visai man patinka - nemazai zodziu panasiu i anglu, gramatika nera tokia sudetinga (bent jau pradzioj :). Kazkada mokinaus suomiu kalbos, ir praeita rudeni truputi prancuzu - ispanu tikrai lengvesne nei sios dvi :)

Is Quito toliau vyksime pamatyti vulkanu, terminiu baseinu ir leisimes po truputi link Peru.
I Galapagos salas nusprendeme nevykti si karta, nes isleisti 1,5 menesio biudzeta (1500 - 2000 USD) uz 8 dienu kelione tenais pasirode truputi brangoka.. Bet grisime, pazadam :)


Mindo 2010.04.01 - 2010.04.03

Isvykome is Otavalo i Quito - Ekvadoro sostine. Taciau cia uztrukome tik pora valandu kol sulaukeme musu autobusu vezancio i Mindo - mazo miestelio esancio Ekvadoro dziunglese. Mindo garseja kaip pauksciu stebetoju rojaus kampelis, nes jame galima pamatyti daugiausia ivairiu rusiu pauksciu.
Atvyke apsistojome Rubbio Hostelyje, rekomenduotame Lonely Planet.
Pirma diena paskyreme adrenalino gaminimui :) - isbandeme ZIP Lines - leidimasis keliu simtu metru ilgio trosais tarp dvieju kalvu, ir kurie yra keliasdesimt metru aukscio virs zemes.
Kas yra buve Lokes Pedoje Jonavoje, zino apie ka eina kalba ;)
Praleide kelias valandas tenais, isbande Supermeno ir Drugelio (leidimasis trusu zemyn galva) pozas, patenkinti iskeliavome toliau pasivaikscioti po aplinkines vietoves.
Grize sutareme su vietiniu gidu kad ryt noresime eiti stebeti pauksciu. Sekancios diena atsikele apie 5 h ryto (nes tik tokiu metu galima pamatyti daugiausia pauksciu), issiruoseme i ju stebejima. Turiu pripazinti, kad is pradziu buvau gana skeptiskai nusiteikes del sios pramogos, taciau kai keleta kartu pamateme ivairiausiu spalvu pauksciu, arba visiskai zalias papugas, turejau pripazinti kad tai tikrai idomi pramoga.
Facebook'e idejau keleta nuotrauku, taciau mano kamera nera tokia gera, tad ju kokybe abejotna.. Taciau visagalis googl'as gali rasti bet ka - paspaude ant nuorodu galit pamatyti kaip jie atrodo.

Sekancia diena isvykome i Quito

2010.03.29 - 2010.04.01 Ipiales, Otavalo

Is Popayan pajudejome link Ekvadoro sienos link. Praleide 8 valandas autobuse atsidureme Ipiales - paskutiniame didedsniame mieste esanciame ant Kolumbijos ir Ekvadoro sienos.
Ryte dar nuskubejome pasiziureti nuostabios baznycios (Santuario de Las Lajas) esancios virs upes ir po poros valandu pajudejome link sienos.
Siek tiek uztruke ant sienos, atvykome i Ekvadora.
Pirmas dalykas kuris is karto nustebino - transporto pigumas. Nuo sienos iki sekancios musu stoteles Otavalo vykome apie 3 h ir uz autobusa sumokejome tik 2.5 usd.
Pirma stotele Ekvadore - Otavalo - miestelis garsejantis didziuliu indenu turgumi.
Atvyke is karto ji pastebejome - prekeiviai pardudoantys hamakus, drabuzius, kilimus, skrybeles (viena net nusipirkau:) , papuosalus, lamos kailius ir visa kita vietiniu zmoniu pagaminta produkcija.
Kai kurios gatves pilnos vaisius, mesa, darzoves parduodanciu zmoniu. Keista tik kad tu pirkeju ne tiek daug :)
Beje, oras Ekvadore kiek vesesnis nei Kolumbijoje, bet tikriausiai del to, kad dauguma miestu yra mazdaug 1 - 2 km aukstyje virs juros lygio.
Praleidome Otavalo tris dienas - viena diena vaiksciodami aplink turgu, bandydami vietini maista (kuris beje pigesnis nei Kolumbijoje), ir siaip stebedami vietinius zmogelius.
Antra diena patraukeme i aplink Otavalo esancias atrakcijas. Aplankeme "Stebuklu medi", nuejome i netoliese esanti Ereliu parka, kur netgi pamateme Andu Kondora - ereli, kurio isskestu sparnu plotis siekia daugiau nei du metrus - atrodo tikrai ispudingai. Beje, Ekvadore ju like tik kiek maziau nei 40..
Kita diena aplankeme aplink esancius kaimelius, pamateme Peguche kriokli. Dar pasivaiksciojome po Otavalo ir nusprendeme kad kita diena vyksime toliau - i Mindo.

Adios Kolumbija..

Jei prasytume Lietuviu parasyti pora zodziu apie Kolumbija, greiciausiai jie butu tokie: kokainas ir zmoniu pagrobimai.
Turiu pripazinti, kad ir as pries kelione siek tiek bijojau vykti i Kolumbija, netgi buvau Marion pasakes, kad vykstam bet kur, isskyrus Kolumbija.
Dar labiau nei as sios salies bijojo mano ir Marion tavai :)
Marion tetis netgi sake kad jos laukia trys galimybes:
- ji bus pagrobta
- jai ides kokaino i kuprine, tad kertant siena ja arestuos ir ji praleis visa gyvenima kalejime
- ja parduos kaip lele

Is dalies tos baimes gal ir pagristos - Kolumbija vis dar yra pirmaujanti valstybe pagal kokaino gamyba. Ir visai neseniai buvo pirma valstybe pasaulyje pagal pagrobimu skaiciu.
Ziniasklaida apie Kolumbija vis rasydavo negatyvius dalykus: kokainas, pagrobimai, FARC, Pablo Escobaro..
Taciau pamirsta dabar pamineti, kad nuo prezidento Uribes atejimo i valdzia, situacija gerokai pasikeite.
Pagrobimu zenkliai sumazejo, kokaino gamyba nebekyla tokiais dideliai tempais kaip kad kilo anksciau. Dauguma teritoriju, kurios buvo valdomos FARC, isvalytos.

Kalbant apie pagrobimus - kodel mane turetu kas nors grobti?
Ar as esu zymus politikas, labai turtingas verslininkas ar kokios dideles imones CEO? Kol kas dar ne :)

Kolumbija yra ispudingai grazi salis, tikriausiai viena graziausiu mano matytu.
Visos keliones metu neturejome visiskai jokiu problemu - zmones yra silti ir paslaugus, maistas yra ganetinai nebrangus ir labai skanus.
Ne veltui nemazai uzsienieciu karta apsilanke sioje salyje, nusprendzia cia pasilikti gyventi..


Kad isitikintumete kokia Kolumbija grazi ir patraukli, paziurekite nuoroda:



Kaip sakome filmuke - the only risk is wanting to stay..
I want to stay :)

hasta luego

2010 m. kovo 27 d., šeštadienis

Popayan, Tieradentro, San Augustin, Popayan - 2010.03.20 - 2010.03.27

Popayan - arba kitaip vadinamas baltasis miestas. Is visu kolonijinio stiliaus miestu (Villa de Leyva, Barichara, Cartagena), sis tikriausiai yra vienas graziausiu. Visi pastatai balti balti.. Ne daug ka galima nuveikti siame miestuke, taciau suzaveti jo grozio apsistojome pusantros dienos. Daugiausia laiko praleidome tinginiaudami prie tradiciniu sulciu, truputi pasivaiksciodami po aplinkines kalvas, is kuriu galima buvo matyti toli esanti vulkana bei visa miesta is aukstai.
Pirmadieni (03.22) issiruoseme i du archeologinius miestukus - Tieradentro ir San Augustin. Tieradentro yra mazdaug 80 km nuo Popayan, taciau kelione 30 metu senumu autobusu uztrunka apie 5 valandas, nes kelias eina vien zvirkeliu kalnu keliukais.. Siaip ne taip atidardeje iki Tieradentro, apsistojome jaukiame viesbutuke, ir issiruoseme i pirmaji zygi. Tieradentro yra zymus savo keliu tukstanciu metu kapavietemis, iskastomis ant auksciausiu vietoves kalnu, ir kurios yra istapytos to meto piesiniais.. Dazniausiai sios kapavietes yra 5-7 metru gylio, bet patekti i jas gana nesudetinga..
Pusdieni pasiszvalge po dali kapavieciu, grizome atgalios ir sekancia diena issiruoseme apziuretilikusias kapavietes. Nors archeologiniai paminklai nelabai mus suzavejo, bet gamta aplink - nuostabi.. Verta praleisti 5 valandas dulketame autobuse tam kad pamatytum tai..
Antra diena pasivaikscioje po Tieradentro, apie pietus isvykome i San Augustin - miestuka, kuris yra uz kokiu 120 km, bet kelione tesesi per tris autobusus ir uztrukome 8 valandas, brrrr...
Apsistojome viename pigiausiu viesbuciu kuriuos buvome mate iki siol - kambarys dviems - 7 USD/para. Nors po poros dienu gailejomes ji pasirinke, nes is gretimu kambariu girdejosi ivairiu :) kitu gyventoju garsu bei rytiniai gaidziu giedojimai neleisdavo ramiai ilsetis..
Kitos dienos ryta pusryciaudami susipazinome su Lucu - vietiniu gidu ikiriai siulanciu savo brangias paslaugas. Papaskojo mums ka galime daryti, ka pamatyti (dauguma dalyku jau zinojome anksciau :) San Augustino regione.
Pirma diena aplankeme archeologini parka, su 125 akmens skulpturu, kurios buvo rastos San augustino regione ir kurios buvo suveztos i si parka.
Antra diena pasinaudojome Luco paslaugomis ir dzipu isvykome i kitus aplinkinius parkus kuriuose skulpuros yra tose vietose kur jos ir buvo rastos. Pekeliui sustojome paziureti du didziulius keliu simtu metru aukscio krioklius, sustojome prie Magdelena upes, kuri siaip yra kokiu 10 metru plocio, bet keliose vietose prateka pro 1-2 metro plocio kanalus, vandens isgrauztus tarp didziuliu akmenu..
Trecia diena buvo ispudingiausia - arkliais isvykome i likusias 4 skulpturu vietas. Nors ryte smarkiai lijo, ir jojome per lietu, taciau ispudis buvo nepakartojamas. Nedaug abu esame jodineje arkliais, tad "nepagaileje" 10 usd uz 5 valandu jodinejima arkliais po skulpturu parkus, praleidome nuostabia diena ir pamateme vienas is graziausiu skulpturu visame San Augustino regione.
Susizavejome ideja joti arkliais i Ekvadora - 3 savaites keliones Kolumbijos kalnais.. Gaila kad sioje kelioneje neturime tam laiko, bet manau ateityje grisime i Kolumbija ir igyveninsime sia ideja. Gal kas nori prisijungti? :)


Medellin, Zona Cafeteria 2010.03.15 - 2010.03.19

Anksti ryte atvykome i Medellin - trecia pagal dydi Kolumbijos miesta (3 mln gyventoju). Gerai kad kartu su mumis vyko vienas ispanas, kuri sutiko San Bernardo salose, nes kitaip Medellin autobusu stoti butume pramiegoje :)
Apie 7 ryto isgere kavos, issiaiskine kaip nuvykti iki miesto centro, atvykome i musu nakvojimo vieta - couchsurfer'i Lenin'a (cia jo tikras vardas :)
Susipazine su juo ir pamiegoje keleta valandu jo namuose, isvykome pasizvalgyti po miesta. Nuejome pavalgyti pietu i Zona Rosa (moderniaja miesto dali su daug kaviniu), pasivaiksciojome po pora parku, rekomenduotu Lonely planet gido, isgereme begales sulciu ir vakare grizome namo. Pas Lenin'a susipazinome su jo broliu Santiago, kuris pazadejo mus pavedzioti po miesta sekancia diena.
Anksti ryte atvykes Santiago nuveze mus prie metro, kuriuo nuvykome prie CableCar - keltuvu, panasiu i slidinejimo keltuvus, kurie yra metro dalis ir kuris nuveza i kalnuotas miesto vietoves. Is keltuvu matesi vargingiausios miesto dalys - lusnynai arba Favela's ispaniskai. Atrode "idomiai" svelniai tariant..
Kita dienos dali praleidome botanikos parke, Botero skulpturu parke, nuvykome prie senoviniu namu rajono pasiziureti prabangiu kolonijinio stiliaus namu..
Nelabai suzaveti Medellin, kitos dienos ryta isvykome i Zona Cafeteria - Kavos trikampi esanti tarp Medellin, Cali ir Bogotos miestu.
Kavos regione nusprendeme apsistoti Armenia mieste, nes tenais turejome couchsurfing'o kontakta (beje, Kolumbijoje labai daug miestu pavadinimu, kuriuos mes zinome kaip valstybiu pavadinimus: Armenia, Costa rica, Montenegro, Panama, Florida, etc..).
Apsistojome pas couchsurferi Camilo. Kadangi atvykome labai velai, tai pirma vakara tik pabendravome su Camilo, pasiklauseme rekomendaciju apie supancius rajonus, ir sekancia diena nusprendeme nuvykti i Salento - miesteli esanti salia Palmiu slenio. Salento miestukas nors ir nedidelis, bet labai zavus ir gyvybingas. Nuvykus mus pasitiko keli uzsienieciai turistai belaukiantys transporto i Palmiu sleni Cocoro. Pasieme tradicine porcija sulciu stovedami ant dzipo galo isvykome i nuostabuji sleni.
Vaizdai atrode kaip is atvyruko - 60 metru aukscio palmes ant zaliu zaliu kalnu.. Pasivaikscioje po sleni keleta valandu, isgereme tradicinio karsto sokolado su naminiu suriu ir trumpam dar karta sustoje Salento, grizome i nakvynes vieta. Valley of Cocora - patenka tarp musu triju geriausiu vietu Kolumbijoje - rekomenduojam visiems !
Kita diena isvykome i Camilo rekomenduota Coffee Finca - kavos ukininko ferma, kur mums papasakojo visa kavos auginimo procesa, pavaisino tradicine Kolumbietiska kava, pamokino kaip auginti, skinti, gvalbyti bei gaminti bei gerti tikra kava..
Grize likusia dienos dali praleidome Armenia miestelyje, ir nepamate jame nieko ypatinga, kita diena isvykome i Popayan.

2010 m. kovo 16 d., antradienis

Cartagena, Tolu, San Bernardo salos - 2010.03.08 - 2010.03.14


Palike Taganga atvykome i Cartagena. Buv0ome skaite kad tai labai grazus miestas Kolumbijos siaureje, bet kad bus tiek grazus, tikrai nesitikejome. Limoje mateme tik viena kolonijinio stiliaus aikeste, Villa de Leyba ir Barichara buvo mazi miesteliai kolonijinio stiliaus. Cartagena turi visa dideli senamiesti, primenanti senus ispanu laikus. Namukai ivairiu spalvu, balkonai ispuosti gelemis, gatvese daug jaukiu kavinukiu ir musu megstamu sultiniu (vietu, kur parduoda naturalias sultis).
Kadangi i Cartagene atvykome apie 16 h, tai daug laiko vaikscviojimui po miesta neturejome. Susiradome vieta pavalgyti, susiradome jauku viesbutuka, susiplanavome kelias dienas i prieki, trumpai pasizvalgeme po miesta ir grizome ilsetis. Kita diena buvome sumaste vykti i vulkana El totumo. Is ryto buvome sugalvoje kad vyksime viesu transportu, taciau viesbutyje mus prigasdino kad ten nuvykti labai sudetinga, ir kadangi pasiule ne ka brangesne alternatyva organizuotoje grupeje, tai ilgai nemaste sutikome. Pirma pusdieni pasizvalgeme po Cartagenos senamiesti, pridareme keleta nuotrauku, pasidomejome apie galimybes nuvykti i netoli esancias saleles. Apie 14 h musu jau lauke autobusas i El totumo vulkana. Is tikro tai ne toks ugnikalnis koki visi matome per televizoriu. Sis yra tik kokiu 25 metru aukscio, ir jo krateryje kunkuliuoja ne lava, o kremo tirstumo zemes sumaisytos su vandeniu.
Negalejome patiketi, kai mums pasake kad kraterio gylis yra 2300 metru, bet dugno pasiekti patys nelabai ir butume galeje, nes ikritus i ta purva, neimanoma i ji panerti, nes fizikos jegos stumia tave lauk. Pasibuve tose purvo voniose keliasdesimt minuciu ir prisijuoke iki valios is savo isvaizdos, is nesugebejimo pajudeti, islipome, prisifotografavome, nusiploveme purvus salia esanciame ezereleyje ir vakarop grizome i viesbuti.
Sekancia diena musu lauke kelione laivu i San Bernardo salas. Kadangi jos nuo kranto yra apie 40 km, tai dideliu laivuku plaukeme kokias 3 valandas. Bet kankintis buvo verta - tokio zydrumo vandens nebuvome mate iki siol, tad didziaja dali laiko salose praleidome fotografuodami aplinkines mazytes saleles, zydra jura ir besimaudydami patys.
Grizdami porai valandu sustojome Playa Blanca pliaze, kuris anot Lonely planet yra vienas graziausiu Columbijoje. Papludimys buvo gana grazus, taciau didelis burys turistu esanciu jame didelio zavesio mums nepridejo. Be to, nors vanduo ir buvo zydras taciau nelabai skaidrus. Bet kadangi tai buvo bene vienintele vieta, kur galejome isbandyti snorkeling'a (povandeninio pasauliuo stebejimas plaukiant ant vandens pavirsiaus), tai tas pora valandu ir praleidome snorkelindami. Abu su Marion uzsikreteme snorkelinimo liga, tad nusprendeme kad po Cartagenos vyksime i kitas San Berdardo saleles, kur yra maziau turistu, ir kur papludymiai ir pliazai yra daug grazesni.
Grizome vakare gana pavarge, taciau laimingi nuo pamatytu vaizdu. Trecia dienos dali praleidome lankydami ligonines, nes Marion turejo pasidaryti kazkokias pazymas del vizos i Australija, tad ypatingai daug Kolumbijos ligoninese nepamateme ;)
Antra dienos dali praleidome prie vienos is Cartagenos piliu, taciau nepanore moketi didelio iejimo mokescio, apejome tik aplink ja. Beeidami pamateme ispudinga vaizda - 10 mazdaug 70 cm ilgio iguanu lipanciu pilies sienomis i virsu. ZAVU..
Vakare pasizvalgeme po naktine Cartagena, pavalgeme ir grizome atgalios. Sekancia diena isvaziavome i Tolu - uz kokio 150 km esanti miestuka, is kurio plaukia laiveliai i kitas San Bernardo salas. Apie 11 h nuvyke i autobusu stoti, buvome uzpulti autobusiu siulytoju, ir issirinke mums patikimiausiai atrodanti sutareme del kainos (nuderejome 33 %:), ir isgirde kad autobusas yra su kondicionieriu, isvyks is karto ir be sustojimu atvyksime i vieta per maziau nei tris valandas. Deja.. autobusas buvo tragiskas, kondicionieriu atstojo atidaryta langas, o keliones metu pakeiteme 3 transporto priemones.. Ir negana to vietoj planuotu maziau nei 3 h, uztrukome apie 6.. Nuvyke dar nusivyleme rekomenduotais viebuciais, nes kainos buvo dvigubai didesnes nei kad rasyta knygoje.. Tad teko su sunkiomis kuprinemis pasislaistyti beieskant pigios nakvynes vietos. Galu gale suradome mums tinkanti, skubiai pavalgeme, susiradome informacijos apie nuvykima i San Bernardo salas, ir grizome nakvoti. Anksti ryte isskubejome i laiviuka, pries tai pasieme butiniausius daiktus vykstant i sala vienai arba dviems dienoms. Is pradziu nebuvome apsisprende kuriam laikui mes tenais vykstame, taciau nuvyke nusprendeme kad racionaliau apsistoti dviems dienoms. Nuvyke susiradome kur apsistoti pigiau (buvome gave pasiulymu ir uz 200 usd nakciai :). Pavalgmee ir issiruoseme isbbandyti snorkelinima sioje saloje. Pirmas blynas buvo gana neblogas - milijonas 5 cm ilgio zuvyciu plaukianciu priesais tavo nosi.. Dar kiek laiko beziuredami zemyn pamateme dvi didziules kokiu 7 - 10 kg zuvis, siek tiek panasias i lydekas, bet sviesesniu spalvu. Pasimaude ir pasnorkline pradejome galvoti ka dar galime gero nuveikti, bet nieko ypatingo mazoje saloje nesuradome.. Isbandeme vietos gyventoju spaudziamas sultis, ir kadangi temo apie 18 h, bei musu nakvojime vietoje nebuvo elektros, tai miegojimas prasidejo gana anksti.
Antra diena isplaukeme snorkelinti i salia musu viesbutuko esancius koralus. Tai ka pamateme suzavejo dar labiau - didziules zvaigzdes gulincios ant dugno, juodi gumulai su ilgiausiais spygliais, bei ivairiausiu dydziu ir spalvu zuvu gausybe. Viena atrode ypatingai grazi - kokiu 30 cm ilgio ir turinti visas vaivorykstes spalvas.. reiks susirasti wikipedijoje jos pavadinima..
Antroje dienos puseje susiradome valtele kuri galetu mus parplukdinti i Tolu, kuriame buvome pasilike savo didziasias kuprines. Grizome per ypatingai dideles - gal 1 metro aukscio bangas. Nors plaukimas 15 vietu motorine valtimi is pradziu atrode gana smagus, bet po kiek laiko nebebuvo taip juokinga, ir dziaugemes kai grizome atgal be jokiu problemu. Grize greitai pavalgeme, isgereme skaniausiu sulciu (bananu ir avieciu), susiradome informacijos apie autobusus i Medelline ir greitai apsisprendeme kad tenais vyksime sianakt. Laukia 10 valandu, ir kokie 800 km kelio visa nakti. Miegoti nebus lengva :(
Is ten dar nenusprendeme kur vyksime, bet geiciausiai po truputi judesime i Ekvadoro puse Kolumbijoje praleisdami dar kokias 2-3 savaites.